2022 lapkričio 26 d. šeštadienis, 11:53
Reklama  |  facebook

Skaitmenizacija Lietuvoje: Dėl nesuderintų duomenų bei informacijos keitimosi tarp statybos dalyvių daromos kritinės klaidos

Darius PUPEIKIS, KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas      2021-05-04 14:36
Ne paslaptis, kad statybos metu – net ir projektavimo stadijoje kelis kartus kuriant bei tvarkant tuos pačius duomenis – sunaudojama daug išteklių. Šiandien vis dar yra naudojamos skirtingos projektavimo programos, kurios tarpusavyje nesisieja – pastačius statinį gautų duomenų ir informacijos neįmanoma pakartotinai panaudoti kituose pastato gyvavimo ciklo procesuose.
nuotrauka
Darius Pupeikis. Justinos Šuminaitės nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Vilnius Tech / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Kelių direkcija (Lietuvos automobilių kelių direkcija), VĮ,
Turto bankas, VĮ,
SPSC (Statybos produkcijos sertifikavimo centras), VŠĮ
IMIC (KTU Statybos ir architektūros fakulteto Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras),
Balandžio mėnesį Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios įpareigos viešojo sektoriaus statybos projektuose naudoti statinių informacinių modeliavimo (BIM) metodus. Tačiau kodėl tai taip svarbu Lietuvos statybos sektoriui?

Kalbant apie labiau skaitmenizuotus sektorius, tai žinome, kad kompiuterių ar interneto kalba dažniausiai yra paremta globaliais standartais, pavyzdžiui, HTML, CSS ar kitais klasifikatoriais, kuriais naudojasi visos pasaulio šalys. Šiame sektoriuje standartai yra būtini, siekiant užtikrinti tinkamą, tokių mums gerai žinomų sistemų kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“, „Apple“, veikimą. Tad statybos informacijos klasifikatorių reikšmė yra neabejotina, siekiant turėti struktūruotus, mašinai ir žmogui vieningai ir globaliai suprantamus duomenis bei informaciją.

Statinio gyvavimo ciklo procese yra naudojami nesuderinti duomenų perdavimo formatai ir klasifikatoriai – skaitmeniniai elementai skirti duomenims grupuoti. Dėl nesuderintų duomenų bei informacijos keitimosi tarp statybos dalyvių, atsiranda statinių projektavimo ir statybos klaidos. Todėl svarbu nuo pirmų brėžinių sukurti duomenis, kurie būtų atnaujinami ir naudojami iki pat pastato renovacijos ar griovimo.

Deja, žmogui yra sunku išanalizuoti pernelyg didelius, nuolat atsinaujinančius, duomenų kiekius. Tikrasis duomenų potencialas išryškėja tada, kai dirbtinis intelektas, tiksliau, mašininiu mokymusi ir analize grįstos programos, gali juos apdoroti ir pateikti aiškias išvadas. Tačiau visi duomenys turi būti aiškiai klasifikuoti ir užfiksuoti pagal vieningą klasifikatorių.

Prie BIM metodų pasiruošimo naudojimui ir aiškių klasifikatorių parengimo jau keletą metų dirba Aplinkos ministerijos suburta BIM-LT projekto specialistų komanda, kuriai priklauso ir Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertai.

Skaitmeniniai duomenys – tarpusavyje nesusieti

Šiuo metu skaitmeninių duomenų kiekiai ir spektras statybos projektuose auga, todėl kyla vis daugiau iššūkių juos apjungiant, susisteminant ir federalizuojant. Svarbu akcentuoti, kad žmogaus protas geba interpretuoti duomenis, tačiau mašinai turi būti nustatytos absoliučiai tikslios taisyklės, duomenų metamodeliai ar ontologijos, leidžiančios perskaityti ir suprasti duomenis.

Šie teiginiai atskleidžia duomenų modelių standartizavimo, struktūravimo ir, mūsų atveju, statybos informacijos klasifikatoriaus reikšmę skaitmenizavimo progresui. Siekiant suprasti BIM-LT projekto metu kuriamo Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus (NSIK) svarbą, reikia nagrinėti galimus kriterijus, kurie konkrečiai atskleistų, kas yra svarbu Lietuvos kontekste.

BIMPirmiausia, nacionalinis klasifikatorius turėtų pasižymėti lankstesnėmis galimybėmis susieti esamus – sektorinius. Tokių klasifikatorių pavyzdžiai: Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio (SEDR) specifikacija, Statybos įstatymo ir poįstatyminiais teisės aktais reglamentuojamų statinių, statybos dalyvių, rūšių, kategorijų, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, Valstybinės geologijos informacinės sistemos (GEOLIS) ir kiti.

Asociatyvi
unsplash.com
nuotr.

Nors paminėtų sektorinių klasifikatorių pagrindu valstybinėse informacinėse sistemose yra saugomi dideli masyvai skaitmeninių duomenų, tačiau jie nėra tarpusavyje susieti. Šiuo atveju, NSIK galėtų būti naudingas apjungiant dalį sektorinių klasifikatorių pagrindu saugomų duomenų.

Tarptautinėje erdvėje yra buvę įvairių iniciatyvų ir bandymų susieti ištisas atskirų klasifikatorių ontologijas, siekiant integruoti duomenis tarp informacinių sistemų. Tačiau dažnu atveju tenkinančio rezultato pasiekti nepavyksta, kadangi egzistuojantys klasifikatoriai įprastai skiriasi savo struktūromis, terminija ir jų semantine prasme (apibūdinimu). Kartais objektai (klasės) gali būti susieti, tačiau dauguma tokių bandymų baigiasi skirtingomis kategorijomis ir įvairiomis išimtimis, o tai yra nepriimtina siekiant darnios integracijos.

Svarbus kriterijus – globalus duomenų integravimas

Sąsajų nustatymas yra aktualus ir taikant specializuotą programinę įrangą, pavyzdžiui, „Revit“, „Tekla Structures“, „ArchiCAD“ ar kitas. Esant poreikiui keistis duomenimis ar integruoti juos iš skirtingų platformų, atsiranda problemų, susijusių su programine įranga. Skiriasi sisteminės klasės, kurios jau yra nustatytos bei neredaguojamos.

Kalbant apie NSIK kriterijus yra svarbu paminėti, kad klasifikatorius yra kaip „gyvas organizmas“, kuris turi būti nuolatos prižiūrimas ir tobulinamas. Dėl to klasifikatoriaus lankstumas – atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo galimybės – yra labai svarbi charakteristika. Detalūs, vienos hierarchijos klasifikatoriai yra mažiausiai lankstūs – juos sunku pakeisti, pavyzdžiui, kuomet statybos elementai ar jų tipai yra klasifikuojami kartu su jų savybėmis ar kita informacija. Gerokai lankstesni yra funkcinio pobūdžio, kurie aiškiai atskiria klases ir jų savybes, pavyzdžiui, medžiagiškumas, fizikinės savybės ir kitos.

Trečias, tačiau ne mažiau svarbus kriterijus yra NSIK tarptautiškumas, paprastai vertinamas kaip tarptautinių standartų reikalavimų atitikimas. Šio kriterijaus reikšmė yra itin svarbi atsižvelgiant į statybos paslaugų eksportą/importą, globalaus duomenų integravimo, programinės įrangos ir kitus aspektus.

Svarbu paminėti, kad pasaulyje ilgai nebuvo bendros klasifikavimo sistemos, todėl kai kurios šalys vadovaujasi tarptautiniu ISO 12006-2 standartu, kuriame pateikiamos duomenų tvarkymo bei informacijos saugojimo gairės – kaip pagal funkciją, struktūrą ar vietą turi būti aprašomi visi tarpusavyje susiję ar atskiri objektai. Šio standarto pagrindą atitinka daugelis populiariųjų tarptautinių klasifikatorių kaip „Uniclass2015“ (Jungtinė Karalystė), „Cuneco Classification System“ (Danija), „Omniclass“ (JAV), „CoClass“ (Švedija).

Aukščiausiame hierarchiniame lygyje ISO 12006-2 informacija yra generalizuojama į tris pagrindines klases: statybos rezultatai, procesai ir resursai. Pagrindinis principas pagrįstas tuo, kad statybos procesai naudoja atitinkamus resursus, o to pasekmė – statybos rezultatas.

Aplinkos ministerija 2019 m. pradėjo vykdyti projektą „Priemonių, skirtų viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, sukūrimas (BIM-LT)“. BIM-LT projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas, Vilnius Tech, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

Kauno technologijos universitetui atstovauja Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro ir Statybos ir architektūros fakulteto darbuotojai. BIM-LT projekto tikslas – didinti viešojo sektoriaus statinių statybos planavimui, projektavimui, statybai, eksploatavimui, valdymui skiriamų išteklių naudojimo efektyvumą, taikant statinio informacinio modeliavimo priemones.
Statybunaujienos.lt




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2022-11-24 14:48
Kaune duris atvėrė prekybos ir verslo centras „Kalniečiai“, pavadintas anksčiau buvusio prekybos centro vardu. Savanorių prospekte 375-uoju numeriu pažymėto 6 aukštų nekilnojamojo turto objekto bendras patalpų plotas – beveik 7 tūkst. kv. metrų, per 3 tūkst. kv. metrų iš jų užima verslo centro erdvė...
nuotrauka
2022-11-22 15:34
Po kelių dešimtmečių pertraukos „Rotonda" vėl kviečia vilniečius ir miesto svečius apsilankyti. Prie daugeliui nostalgiją keliančio pastato Sereikiškių parke atgimimo prisidėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri, siekdama atgaivinti sostinės širdyje ilgą laiką apleistą kavinę, investavo apie 230 t...
nuotrauka
2022-11-22 07:27
Statybų sektorius susiduria ne tik su daugelį sričių paliečiančiais kylančių kainų, žaliavų trūkumo ar vis augančio investicijų ekologiškiems sprendimams poreikio iššūkiais. Didėjančio vartotojų reiklumo ir rinkos bei aplinkos sąlygų diktuojami pokyčiai reikalauja kūrybiškų ir tvarių sprendimų.
nuotrauka
2022-11-21 16:04
Lazdijuose pradedamos naujojo sporto centro statybos, po kurių iškils 8293,71 kv. m ploto statinys. Jo erdvėse numatytos patalpos įvairioms sporto šakoms, baseinui bei krepšinio salei.
nuotrauka
2022-11-21 09:56
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vystytojai pirmieji Baltijos šalys pasiekė aukštą garso izoliaciją. Vilniuje vystomas NT projektas „Mindaugo rezidencija“ yra pirmasis daugiabutis Baltijos šalyse, turintis A klasės garso izoliaciją, kuri gyventojams užtikrina maksimalų privatumą ir komfortą.
nuotrauka
2022-11-18 14:24
Į aplinką harmoningai įsiliejantis fasadas, dvi modernios koncertų salės su preciziška akustika, transformuojama konferencijų, kongresų erdvė, tvariais sprendimais paremta šildymo bei vėsinimo sistema. Visa tai ir kur kas daugiau architektai numato M. K. Čiurlionio koncertų centro Kaune vizijoje.
nuotrauka
2022-11-17 16:10
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) skelbia viešąjį pirkimą sukurti Lietuvos klimatinėms sąlygoms tinkamus asfalto mišinius panaudojant perdirbtų padangų gumą ir nustatyti jų eksploatacines savybes, siekiant įvertinti tolesnio panaudojimo galimybes. Atvirame konkurse d...
nuotrauka
2022-11-17 16:01
Pradėjęs modernizuoti savo valdomus pastatus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei kituose šalies miestuose, Turto bankas nepaliks nuošalyje ir savo valdomo turto Šiauliuose. Planuojama, jog jau gruodį prasidės Vilniaus g. 265, Šiauliuose esančio pastatų komplekso, kuriame įsikūrusi Valstybinė mokesčių in...
nuotrauka
2022-11-17 10:57
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group" Klaipėdoje baigė komercinių patalpų komplekso „STOCK-o" pirmojo etapo statybas. Šis projektas, kartu su vasarą duris atvėrusia „Decathlon" parduotuve, Baltijos prospekte sukurs naują prekybinį miestelį.
nuotrauka
2022-11-16 15:30
UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“, pasiūlęs tinkamiausią kruiziniams laivams švartuoti skirtos krantinės ir naujo Uosto direkcijos administracinio pastato projekto sprendinį, jau netrukus imsis darbų. Su įmone pasirašyta ir jau yra įsigaliojusi projektavimo paslaugų pirkimo sutartis. Proj...
nuotrauka
2022-11-15 10:32
SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) vystytoja „SBA Urban“ su danų tvarios architektūros kūrėjais „PLH Architects“ pristato šalia Ukmergės gatvės iškilsiantį el. prekybos miestelį „Urban HUB Vilnius“. 22 tūkst. kv. m ploto „stock office“ tipo projektą planuojama įgyvendinti iki ateinančių metų pabaig...
nuotrauka
2022-11-15 07:36
Įmonės TECHNOGAJA sukurti AMAZING KIS vėdinimo sistemų filtrai sėkmingai naudojami tiek vietos rinkoje, tiek Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, žengia ir į kitas rinkas. Tokį AMAZING KIS filtrų populiarumą lemia ne tik tiesioginės, bet ir pridėtinės vertės šiuos filtrus naudojančiam bei...
nuotrauka
2022-11-09 09:17
UAB Merko statyba apyvarta iš generalinės rangos sutarčių 2022 metų trečią ketvirtį pasiekė 56 mln. eurų ir buvo 30 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu laiku (43 mln. eurų).
nuotrauka
2022-11-08 14:52
Prieš 15 metų įkurtame kvartale „Bajorų kalvos" po poros savaičių duris atvers naujas Vilniaus savivaldybės darželis „Bajorėlis". Pirmuoju etapu į darželį priimta 140 vaikų, tačiau grupių bus ir daugiau.
nuotrauka
2022-11-07 10:53
Bankas „Bigbank“ suteikė 6,32 mln. eurų paskolą Vilniuje, Visoriuose plėtojamam butų projektui „Visi savi by CITUS“, kuriam valdyti buvo pasitelkta nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė „Citus“. Projekto savininkas – uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė UAB ...
nuotrauka
2022-11-07 10:41
Šiandien, lapkričio 7 d., Kaune duris atveria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pedagogų rengimo centras (K. Donelaičio g. 52). Jis įsikūręs erdvėse, įrengtose renovuojant ir modernizuojant universiteto turimą infrastruktūrą: įrengta per 100 darbo vietų ugdymo mokslų studijų programų dėstytojams i...
nuotrauka
2022-11-03 08:58
Klaipėdiečius ir miesto svečius jau pasitinka atnaujintas šiaurinis molas Melnragėje. Uosto įplauką nuo bangų saugantis bangolaužis atlieka dar ir kitą, t. y. socialinę, funkciją: tai – gyventojų mėgstama pasivaikščiojimų vieta.
nuotrauka
2022-10-31 10:40
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių grupė „Omberg group“ pradeda plėtoti projektą „Stockholm“ – daugiafunkcinės paskirties patalpų kompleksą (angl. „stock-office“) Kaune. Apie 7 tūkst. kv. m ploto projektas apjungs sandėliavimo patalpas, pardavimo erdves ir biurus. Pasak bendrovės atstovų, „S...
nuotrauka
2022-10-31 10:26
Danijos bankas „Danske Bank“ pasirinko technologinės saugos paslaugų partnerę „Caverion“ korporaciją pasirūpinti padaliniais, esančiais Danijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Norvegijoje ir Švedijoje.
nuotrauka
2022-10-31 09:25
Įmonė „VIAMATIKA“ baigė fizinio barjero prie sienos su Baltarusija techninės priežiūros darbus. Techninė priežiūra atlikta 2021 metų lapkričio – 2022 metų rugpjūčio mėnesiais.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas