2024 vasario 25 d. sekmadienis, 14:46
Reklama  |  facebook

Skaitmenizacija Lietuvoje: Dėl nesuderintų duomenų bei informacijos keitimosi tarp statybos dalyvių daromos kritinės klaidos

Darius PUPEIKIS, KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas      2021-05-04 14:36
Ne paslaptis, kad statybos metu – net ir projektavimo stadijoje kelis kartus kuriant bei tvarkant tuos pačius duomenis – sunaudojama daug išteklių. Šiandien vis dar yra naudojamos skirtingos projektavimo programos, kurios tarpusavyje nesisieja – pastačius statinį gautų duomenų ir informacijos neįmanoma pakartotinai panaudoti kituose pastato gyvavimo ciklo procesuose.
nuotrauka
Darius Pupeikis. Justinos Šuminaitės nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
VILNIUS TECH / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Kelių direkcija (Lietuvos automobilių kelių direkcija) (iki 2023 m. VĮ), AB
Turto bankas, VĮ,
SPSC (Statybos produkcijos sertifikavimo centras), UAB
IMIC (KTU Statybos ir architektūros fakulteto Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras),
Balandžio mėnesį Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios įpareigos viešojo sektoriaus statybos projektuose naudoti statinių informacinių modeliavimo (BIM) metodus. Tačiau kodėl tai taip svarbu Lietuvos statybos sektoriui?

Kalbant apie labiau skaitmenizuotus sektorius, tai žinome, kad kompiuterių ar interneto kalba dažniausiai yra paremta globaliais standartais, pavyzdžiui, HTML, CSS ar kitais klasifikatoriais, kuriais naudojasi visos pasaulio šalys. Šiame sektoriuje standartai yra būtini, siekiant užtikrinti tinkamą, tokių mums gerai žinomų sistemų kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“, „Apple“, veikimą. Tad statybos informacijos klasifikatorių reikšmė yra neabejotina, siekiant turėti struktūruotus, mašinai ir žmogui vieningai ir globaliai suprantamus duomenis bei informaciją.

Statinio gyvavimo ciklo procese yra naudojami nesuderinti duomenų perdavimo formatai ir klasifikatoriai – skaitmeniniai elementai skirti duomenims grupuoti. Dėl nesuderintų duomenų bei informacijos keitimosi tarp statybos dalyvių, atsiranda statinių projektavimo ir statybos klaidos. Todėl svarbu nuo pirmų brėžinių sukurti duomenis, kurie būtų atnaujinami ir naudojami iki pat pastato renovacijos ar griovimo.

Deja, žmogui yra sunku išanalizuoti pernelyg didelius, nuolat atsinaujinančius, duomenų kiekius. Tikrasis duomenų potencialas išryškėja tada, kai dirbtinis intelektas, tiksliau, mašininiu mokymusi ir analize grįstos programos, gali juos apdoroti ir pateikti aiškias išvadas. Tačiau visi duomenys turi būti aiškiai klasifikuoti ir užfiksuoti pagal vieningą klasifikatorių.

Prie BIM metodų pasiruošimo naudojimui ir aiškių klasifikatorių parengimo jau keletą metų dirba Aplinkos ministerijos suburta BIM-LT projekto specialistų komanda, kuriai priklauso ir Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertai.

Skaitmeniniai duomenys – tarpusavyje nesusieti

Šiuo metu skaitmeninių duomenų kiekiai ir spektras statybos projektuose auga, todėl kyla vis daugiau iššūkių juos apjungiant, susisteminant ir federalizuojant. Svarbu akcentuoti, kad žmogaus protas geba interpretuoti duomenis, tačiau mašinai turi būti nustatytos absoliučiai tikslios taisyklės, duomenų metamodeliai ar ontologijos, leidžiančios perskaityti ir suprasti duomenis.

Šie teiginiai atskleidžia duomenų modelių standartizavimo, struktūravimo ir, mūsų atveju, statybos informacijos klasifikatoriaus reikšmę skaitmenizavimo progresui. Siekiant suprasti BIM-LT projekto metu kuriamo Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus (NSIK) svarbą, reikia nagrinėti galimus kriterijus, kurie konkrečiai atskleistų, kas yra svarbu Lietuvos kontekste.

BIMPirmiausia, nacionalinis klasifikatorius turėtų pasižymėti lankstesnėmis galimybėmis susieti esamus – sektorinius. Tokių klasifikatorių pavyzdžiai: Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio (SEDR) specifikacija, Statybos įstatymo ir poįstatyminiais teisės aktais reglamentuojamų statinių, statybos dalyvių, rūšių, kategorijų, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, Valstybinės geologijos informacinės sistemos (GEOLIS) ir kiti.

Asociatyvi
unsplash.com
nuotr.

Nors paminėtų sektorinių klasifikatorių pagrindu valstybinėse informacinėse sistemose yra saugomi dideli masyvai skaitmeninių duomenų, tačiau jie nėra tarpusavyje susieti. Šiuo atveju, NSIK galėtų būti naudingas apjungiant dalį sektorinių klasifikatorių pagrindu saugomų duomenų.

Tarptautinėje erdvėje yra buvę įvairių iniciatyvų ir bandymų susieti ištisas atskirų klasifikatorių ontologijas, siekiant integruoti duomenis tarp informacinių sistemų. Tačiau dažnu atveju tenkinančio rezultato pasiekti nepavyksta, kadangi egzistuojantys klasifikatoriai įprastai skiriasi savo struktūromis, terminija ir jų semantine prasme (apibūdinimu). Kartais objektai (klasės) gali būti susieti, tačiau dauguma tokių bandymų baigiasi skirtingomis kategorijomis ir įvairiomis išimtimis, o tai yra nepriimtina siekiant darnios integracijos.

Svarbus kriterijus – globalus duomenų integravimas

Sąsajų nustatymas yra aktualus ir taikant specializuotą programinę įrangą, pavyzdžiui, „Revit“, „Tekla Structures“, „ArchiCAD“ ar kitas. Esant poreikiui keistis duomenimis ar integruoti juos iš skirtingų platformų, atsiranda problemų, susijusių su programine įranga. Skiriasi sisteminės klasės, kurios jau yra nustatytos bei neredaguojamos.

Kalbant apie NSIK kriterijus yra svarbu paminėti, kad klasifikatorius yra kaip „gyvas organizmas“, kuris turi būti nuolatos prižiūrimas ir tobulinamas. Dėl to klasifikatoriaus lankstumas – atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo galimybės – yra labai svarbi charakteristika. Detalūs, vienos hierarchijos klasifikatoriai yra mažiausiai lankstūs – juos sunku pakeisti, pavyzdžiui, kuomet statybos elementai ar jų tipai yra klasifikuojami kartu su jų savybėmis ar kita informacija. Gerokai lankstesni yra funkcinio pobūdžio, kurie aiškiai atskiria klases ir jų savybes, pavyzdžiui, medžiagiškumas, fizikinės savybės ir kitos.

Trečias, tačiau ne mažiau svarbus kriterijus yra NSIK tarptautiškumas, paprastai vertinamas kaip tarptautinių standartų reikalavimų atitikimas. Šio kriterijaus reikšmė yra itin svarbi atsižvelgiant į statybos paslaugų eksportą/importą, globalaus duomenų integravimo, programinės įrangos ir kitus aspektus.

Svarbu paminėti, kad pasaulyje ilgai nebuvo bendros klasifikavimo sistemos, todėl kai kurios šalys vadovaujasi tarptautiniu ISO 12006-2 standartu, kuriame pateikiamos duomenų tvarkymo bei informacijos saugojimo gairės – kaip pagal funkciją, struktūrą ar vietą turi būti aprašomi visi tarpusavyje susiję ar atskiri objektai. Šio standarto pagrindą atitinka daugelis populiariųjų tarptautinių klasifikatorių kaip „Uniclass2015“ (Jungtinė Karalystė), „Cuneco Classification System“ (Danija), „Omniclass“ (JAV), „CoClass“ (Švedija).

Aukščiausiame hierarchiniame lygyje ISO 12006-2 informacija yra generalizuojama į tris pagrindines klases: statybos rezultatai, procesai ir resursai. Pagrindinis principas pagrįstas tuo, kad statybos procesai naudoja atitinkamus resursus, o to pasekmė – statybos rezultatas.

Aplinkos ministerija 2019 m. pradėjo vykdyti projektą „Priemonių, skirtų viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, sukūrimas (BIM-LT)“. BIM-LT projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas, Vilnius Tech, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

Kauno technologijos universitetui atstovauja Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro ir Statybos ir architektūros fakulteto darbuotojai. BIM-LT projekto tikslas – didinti viešojo sektoriaus statinių statybos planavimui, projektavimui, statybai, eksploatavimui, valdymui skiriamų išteklių naudojimo efektyvumą, taikant statinio informacinio modeliavimo priemones.
Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-02-23 08:44
Panevėžys atsinaujina ir jau šį pavasarį duris atvers dar vienas ambicingas ir perspektyvus miesto traukos objektas – Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Šio projekto rangos darbai jau užbaigti, šiuo metu vyksta vidaus įrangos, baldų, ekspozicijos detalių montavimo, įrengimo ir kt. darbai.
nuotrauka
2024-02-23 07:15
Parduodamo arba nuomojamo objekto kainą lemia plotas. Tad užsakovai suinteresuoti turėti kuo daugiau ploto, bet neprarasti kokybiškos apdailos. Tradiciškai laikoma, kad kuo storesnis atitvarų ar perdangų apdailos sluoksnis, tuo geriau izoliuojamas garsas. Bet taip mažėja plotas, patalpų aukštis. Vok...
nuotrauka
2024-02-22 11:24
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ planuoja statyti gyvenamuosius namus Lenkijoje. Įmonė pasirašė preliminarias sutartis žemės sklypui Varšuvoje įsigyti, investicijos į projektą sieks 24 mln. eurų.
nuotrauka
2024-02-21 08:37
Pirmaujanti Latvijos medinių langų gamintoja „Arbo Windows" įsigijo vieną didžiausių Lietuvos medinių langų gamybos įmonių UAB „Arlanga Wood", kuri priklausė įmonių grupės „Arlanga Group" įkūrėjui Arūnui Mažoniui. Sandorį finansavo bankas „BluOr Bank" su Latvijos „Plėtros finansų įstaigos Altum" užt...
nuotrauka
2024-02-21 07:52
Lietuvos statybos sektorius, pakėlęs pastatų energinio efektyvumo lygį, vis daugiau dėmesio skiria, kad būtų sumažintas anglies dvideginio pėdsakas. Nors šalyje tai dar nėra reglamentuota, rinka nelaukia ir remiasi tarptautiniais standartais. Objektyviai palyginti skirtingų medžiagų ir gaminių povei...
nuotrauka
2024-02-20 10:40
Didžiausia prekybinių sandėlių (angl. stock office) plėtotoja Vilniuje „Darnu Group“ Gariūnų gatvėje pradeda antrojo „Vilniaus verslo parko“ etapo statybas. Šiuo metu baigiamą statyti 4700 kv. m. ploto I etapą papildys dar 3500 kv. m. patalpų, kuriose bus įrengta 12 savarankiškas inžinerines sistema...
nuotrauka
2024-02-20 07:51
Kaip statyti pastatus greitai, naudoti kuo mažiau darbo jėgos, bet užtikrinti kuo aukštesnę kokybę? Atsakas – didinti statybos darbų mechanizacijos lygį, o sienas statant naudoti stambiagabarites sienines plokštes, kurios tinka ne tik pramoninei, bet ir gyvenamųjų pastatų statybai. Šiems rinkos iššū...
nuotrauka
2024-02-19 12:02
Suomijoje, Joensuu Abloy gamykloje, sukurta „Abloy Cumulus“ – naujos kartos platforma įeigos sistemai be raktų. CUMULUS sujungia aukštos kokybės užraktus ir saugų įeigos teisių valdymą.
nuotrauka
2024-02-15 17:38
Sostinės biurų rinka pasipildė nauju verslo centru. Administracinės paskirties pastato, iškilusio Vilniaus centre, Sporto gatvėje, rangos darbus atliko tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Naująjį verslo centrą rangovas pastatė už daugiau nei 12 mln. eurų nekilnojamojo turto plė...
nuotrauka
2024-02-12 16:09
Vykdydama verslo centro „Europa“ atnaujinimo ir modernizavimo planą, nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ baigė daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės renovacijos darbus. Jie truko vienerius metus, įmonės investicijos siekė 5 mln. eurų.
nuotrauka
2024-02-12 12:12
Išmaniuosius skaitiklius gaminanti ir juos eksportuojanti lietuvių kompanija „Elgama-Elektronika" praėjusiais metais skaičiavo rekordinį grynąjį pelną, kuris augo daugiau nei 14 kartų ir siekė 4,6 mln. eurų (2022 m. – 0,32 mln. eurų), o apyvarta augo beveik du kartus iki 41,37 mln. eurų (2022 m. – 2...
nuotrauka
2024-02-12 10:33
Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies tenkino akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą ir konstatavo, kad UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centras, dėl kurių darbuotojų kaltės Tytuvėnų Bernardinų vienuolyne ir bažnyčioje 2012 m. kilo gaisras, šiuos pastatus apdraudu...
nuotrauka
2024-02-09 07:55
Rinkoje nuolat trūksta naujų kokybiškesnių izoliacinių gaminių. Poliuretano putos – tai medžiaga, turinti geriausias izoliacines savybes. Techniniu požiūriu tai reiškia, kad šie gaminiai turi mažiausią šilumos laidumą. Poliuretanas gali būti jau pagamintos plokštės arba aukšto ir žemo slėgio purškia...
nuotrauka
2024-02-08 08:04
Rinkoje vertinami sprendimai, kurie sudaro sąlygas statyti greitai, optimaliomis sąnaudomis bei gauti kokybišką rezultatą. Todėl itin populiarūs lego principu surenkami namai. Vieną tokių galimybių siūlo „ShellBau“ – karkasiniai namai iš patobulintų struktūrinių izoliacinių skydų (SIP).
nuotrauka
2024-02-07 14:39
Daugiau kaip dvejus metus sostinės prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama" intensyviai vykdyti atnaujinimo darbai oficialiai baigti. Pasak „Panoramos" vadovės Birutės Kalanovaitės, šie pokyčiai buvo didžiausi per 15 prekybos centro veiklos metų ir pareikalavo beveik 15 mln. eurų dydžio investicij...
nuotrauka
2024-02-07 13:23
Lietuvos bankas skelbia mūsų šalies ir kitų euro zonos šalių kredito įstaigų (bankų, kredito unijų) paskolų ir sutarto termino (terminuotųjų) indėlių palūkanų normų palyginimą 2023 m. gruodžio mėn. duomenimis. Į paveikslus įtrauktos tos euro zonos šalys, kurių duomenys skelbiami Europos Centrinio Ba...
nuotrauka
2024-02-07 09:42
Nekilnojamojo turto projektų vystytojas „Releven" gavo 20 mln. eurų finansavimą Vilniaus Senamiestyje plėtojamam gyvenamajam kvartalui „Sanguškų parkas", į kurį per visą statybų laikotarpį ketinama investuoti apie 40 mln. eurų. Finansavimą projektui suteikė specializuotas Estijos kapitalo bankas „Bi...
nuotrauka
2024-02-05 09:12
Pokyčiai Daugiafunkcio komplekso projekte: fondas „Baltcap" pasitraukia, bendrovė „Hanner" planuoja perimti projektą. Vasario pabaigoje dėl projekto statybos indeksavimo ir kitų pakeitimų balsuos Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
nuotrauka
2024-02-05 07:41
Kaip patikimai užsandarinti konstrukcines ir išsiplečiančias siūles fasaduose, stoguose ar pėsčiųjų takuose? Sprendimas – naujos kartos hermetikas „Fome Flex ROOF & FAÇADE“, padedantis suformuoti ypatingai elastingą ir patvarią siūlę.
nuotrauka
2024-02-02 12:20
Išankstiniais „Citus" analitikų duomenimis, pirminės būsto rinkos Vilniuje ir Kaune pirmąjį naujų metų mėnesį pabaigė gan ryškiu spurtu: pagal sausį sudarytų sandorių skaičių Kaune tai buvo geriausias rezultatas per paskutinius 18 mėn., Vilniuje – trečias per tą patį laikotarpį. Tuo tarpu, Klaipėdoj...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas