2021 gruodžio 3 d. penktadienis, 6:52
Reklama  |  facebook

Skaitmenizacija Lietuvoje: Dėl nesuderintų duomenų bei informacijos keitimosi tarp statybos dalyvių daromos kritinės klaidos

Darius PUPEIKIS, KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas      2021-05-04 14:36
Ne paslaptis, kad statybos metu – net ir projektavimo stadijoje kelis kartus kuriant bei tvarkant tuos pačius duomenis – sunaudojama daug išteklių. Šiandien vis dar yra naudojamos skirtingos projektavimo programos, kurios tarpusavyje nesisieja – pastačius statinį gautų duomenų ir informacijos neįmanoma pakartotinai panaudoti kituose pastato gyvavimo ciklo procesuose.
nuotrauka
Darius Pupeikis. Justinos Šuminaitės nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Vilnius Tech / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Kelių direkcija (Lietuvos automobilių kelių direkcija), VĮ,
Turto bankas, VĮ,
SPSC (Statybos produkcijos sertifikavimo centras), VŠĮ
IMIC (KTU Statybos ir architektūros fakulteto Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras),
Balandžio mėnesį Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios įpareigos viešojo sektoriaus statybos projektuose naudoti statinių informacinių modeliavimo (BIM) metodus. Tačiau kodėl tai taip svarbu Lietuvos statybos sektoriui?

Kalbant apie labiau skaitmenizuotus sektorius, tai žinome, kad kompiuterių ar interneto kalba dažniausiai yra paremta globaliais standartais, pavyzdžiui, HTML, CSS ar kitais klasifikatoriais, kuriais naudojasi visos pasaulio šalys. Šiame sektoriuje standartai yra būtini, siekiant užtikrinti tinkamą, tokių mums gerai žinomų sistemų kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“, „Apple“, veikimą. Tad statybos informacijos klasifikatorių reikšmė yra neabejotina, siekiant turėti struktūruotus, mašinai ir žmogui vieningai ir globaliai suprantamus duomenis bei informaciją.

Statinio gyvavimo ciklo procese yra naudojami nesuderinti duomenų perdavimo formatai ir klasifikatoriai – skaitmeniniai elementai skirti duomenims grupuoti. Dėl nesuderintų duomenų bei informacijos keitimosi tarp statybos dalyvių, atsiranda statinių projektavimo ir statybos klaidos. Todėl svarbu nuo pirmų brėžinių sukurti duomenis, kurie būtų atnaujinami ir naudojami iki pat pastato renovacijos ar griovimo.

Deja, žmogui yra sunku išanalizuoti pernelyg didelius, nuolat atsinaujinančius, duomenų kiekius. Tikrasis duomenų potencialas išryškėja tada, kai dirbtinis intelektas, tiksliau, mašininiu mokymusi ir analize grįstos programos, gali juos apdoroti ir pateikti aiškias išvadas. Tačiau visi duomenys turi būti aiškiai klasifikuoti ir užfiksuoti pagal vieningą klasifikatorių.

Prie BIM metodų pasiruošimo naudojimui ir aiškių klasifikatorių parengimo jau keletą metų dirba Aplinkos ministerijos suburta BIM-LT projekto specialistų komanda, kuriai priklauso ir Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertai.

Skaitmeniniai duomenys – tarpusavyje nesusieti

Šiuo metu skaitmeninių duomenų kiekiai ir spektras statybos projektuose auga, todėl kyla vis daugiau iššūkių juos apjungiant, susisteminant ir federalizuojant. Svarbu akcentuoti, kad žmogaus protas geba interpretuoti duomenis, tačiau mašinai turi būti nustatytos absoliučiai tikslios taisyklės, duomenų metamodeliai ar ontologijos, leidžiančios perskaityti ir suprasti duomenis.

Šie teiginiai atskleidžia duomenų modelių standartizavimo, struktūravimo ir, mūsų atveju, statybos informacijos klasifikatoriaus reikšmę skaitmenizavimo progresui. Siekiant suprasti BIM-LT projekto metu kuriamo Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus (NSIK) svarbą, reikia nagrinėti galimus kriterijus, kurie konkrečiai atskleistų, kas yra svarbu Lietuvos kontekste.

BIMPirmiausia, nacionalinis klasifikatorius turėtų pasižymėti lankstesnėmis galimybėmis susieti esamus – sektorinius. Tokių klasifikatorių pavyzdžiai: Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio (SEDR) specifikacija, Statybos įstatymo ir poįstatyminiais teisės aktais reglamentuojamų statinių, statybos dalyvių, rūšių, kategorijų, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, Valstybinės geologijos informacinės sistemos (GEOLIS) ir kiti.

Asociatyvi
unsplash.com
nuotr.

Nors paminėtų sektorinių klasifikatorių pagrindu valstybinėse informacinėse sistemose yra saugomi dideli masyvai skaitmeninių duomenų, tačiau jie nėra tarpusavyje susieti. Šiuo atveju, NSIK galėtų būti naudingas apjungiant dalį sektorinių klasifikatorių pagrindu saugomų duomenų.

Tarptautinėje erdvėje yra buvę įvairių iniciatyvų ir bandymų susieti ištisas atskirų klasifikatorių ontologijas, siekiant integruoti duomenis tarp informacinių sistemų. Tačiau dažnu atveju tenkinančio rezultato pasiekti nepavyksta, kadangi egzistuojantys klasifikatoriai įprastai skiriasi savo struktūromis, terminija ir jų semantine prasme (apibūdinimu). Kartais objektai (klasės) gali būti susieti, tačiau dauguma tokių bandymų baigiasi skirtingomis kategorijomis ir įvairiomis išimtimis, o tai yra nepriimtina siekiant darnios integracijos.

Svarbus kriterijus – globalus duomenų integravimas

Sąsajų nustatymas yra aktualus ir taikant specializuotą programinę įrangą, pavyzdžiui, „Revit“, „Tekla Structures“, „ArchiCAD“ ar kitas. Esant poreikiui keistis duomenimis ar integruoti juos iš skirtingų platformų, atsiranda problemų, susijusių su programine įranga. Skiriasi sisteminės klasės, kurios jau yra nustatytos bei neredaguojamos.

Kalbant apie NSIK kriterijus yra svarbu paminėti, kad klasifikatorius yra kaip „gyvas organizmas“, kuris turi būti nuolatos prižiūrimas ir tobulinamas. Dėl to klasifikatoriaus lankstumas – atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo galimybės – yra labai svarbi charakteristika. Detalūs, vienos hierarchijos klasifikatoriai yra mažiausiai lankstūs – juos sunku pakeisti, pavyzdžiui, kuomet statybos elementai ar jų tipai yra klasifikuojami kartu su jų savybėmis ar kita informacija. Gerokai lankstesni yra funkcinio pobūdžio, kurie aiškiai atskiria klases ir jų savybes, pavyzdžiui, medžiagiškumas, fizikinės savybės ir kitos.

Trečias, tačiau ne mažiau svarbus kriterijus yra NSIK tarptautiškumas, paprastai vertinamas kaip tarptautinių standartų reikalavimų atitikimas. Šio kriterijaus reikšmė yra itin svarbi atsižvelgiant į statybos paslaugų eksportą/importą, globalaus duomenų integravimo, programinės įrangos ir kitus aspektus.

Svarbu paminėti, kad pasaulyje ilgai nebuvo bendros klasifikavimo sistemos, todėl kai kurios šalys vadovaujasi tarptautiniu ISO 12006-2 standartu, kuriame pateikiamos duomenų tvarkymo bei informacijos saugojimo gairės – kaip pagal funkciją, struktūrą ar vietą turi būti aprašomi visi tarpusavyje susiję ar atskiri objektai. Šio standarto pagrindą atitinka daugelis populiariųjų tarptautinių klasifikatorių kaip „Uniclass2015“ (Jungtinė Karalystė), „Cuneco Classification System“ (Danija), „Omniclass“ (JAV), „CoClass“ (Švedija).

Aukščiausiame hierarchiniame lygyje ISO 12006-2 informacija yra generalizuojama į tris pagrindines klases: statybos rezultatai, procesai ir resursai. Pagrindinis principas pagrįstas tuo, kad statybos procesai naudoja atitinkamus resursus, o to pasekmė – statybos rezultatas.

Aplinkos ministerija 2019 m. pradėjo vykdyti projektą „Priemonių, skirtų viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, sukūrimas (BIM-LT)“. BIM-LT projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas, Vilnius Tech, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

Kauno technologijos universitetui atstovauja Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro ir Statybos ir architektūros fakulteto darbuotojai. BIM-LT projekto tikslas – didinti viešojo sektoriaus statinių statybos planavimui, projektavimui, statybai, eksploatavimui, valdymui skiriamų išteklių naudojimo efektyvumą, taikant statinio informacinio modeliavimo priemones.
Statybunaujienos.lt




Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2021-12-02 15:57
Ketvirtadienį, gruodžio 2 d., beveik 350 Kauno apskrities policijos pareigūnų ir darbuotojų iš 10 skirtingų struktūrinių padalinių įsikūrė naujai įrengtose patalpose Radvilėnų plente.
nuotrauka
2021-12-02 11:46
Gruodžio 3 d. Vilniaus Santaros slėnyje šalia jau veikiančių Vilniaus universiteto (VU) ligoninės Santaros klinikų simboline kapsulės įkasimo ceremonija oficialiai pradedamos modernaus VU Medicinos fakulteto Mokslo centro statybos.
nuotrauka
2021-12-02 10:39
Vilniuje, Viršuliškių rajone, iškils naujas draugiškas aplinkai 18 aukštų „Sky Office“ verslo centras. Jo vystytoja, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“, į projektą investuos 21 mln. eurų. Bendrovės plėtojamoje Spaudos g. esančioje teritorijoje naująjį verslo centrą planuojama p...
nuotrauka
2021-12-01 09:53
Kritiškai svarbią antžeminę infrastruktūrą šiemet už 9,7 mln. eurų iš esmės atnaujinęs Šiaulių oro uostas ją naudoti pradeda gavęs Transporto kompetencijų agentūros leidimą. Tai reiškia, kad ilgiausią Baltijos šalyse kilimo ir tūpimo taką turintis oro uostas ypač didelių transatlantinių orlaivių pil...
nuotrauka
2021-11-30 11:50
Kultūros infrastruktūros centras (KIC) pranešė apie sutvarkytą paveldo objektą – šįkart tai Šilutėje esantys Našlaičių globos namais. Istorinis pastatas savo išvaizda atkreipia ne tik miesto gyventojų, bet ir atvykstančių miesto svečių dėmesį.
nuotrauka
2021-11-30 11:18
Anykščių centre elektroninio aukciono būdu parduodamas buvusios bibliotekos pastatas su galimybe rekonstruoti objektą į daugiabutį. NT objekto pradinė kaina aukcione – 315 tūkst. Eur (neįskaitant PVM). Aukcioną organizuoja bendrovė „Newsec".
nuotrauka
2021-11-29 10:43
Lietuvos nacionalinis muziejus 2023 m. pabaigoje ketina pradėti vieno iš pagrindinių padalinių – Naujojo arsenalo, esančio šalia Mindaugo paminklo Vilniuje – rekonstravimo darbus. Kad šiems darbams būtų tinkamai pasiruošta, muziejuje šiuo metu atliekami taikomieji – architektūros, istorijos, polichr...
nuotrauka
2021-11-26 10:19
Liubavo dvaro sodybos muziejus (Vilniaus r.) netrukus pasipildys dar vienu restauruotu pastatu – Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigiama tvarkyti buvusi dvaro arklidė, ji bus pritaikyta kultūros ir viešosioms reikmėms.
nuotrauka
2021-11-24 10:30
UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ (Baltic FEZ) pradeda įgyvendinti naują infrastruktūros plėtros etapą. Baigti ir Marijampolės savivaldybei įgyvendinti perduoti bendrovės užsakymu atlikti žiedinės sankryžos, naujo kelio, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros projektai. J...
nuotrauka
2021-11-24 09:40
„Luminor“ bankas investicijų valdymo įmonės „Union Asset Management“ nekilnojamojo turto investiciniam fondui „Union RE Core Fund I“ suteikė 12,8 mln. eurų finansavimą, skirtą 17,7 tūkst. kv. metrų ploto industriniam pastatų kompleksui Kauno mieste įsigyti.
nuotrauka
2021-11-23 14:55
Artėjant žiemai, Neries dešinės krantinės ruožas ruošiamas naujiems rangovams, kurie pavasarį užbaigs tvarkyti teritoriją ties Olimpiečių gatve. Šią savaitę darbus atlikusi įmonė „Skominta“ išveš dalį nepasodintų želdynų ir statybines medžiagas, krantinėje likusias nutrūkus rangos sutarčiai.
nuotrauka
2021-11-22 10:25
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ investuotojams „East Capital Real Estate AS“ pardavė sostinės Žalgirio gatvėje pastatytą modernų verslo centrą „Naujasis Skansenas Ž“. Šiuolaikiško 5 aukštų, 7550 kv. m ploto verslo centro statybos darbai bus užbaigti iki šių metų pabaigos.
nuotrauka
2021-11-22 07:14
Latvijos įmonė „PreferRent“ sukūrė statybinės technikos nuomos platformą, kuri suveda statybinės technikos, statybinės įrangos nuomos bendroves ir įmones, kurioms šios technikos reikia darbui.
nuotrauka
2021-11-19 11:46
Susisiekimo infrastruktūros įmonių grupės „Panevėžio keliai“ antrinės įmonės UAB „Aukštaitijos traktas“ ir UAB „Ukmergės keliai“, vykdydamos visos grupės pertvarką ir efektyvindamos veiklą, mažina darbuotojų skaičių. UAB „Aukštaitijos traktas“ atsisveikins su 20 darbuotojų, „Ukmergės keliai“ – su 15...
nuotrauka
2021-11-19 10:11
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ su investuotoju „Hili Properties plc“ sudarė sutartį dėl Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pagal „Build-to-suit“ modelį pastatytos Vokietijos polimerų kompanijos „Rehau“ gamyklos įsigijimo.
nuotrauka
2021-11-19 07:16
Didžiausios Estijos statybų bendrovės investavo į šioje šalyje lyderio pozicijas užimančią ir Lietuvoje vis aktyviau naudojamą statybos projektų biudžetų kontrolės ir valdymo programinės įrangos platformą „Bauwise“. Su šia platforma sėkmingai dirba generaliniai rangovai, nekilnojamojo turto vystytoj...
nuotrauka
2021-11-18 16:59
Projektavimo, konsultavimo ir statybų procesų valdymo bendrovė „Baltic Engineers“, išplėtusi paslaugų spektrą, keičia pavadinimą į „Be Live“. Naujasis prekės ženklas atspindi faktą, jog įmonė visas paslaugas grindžia tvariomis vertybėmis ir nuolat tobulėjančiomis technologijomis.
nuotrauka
2021-11-18 10:39
Vokietija ir Lietuva nutarė vystyti bendrą projektą – Rukloje bus kuriama nauja infrastruktūra, statomos kareivinės, tiesiami keliai ir kita. Išvystyta infrastruktūra bus skirta brigados „Geležinis Vilkas“ Artilerijos ir Logistikos batalionams bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.
nuotrauka
2021-11-17 16:06
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su UAB „Vilniaus vystymo kompanija" užbaigė krepšinio arenos, įsikūrusios šalia Vilniaus Žemynos progimnazijos, statybas. Komplekso operavimą taryba nusprendė perduoti savivaldybės įstaigai „Active Vilnius".
nuotrauka
2021-11-17 16:02
Panevėžyje duris atvėrė Pusiaukelės namai, įkurti buvusio policijos pastato patalpose. Pusiaukelės namai – tai pataisos įstaigos specialus, atviro tipo padalinys.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos