Prieš priimant naujus atsakomybės griežtinimo sprendimus pirmiausia reikia įvertinti faktinę situaciją: kokie pažeidimai statybos procese pasitaiko dažniausiai, kurioje proceso stadijoje jie atsiranda, kokie statybos dalyviai ir dėl kokių priežasčių juos padaro. Neturėdamas aiškaus problemos supratimo, įstatymo leidėjas rizikuoja esamą reguliavimą keisti iš inercijos, o ne remdamasis esamos situacijos duomenų analize. Chaotiškas statybos dalyvių atsakomybės griežtinimas iš pradžių gali atrodyti logiškas, tačiau ilgainiui gali paaiškėti, kad jis niekaip nesusijęs su tikrosiomis problemos priežastimis.

Kita svarbi kryptis, siekiant efektyvinti statybos dalyvių atsakomybės sistemą, – profesinės savivaldos stiprinimas, suteikiant jai daugiau teisių. Šiuo metu statybos dalyvių kvalifikacijos vertinimo ir sertifikavimo sistema Lietuvoje yra gana fragmentuota, atiduota į sertifikavimo įmonių rankas, kur skirtingos organizacijos taiko nevienodus kvalifikacijos vertinimo standartus, o konkurencija tarp jų kartais skatina orientuotis į procedūros paprastumą ir greitį, o ne į realų kompetencijų vertinimą. Tuo tarpu daugelyje Europos šalių statybos sektoriaus kokybę užtikrina stipri profesinė statybos dalyvių savivalda. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje statybos specialistų sertifikavimas, registravimas, jų profesinės ir drausminės atsakomybės klausimai yra perduoti profesinės savivaldos sistemoms. Tokiu būdu profesinė bendruomenė pati užtikrina, kad jos nariai laikytųsi profesinės etikos ir kvalifikacijos standartų, o tokia savikontrolės sistema veikia ne reaktyviai, o prevenciškai, nes problemos dažniausiai aptinkamos ir išsprendžiamos anksčiau, negu statybos darbų aikštelėje.

Statybos dalyvių profesinei savivaldai galėtų būti perduota ir dar viena labai dažnai minima problema – užsienio rangovų kontrolė. Jei visi Lietuvos statybos rinkoje dirbantys specialistai, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo valstybės, privalėtų veikti toje pačioje Lietuvos profesinės savivaldos sistemoje ir laikytis vienodų etikos, kvalifikacijos bei kokybės reikalavimų, ne tik atsakomybė taptų vienodai neišvengiama visiems, bet ir pats statybos darbų minimalaus kokybės standartas pakiltų į aukštesnį lygį.

Taigi svarstant galimą statybos dalyvių atsakomybės griežtinimą, pirmiausia verta pradėti ne nuo atsakomybės didinimo, o nuo esamos sistemos analizės, problemų identifikavimo bei duomenimis grįstų sprendimų paieškos. Sprendimai turi būti ne chaotiški, o efektyviai šalinantys tikrąsias problemų priežastis ir užtikrinantys, kad atsakomybė veiktų efektyviai ir visiems vienodai. Savikontrolės būdu veikianti profesinė savivalda – tai didelį potencialą turinti statybos dalyvių profesinės kokybės ir atsakomybės užtikrinimo priemonė, kuri puikiai veikia kitose šalyse, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra pakankamai įvertinta.