2021 gegužės 13 d. ketvirtadienis, 13:25
Reklama  |  facebook

Skaitmenizacija Lietuvoje: Dėl nesuderintų duomenų bei informacijos keitimosi tarp statybos dalyvių daromos kritinės klaidos

Darius PUPEIKIS, KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas      2021-05-04 14:36
Ne paslaptis, kad statybos metu – net ir projektavimo stadijoje kelis kartus kuriant bei tvarkant tuos pačius duomenis – sunaudojama daug išteklių. Šiandien vis dar yra naudojamos skirtingos projektavimo programos, kurios tarpusavyje nesisieja – pastačius statinį gautų duomenų ir informacijos neįmanoma pakartotinai panaudoti kituose pastato gyvavimo ciklo procesuose.
nuotrauka
Darius Pupeikis. Justinos Šuminaitės nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Vilnius Tech / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
LAKD (Lietuvos automobilių kelių direkcija), VĮ,
Turto bankas, VĮ,
SPSC (Statybos produkcijos sertifikavimo centras), VŠĮ
IMIC (KTU Statybos ir architektūros fakulteto Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras),
Balandžio mėnesį Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios įpareigos viešojo sektoriaus statybos projektuose naudoti statinių informacinių modeliavimo (BIM) metodus. Tačiau kodėl tai taip svarbu Lietuvos statybos sektoriui?

Kalbant apie labiau skaitmenizuotus sektorius, tai žinome, kad kompiuterių ar interneto kalba dažniausiai yra paremta globaliais standartais, pavyzdžiui, HTML, CSS ar kitais klasifikatoriais, kuriais naudojasi visos pasaulio šalys. Šiame sektoriuje standartai yra būtini, siekiant užtikrinti tinkamą, tokių mums gerai žinomų sistemų kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“, „Apple“, veikimą. Tad statybos informacijos klasifikatorių reikšmė yra neabejotina, siekiant turėti struktūruotus, mašinai ir žmogui vieningai ir globaliai suprantamus duomenis bei informaciją.

Statinio gyvavimo ciklo procese yra naudojami nesuderinti duomenų perdavimo formatai ir klasifikatoriai – skaitmeniniai elementai skirti duomenims grupuoti. Dėl nesuderintų duomenų bei informacijos keitimosi tarp statybos dalyvių, atsiranda statinių projektavimo ir statybos klaidos. Todėl svarbu nuo pirmų brėžinių sukurti duomenis, kurie būtų atnaujinami ir naudojami iki pat pastato renovacijos ar griovimo.

Deja, žmogui yra sunku išanalizuoti pernelyg didelius, nuolat atsinaujinančius, duomenų kiekius. Tikrasis duomenų potencialas išryškėja tada, kai dirbtinis intelektas, tiksliau, mašininiu mokymusi ir analize grįstos programos, gali juos apdoroti ir pateikti aiškias išvadas. Tačiau visi duomenys turi būti aiškiai klasifikuoti ir užfiksuoti pagal vieningą klasifikatorių.

Prie BIM metodų pasiruošimo naudojimui ir aiškių klasifikatorių parengimo jau keletą metų dirba Aplinkos ministerijos suburta BIM-LT projekto specialistų komanda, kuriai priklauso ir Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertai.

Skaitmeniniai duomenys – tarpusavyje nesusieti

Šiuo metu skaitmeninių duomenų kiekiai ir spektras statybos projektuose auga, todėl kyla vis daugiau iššūkių juos apjungiant, susisteminant ir federalizuojant. Svarbu akcentuoti, kad žmogaus protas geba interpretuoti duomenis, tačiau mašinai turi būti nustatytos absoliučiai tikslios taisyklės, duomenų metamodeliai ar ontologijos, leidžiančios perskaityti ir suprasti duomenis.

Šie teiginiai atskleidžia duomenų modelių standartizavimo, struktūravimo ir, mūsų atveju, statybos informacijos klasifikatoriaus reikšmę skaitmenizavimo progresui. Siekiant suprasti BIM-LT projekto metu kuriamo Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus (NSIK) svarbą, reikia nagrinėti galimus kriterijus, kurie konkrečiai atskleistų, kas yra svarbu Lietuvos kontekste.

BIMPirmiausia, nacionalinis klasifikatorius turėtų pasižymėti lankstesnėmis galimybėmis susieti esamus – sektorinius. Tokių klasifikatorių pavyzdžiai: Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio (SEDR) specifikacija, Statybos įstatymo ir poįstatyminiais teisės aktais reglamentuojamų statinių, statybos dalyvių, rūšių, kategorijų, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, Valstybinės geologijos informacinės sistemos (GEOLIS) ir kiti.

Asociatyvi
unsplash.com
nuotr.

Nors paminėtų sektorinių klasifikatorių pagrindu valstybinėse informacinėse sistemose yra saugomi dideli masyvai skaitmeninių duomenų, tačiau jie nėra tarpusavyje susieti. Šiuo atveju, NSIK galėtų būti naudingas apjungiant dalį sektorinių klasifikatorių pagrindu saugomų duomenų.

Tarptautinėje erdvėje yra buvę įvairių iniciatyvų ir bandymų susieti ištisas atskirų klasifikatorių ontologijas, siekiant integruoti duomenis tarp informacinių sistemų. Tačiau dažnu atveju tenkinančio rezultato pasiekti nepavyksta, kadangi egzistuojantys klasifikatoriai įprastai skiriasi savo struktūromis, terminija ir jų semantine prasme (apibūdinimu). Kartais objektai (klasės) gali būti susieti, tačiau dauguma tokių bandymų baigiasi skirtingomis kategorijomis ir įvairiomis išimtimis, o tai yra nepriimtina siekiant darnios integracijos.

Svarbus kriterijus – globalus duomenų integravimas

Sąsajų nustatymas yra aktualus ir taikant specializuotą programinę įrangą, pavyzdžiui, „Revit“, „Tekla Structures“, „ArchiCAD“ ar kitas. Esant poreikiui keistis duomenimis ar integruoti juos iš skirtingų platformų, atsiranda problemų, susijusių su programine įranga. Skiriasi sisteminės klasės, kurios jau yra nustatytos bei neredaguojamos.

Kalbant apie NSIK kriterijus yra svarbu paminėti, kad klasifikatorius yra kaip „gyvas organizmas“, kuris turi būti nuolatos prižiūrimas ir tobulinamas. Dėl to klasifikatoriaus lankstumas – atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo galimybės – yra labai svarbi charakteristika. Detalūs, vienos hierarchijos klasifikatoriai yra mažiausiai lankstūs – juos sunku pakeisti, pavyzdžiui, kuomet statybos elementai ar jų tipai yra klasifikuojami kartu su jų savybėmis ar kita informacija. Gerokai lankstesni yra funkcinio pobūdžio, kurie aiškiai atskiria klases ir jų savybes, pavyzdžiui, medžiagiškumas, fizikinės savybės ir kitos.

Trečias, tačiau ne mažiau svarbus kriterijus yra NSIK tarptautiškumas, paprastai vertinamas kaip tarptautinių standartų reikalavimų atitikimas. Šio kriterijaus reikšmė yra itin svarbi atsižvelgiant į statybos paslaugų eksportą/importą, globalaus duomenų integravimo, programinės įrangos ir kitus aspektus.

Svarbu paminėti, kad pasaulyje ilgai nebuvo bendros klasifikavimo sistemos, todėl kai kurios šalys vadovaujasi tarptautiniu ISO 12006-2 standartu, kuriame pateikiamos duomenų tvarkymo bei informacijos saugojimo gairės – kaip pagal funkciją, struktūrą ar vietą turi būti aprašomi visi tarpusavyje susiję ar atskiri objektai. Šio standarto pagrindą atitinka daugelis populiariųjų tarptautinių klasifikatorių kaip „Uniclass2015“ (Jungtinė Karalystė), „Cuneco Classification System“ (Danija), „Omniclass“ (JAV), „CoClass“ (Švedija).

Aukščiausiame hierarchiniame lygyje ISO 12006-2 informacija yra generalizuojama į tris pagrindines klases: statybos rezultatai, procesai ir resursai. Pagrindinis principas pagrįstas tuo, kad statybos procesai naudoja atitinkamus resursus, o to pasekmė – statybos rezultatas.

Aplinkos ministerija 2019 m. pradėjo vykdyti projektą „Priemonių, skirtų viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, sukūrimas (BIM-LT)“. BIM-LT projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas, Vilnius Tech, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

Kauno technologijos universitetui atstovauja Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro ir Statybos ir architektūros fakulteto darbuotojai. BIM-LT projekto tikslas – didinti viešojo sektoriaus statinių statybos planavimui, projektavimui, statybai, eksploatavimui, valdymui skiriamų išteklių naudojimo efektyvumą, taikant statinio informacinio modeliavimo priemones.
Statybunaujienos.lt




Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2021-05-12 14:00
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė komitetuose apsvarstyti sprendimą statomo daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro veiklą vykdyti organizuojant operatoriaus atranką koncesijos būdu. Koncesijos (viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė) sutartis planuojama ne ilgesniam kaip 14 metų peri...
nuotrauka
2021-05-12 09:20
Vilniuje, Arsenalo gatvėje esantis Pilininko namas bus prikeltas viešam naudojimui. UAB „Aplan“ projektuotojai pateikė sprendinius, kurie padės išlaikyti pastato autentiškumą ir tuo pačiu pritaikyti jį muziejinei veiklai. Planuojama, kad pastate bus įkurta Lietuvos istorijos ekspozicija.
nuotrauka
2021-05-11 07:51
Kelis sykius nesėkmingai bandytas parduoti didelis – beveik 20 000 kv. m bendro ploto – „Nemuno“ sanatorijos kompleksas pagaliau turi šeimininkus. Žymiausią Druskininkų pastatą–vaiduoklį už 3,63 mln. Eur miesto savivaldybės skelbtame aukcione įsigijo „Citus“ įmonių grupė.
nuotrauka
2021-05-10 16:07
Tinkuojamos sienos – vienas populiariausių sienų šiltinimo sprendimų tiek gyvenamųjų bei viešosios paskirties pastatų statyboje, tiek ir renovuojant, modernizuojant pastatus.
nuotrauka
2021-05-10 08:01
Pirmasis Baltijos šalyse ir vienintelis Lietuvoje. Tai yra darbuotojų gerovės pastato sertifikatas „Fitwel“ su 3 žvaigždutėmis, kurios atitinka aukščiausią įvertinimą. Šie titulai priskirti Kaune įsikūrusiam biurų centrui BLC 2, kurį valdo SBA Grupės NT plėtros bendrovė „SBA Urban“ (anksčiau – „Urba...
nuotrauka
2021-05-07 14:36
Virsmas iš buvusios karinės teritorijos į pramonės inovacijų zoną – tokia parko vizija gvildenama Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) urbanistinėje galimybių studijoje. Aleksoto rajono širdyje siekiama sukurti kompaktišką, žalią ir bendravimą skatinantį inovacijų slėnį, kuris atitiktų šiuolaiki...
nuotrauka
2021-05-07 10:47
Nuo konstrukcijų tvirtinimo ir statybinių plokščių montavimo iki grindlenčių ar veidrodžių tvirtinimo – klijavimas dažnai yra vienintelis būdas sujungti medžiagas. Šiuolaikiniai klijų gamintojai siekia ne tik užtikrinti kuo geresnį sukibimą, bet ir nuolat ieško sprendimų, gerinančių produktų atsparu...
nuotrauka
2021-05-06 10:43
Praėjusio amžiaus antroje pusėje aukšti, daugiau nei keliolikos aukštų gyvenamieji pastatai buvo užsitarnavę ne pačią geriausią reputaciją, tačiau išplėtojus naujas technologijas dangoraižio tipo daugiabučiai pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje išgyvena renesansą.
nuotrauka
2021-05-06 10:33
„Mitnijos“, vienos didžiausių Lietuvos statybos kompanijų, vadovas Julius Gendvilis baigia karjerą bendrovėje ir generalinio direktoriaus pareigas perduoda įmonės statybų direktoriui Valentinui Cilciui. Julius Gendvilis bendrovei vadovavo vienuolika metų.
nuotrauka
2021-05-05 15:38
Per keliasdešimt metų plynoje vietoje išaugusios Vilniaus dalies – Balsių – gyventojai tikisi greitu laiku čia turėti ir daugiafunkcį bendruomenės centrą, kuris leistų sumažinti poreikį keliauti į kitą miesto dalį dėl kasdienių ar specifiškesnių rūpesčių.
nuotrauka
2021-05-05 09:59
Studentų laisvalaikio klubo „Kolegos“ vietoje iškilsiantis naujas unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras KTU „M-Lab“ Kaune skelbia statybų pradžią – šiuo metu čia prasidėjo griovimo darbai. Planuojama, kad KTU Studentų miestelio vaizdą pakeisiantis inovatyvių laboratorijų komp...
nuotrauka
2021-05-04 09:25
Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras aukciono būdu parduoda Tyzenhauzų g. 17, Vilniuje esantį veikloje nenaudojamų 8 administracinių-gamybinių ir sandėliavimo pastatų kompleksą, įsikūrusį 0,75 ha ploto valstybiniame žemės sklype.
nuotrauka
2021-05-04 09:06
Bendrovės „Omberg“ vykdomoji direktorė Dalia Andrulionienė nuo gegužės 3 d. paskirta įmonių grupę valdančios UAB „Omberg group“ vadove ir UAB „Omberg“ direktore.
nuotrauka
2021-05-04 07:32
Netoli Sedos esanti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir jos pastatų kompleksas paskelbtas kultūros paminklu. Šių metų balandžio pabaigoje Kultūros paveldo departamento (KPD) sudaryta komisija priėmė varpinės tvarkybos darbus, atliktus 2018 m. pagal Sedos Švč. M. Marijos bažnyčios varpinė...
nuotrauka
2021-05-03 09:13
Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“ iš tarptautines nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Vastint“ („Interogo Holding“), įsigijo du objektus – verslo centrą „UNIQ“ Vilniuje ir „Zala 1“ biurų pastatą Rygoje. Sandorį, kurio suma siekia 35,5 mln. Eur, tikimasi uždaryti š. m. II ketvirtį.
nuotrauka
2021-05-03 07:25
Individualių namų statytojai žino – palengvinti ir paspartinti perdengimo darbus galima tik pasirinkus šiuolaikines perdangas. „Teriva“ sistema leidžia neįtikėtinai lengvai ir greitai sumontuoti perdangas esant bet kokiam, net ir įmantriam pastato išplanavimui ar nepatogioms montavimo sąlygoms – tie...
nuotrauka
2021-04-29 14:21
Šią savaitę Lietuvos oro uostai pasirašė rangos sutartį su Latvijos statybų kompanija „A.C.B.“, kuri planuoja jau šių metų rudenį rekonstruoti Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo, taip pat riedėjimo taką bei kai kurias perono dalis.
nuotrauka
2021-04-27 09:21
Prekybos centro „Europa“ savininkas „Baltic Horizon Fund“ į „Europos“ rekonstrukciją investuoja 5 mln. eurų. Tai iki šiol didžiausia šiam prekybos centrui skirta investicija, leisianti įgyvendinti reikšmingiausią pokytį „Europos“ istorijoje.
nuotrauka
2021-04-26 16:18
Apleistas buvusios aviacijos gamyklos angaras, esantis Kaune, tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento, pasikeis neatpažįstamai. Čia iškils pirmasis statinys naujai kuriamame inovacijų parke, kuris bus pritaikytas šiuolaikinio verslo ir mokslo poreikiams.
nuotrauka
2021-04-21 09:19
Po penkerių metų valstybės ir Alytaus miesto savivaldybės lėšomis vykdyti Alytaus sinagogos tvarkybos ir pritaikymo darbai baigti. Alytaus miesto sinagoga – valstybės saugomas regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos