Šilumos suvartojimas – pagrindinė žiemos sąskaitų priežastis

Žiemos mėnesiais, ypač sausį ir vasarį, suvartojama daugiausia šilumos energijos per visus metus. Net ir tais atvejais, kai žiema nėra itin žvarbi, šie mėnesiai tradiciškai išsiskiria didžiausiomis sąskaitomis už šildymą. Galutinę kiekvieno gyventojo gaunamą sąskaitą lemia ne tik nustatyta šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra, pastato energinė būklė, šildymo sistemų efektyvumas bei tai, ar gyventojas turi galimybę reguliuoti šilumos suvartojimą ir taupyti energiją.

Šilumos kainos Lietuvoje 2025 m. sausį

2025 m. sausį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje siekė 7,97 ct/kWh, rašoma Lietuvos energetikos agentūros pranešime. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai kaina sudarė 7,95 ct/kWh, pokytis buvo minimalus – vos 0,3 procento. Dar ankstesniais metais šilumos kainos buvo aukštesnės: 2023 m. sausį jos siekė 9,23 ct/kWh, o 2024 m. – 7,57 ct/kWh. Tai rodo, kad šiemet sąskaitų augimą lėmė ne kainų šuolis, o kiti veiksniai.

Kainų skirtumai miestuose ir savivaldybėse

VERT patvirtinti šilumos tarifai skiriasi priklausomai nuo šilumos tiekėjo, kuro struktūros ir vietos sąlygų. Penkiuose didžiuosiuose miestuose, kuriuose suvartojama apie 75 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos, mažiausia kaina sausį buvo Šiauliuose – 6,44 ct/kWh, o didžiausia – Kaune, kur ji siekė 9,06 ct/kWh. Vertinant visą šalį, pigiausiai šilumos energija kainavo Utenoje – 5,5 ct/kWh, o brangiausiai – Lazdijuose, kur kaina siekė 12,5 ct/kWh.

Kai kuriose savivaldybėse šilumos kainos per metus reikšmingai sumažėjo. Didžiausias kainų kritimas fiksuotas Panevėžio rajone, kur šiluma atpigo 21 procentu, Palangoje kainos sumažėjo 17 procentų. Vilniuje sausio mėnesį šilumos kaina siekė 7,71 ct/kWh ir buvo 6,4 procento mažesnė nei prieš metus.

Vilnius – pigiausia šiluma tarp Baltijos šalių sostinių

Lyginant Baltijos šalių sostines, 2025 m. sausį pigiausia šilumos energija buvo tiekiama Vilniuje. Čia kaina siekė 7,71 ct/kWh, kai Taline ji buvo 7,8 ct/kWh, o Rygoje – 8,3 ct/kWh. Tai rodo, kad nepaisant bendrų sąskaitų augimo, sostinėje šilumos kainų lygis išliko konkurencingas regioniniu mastu.

Šaltas sausis ženkliai padidino suvartojimą

Šių metų sausis Lietuvoje buvo itin šaltas – vidutinė oro temperatūra nukrito iki –9,2 °C. Tai buvo šalčiausias sausis nuo 2010 metų, kai vidutinė temperatūra siekė –10,3 °C. Palyginimui, pernai sausį vidutinė temperatūra buvo 1,9 °C šilumos, o 2024 metais – –4,1 °C. Dėl tokių oro sąlygų šilumos suvartojimas šį sausį išaugo maždaug 2–3 kartus, o tai tapo pagrindine didesnių sąskaitų priežastimi.

PVM pokytis ir jo įtaka šildymo kainoms

Nuo 2026 m. sausio 1 d. buitiniams vartotojams tiekiamai šilumos energijai pradėtas taikyti standartinis 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas, panaikinus nuo 2009 metų galiojusią 9 proc. lengvatą. Šis pokytis lėmė papildomą apie 11 procentų galutinių šildymo sąskaitų augimą. Kaip pažymi Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė, vertinant didesnes sąskaitas svarbu analizuoti ne atskirą mėnesį, o visų metų kontekstą, atsižvelgiant į tarifus, oro sąlygas ir suvartojimo pokyčius.

Kaip sumažinti išlaidas už šildymą

Ilgalaikėje perspektyvoje efektyviausias būdas mažinti šildymo sąskaitas – investicijos į pastatų energinį efektyvumą. Valstybė remia kelias pagrindines kryptis:

• daugiabučių namų renovaciją,
• individualių namų atnaujinimą,
• mažąją renovaciją, skirtą šilumos punktų ir vidaus sistemų modernizavimui.

Renovuotuose daugiabučiuose gyventojai kiekvieną šildymo sezono mėnesį vidutiniškai gauna apie 52 procentais mažesnes sąskaitas nei nerenovuotuose namuose. Mažoji renovacija leidžia sutaupyti 15–25 procentus šildymo išlaidų, kartu didinant sistemų patikimumą ir mažinant avarijų riziką. 2025 metais modernizuotas 41 šilumos punktas, o 2026 metais planuojama atnaujinti apie 300.

Parama gyventojams ir kompensacijos

Mažas pajamas gaunantys gyventojai gali kreiptis dėl šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų. Didėjant atlyginimams ir pensijoms, 2025 metais visoje Lietuvoje dėl šių kompensacijų kreipėsi 17 procentų mažiau gyventojų nei 2024 metais, o tai rodo gerėjančią dalies namų ūkių finansinę situaciją.