Lietuvoje jau ne vienerius metus kalbama apie gaminančių vartotojų vaidmenį užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir pereinant prie žaliosios energetikos. Tiek juridiniai asmenys, tiek gyventojai vis intensyviau skatinami naudotis įvairia valstybės pagalba įsigyjant įrenginius žaliajai elektros ir šilumos energijai gaminti, naujiems statiniams keliami reikalavimai naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Tačiau didžiausių pastatų, priklausančių savivaldybėms ir valstybės įstaigoms, stogai daugelyje miestų dar nėra užkloti saulės moduliais, įstaigos neišnaudoja nuotolinių saulės elektrinių galimybės.

„Tokio masto saulės elektrinių plėtra sostinėje bus beprecedentė ir, tikimės, paskatins panašius pokyčius visoje šalyje", – cituojamas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Saulės elektrines daugelis įstaigų turėtų pradėti naudoti 2023-2024 metais. 49 įstaigoms sostinėje bus rekomenduojama įsirengti elektrines ant stogų, o likusioms 269 – įsigyti elektrines saulės parkuose. Bendra saulės elektrinių galia galėtų siekti apie 35,54 MW ir patenkintų šių įstaigų elektros poreikį.

Projektas bus įgyvendinamas Vilniaus miesto savivaldybės ir valstybės lėšomis pagal klimato kaitos programos priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų elektros energijos poreikiams". Preliminarus projektų biudžetas – 34,11 mln. eurų. Subsidijų iš Aplinkos projektų valdymo agentūros poreikis siekia apie 27,29 mln. eurų, o reikiamų Vilniaus miesto savivaldybės investicijų dydis – 6,82 mln. eurų.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė Aplinkos projektų valdymo agentūrai yra pateikusi paraiškų subsidijoms gauti už kiek daugiau nei 12 mln. eurų. Pagrindiniame sąraše atsidūrė paraiškos už 10 mln. eurų, rezerviniame sąraše – prašymai už 2 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad Vilniaus miesto savivaldybės investicijos su valstybės parama į stogines saulės elektrines atsipirks per 1,5 m.