Apie tai pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai sklypo savininkui reikės iki darbų pradžios likus ne mažiau kaip 10  darbo dienų. Savivaldybė, patikrinusi šią informaciją, per 5 darbo dienas turės informuoti ją pateikusius asmenis, ar medžiai, kuriuos planuojama kirsti, nėra saugotini.

Tokio pakeitimo poreikis atsirado pasitaikius praktikai, kai saugotini medžiai miestuose šalinami be savivaldybės leidimo klaidingai pritaikius teisės akte numatytą išimtį, pagal kurią kai kuriose inžinerinių tinklų apsaugos zonose medžiai nepriskiriami saugotiniems.

Numatyta, kad elektros, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys, ketinantys kirsti medžius šių objektų apsaugos zonose, privalės likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 5 darbo dienoms raštu informuoti apie tai žemės, kurioje auga želdiniai, savininką, valdytoją ar naudotoją, taip pat savivaldybės vykdomąją instituciją (išskyrus dėl medžių ir krūmų, augančių elektros tinklų proskynose) ir nurodyti medžio vietą.

Vyriausybė savo išvadoje taip pat siūlo Seimui numatomą reguliavimą papildyti nuostatomis, aiškiau apibrėžiančiomis savivaldybių ir elektros tinklus eksploatuojančių asmenų teises ir pareigas skelbiant želdinius savivaldybės saugotinais bei energetikos objektus eksploatuojančių asmenų pareigą informuoti savivaldybę apie numatomus vykdyti želdinių šalinimo darbus.

Atkreipiamas dėmesys, kad Želdynų įstatymo pakeitimuose siūlomi ir kiti reikšmingi pakeitimai, iš dalies patikslinantys dabar galiojantį priklausomųjų želdynų normavimo privalomumą, želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos taikymo išimtis ir surinktų kompensacijos lėšų panaudojimą, informacijos apie atestuotus želdynų projektų rengimo vadovus ir nepriklausomus želdynų ir želdinių ekspertus viešinimą.

Želdynų įstatymo pakeitimų projektą pateikė Seimo narių grupė.