Biudžetas, gyventojų pajamų didinimas

Seimas patvirtino 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. Pagrindiniai kitų metų valstybės biudžeto prioritetai – žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas, išskirtinį dėmesį skiriant švietimo susitarimo ir krašto apsaugos susitarimo įgyvendinimui, ir investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, skatinimas.

Kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 16,979 mlrd. eurų, išlaidos sudarys apie 20,613 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 metų biudžetu, pajamos augs apie 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – maždaug 1,6 mlrd. eurų (8,5 proc.).

Patvirtintas subalansuotas 2024 m. „Sodros“ biudžetas, kuriame beveik 78 proc. sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijų padidinimui numatoma skirti beveik 519 mln. eurų. Vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Turintiems būtinąjį stažą vidutinė senatvės pensija padidės 70 eurų ir sieks 644 eurus.

Seimas nusprendė nuo kitų metų neapmokestinamąjį pajamų dydį padidinti 20 proc. arba 122 eurais – nuo 625 iki 747 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio. Tokiu būdu stiprinamos paskatos dirbti ir mažinama pajamų nelygybė.

Priimtas 2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas, pagal kurį kitąmet sveikatos apsaugos sistema sulauks papildomų 400 mln. eurų, augs dėmesys šeimos gydytojams, slaugai, psichikos sveikatai, pakaks lėšų apmokėti naujas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.

Kitų metų finansiniuose teisės aktuose nuspręsta žmonių pajamų didinimui skirti apie 1,7 mlrd. eurų.

Socialinė sauga 

Seimas sugriežtino sąlygas teisei į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Paramos negalės kreiptis fiziniai asmenys, išsinuomavę savo ar savo šeimos narių artimiesiems giminaičiams priklausantį gyvenamąjį būstą; švietimo įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms priklausantį būstą. Patikslintas ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis. Viršutinė būsto nuomos kompensacijos suma diferencijuota pagal šeimos narių skaičių.

Ekonomika

Siekiant toliau skatinti kryptingas ir produktyvias investicijas Lietuvoje ir su kino gamyba susijusių paslaugų sektorių augimą, priimtomis Pelno mokesčio įstatymo pataisomis, papildomai 5 metams, iki 2028 m. gruodžio 31 d., pratęstos terminuotos pelno mokesčio lengvatos investiciniam projektui ir filmų gamybai.

Nuo 2026 m. gegužės 1 d. a Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijos plotas atkuriamas iki 1996 m. buvusio dydžio – 1054 ha. Tikimasi, kad tai pagerins investicinę aplinką Kauno regione, padidins užsienio ir Lietuvos investicijų pritraukimą į Kauno LEZ teritoriją, leis sukurti naujų darbo vietų.

Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, nustatydamas didesnę iš atsinaujinančių energijos išteklių išgaunamos energijos dalį 2030 metais. Palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis didinama nuo 50 iki 70 proc., elektros energijos – nuo 70 iki 100 proc. Įstatyme įtvirtinti pakeitimai ir naujos galimybės gaminantiems vartotojams.

Savivalda, rinkimai

Seimas paskyrė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų datą – jie vyks 2024 m. gegužės 12 d. ir paskelbė rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvoje datą – 2024 m. birželio 9 d.

Siekdamas užtikrinti sklandesnį rinkimų organizavimą Seimas priėmė Rinkimų kodekso pataisas, ir patikslino pasyviosios rinkimų teisės apribojimus, pareiškinių dokumentų Vyriausiajai rinkimų komisijai teikimo tvarką, taip pat balsų perskaičiavimo atvejus.

Seimas patikslino septynių Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribas, sukurdamas teisines prielaidas įgyvendinti nuo kitų metų įsigaliosiančias Žemės įstatymo nuostatas dėl valstybinės žemės, esančios miestų, miestelių teritorijose, perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise.

Transportas

Siekdamas spręsti automobilių statymo vietų trūkumo problemą kurortiniuose miestuose, Seimas pritarė, kad kurortinės savivaldybės Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas galėtų panaudoti transporto priemonių stovėjimo aikštelėms ir automobilių saugykloms kurortuose ir kurortinėse teritorijose įrengti.

Aplinkosauga

Seimas pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. visos plastikinių pakuočių atliekos Lietuvoje būtų perdirbamos, tuomet gamintojas nemokės aplinkos taršos mokesčio. Jei dalies pakuočių vis dėl to nepavyktų perdirbti, šį mokestį mokės tie, kurie pakuočių daugiausiai pagamina ar naudoja savo produkcijai ir neperdirba.

Nuo kitų metų pradžios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams. Šie pareigūnai taip pat galės atlikti į aplinką patekusių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus.

Sugriežtinta atsakomybė už atliekų išmetimą aplinkoje – daugiau kaip du kartus padidintos baudos. Administracinė atsakomybė juridiniams asmenims grės tuo atveju, kai į aplinką bus išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Viršijus šias ribas kils baudžiamoji atsakomybė. Fiziniams asmenims atsakomybę sutarta griežtinti mažinant ribinius išmetamų atliekų kiekius.

Įteisintos saugomos teritorijos privačiuose sklypuose – jų apsaugos sutartys bus pasirašomos bent 30-čiai metų, o jų savininkams bus mokamos kompensacijos už veiklos apribojimus.

Seimas pritarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms, sudarydamas sąlygas geriau suderinti gyventojų ir ūkio subjektų interesus nustatant sanitarinės apsaugos zonas (toliau – SAZ), užtikrinant visuomenės sveikatos saugą, neribojant žemės naudojimo ir ūkinės veiklos vykdymo galimybių nustatant SAZ, sumažindamas sąrašą ūkinių veiklų, dėl kurių turi būti nustatytos SAZ.

Pritarta teisės aktų pakeitimams, kuriais sukuriamas valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelis, siekiant turėti išvystytų didelių valstybinės žemės sklypų (teritorijų) pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti ir palengvinti tolesnį valstybinės žemės sklypų pasiūlos procesą.

Mėgėjų žvejybos įstatyme nustatyti didesni mėgėjų žvejybos leidimų įkainiai, patikslinti žuvų išteklių tyrimų atlikimo reikalavimai.

Tęsiama parama Ukrainai

Rudens sesijoje Seimas ėmėsi iniciatyvos dėl Ukrainos pakvietimo prisijungti prie Aljanso ir paskelbė, kad jau dabar pritaria Ukrainos, kaip narystės NATO kriterijus atitinkančios valstybės, pakvietimui prisijungti prie Aljanso ir nekelia jokių aktualių šios dienos sąlygų. Kartu kreiptasi į NATO valstybių narių parlamentus siūlant pritarti Ukrainos oficialiam prašymui prisijungti prie NATO ir paskatinti NATO valstybių narių vyriausybes remti sprendimą pakviesti Ukrainą narystei NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone 2024 m. liepos 9–10 d., po kurio nedelsiant prasidėtų derybos dėl Ukrainos narystės Aljanse.

Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme įtvirtinta, kad Ukrainos atstatymui būtų skirtos lėšos, gautos sumokėjus baudas už tarptautinių sankcijų pažeidimus ir kitus nustatytus administracinius nusižengimus ir lėšos, gautos realizavus už nurodytus pažeidimus paskirtą poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Pagal LR Seimo pranešimą