2025 m. liepos 16 d. trečiadienis, 3:41:11
Reklama  |  facebook

Skandinaviškus ar vokiškus – kokius namus reikėtų statyti lietuviams?

2016-09-26 14:11
Išsirinkti gerą produktą dažniausiai niekam nekyla keblumų, jei žinoma, kokioje šalyje jis pagamintas. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje pagaminti produktai tarsi automatiškai pirkėjui sufleruoja apie kokybę, profesionalumą, patikimumą. Statybų rinkos specialistai pastebi, kad panašų principą lietuviai pradėjo taikyti ir rinkdamiesi namus – vis dažniau atsižvelgiama į skandinavų sugebėjimą statyti praktiškus, minimalistinius, o vokiečių – taupius ir energiškai efektyvius namus.
nuotrauka
Individualus namas iš ARKO blokelių. AB „Silikatas“ iliustr.


Minimos įmonės
Silikatas, AB

Mindaugas Dagys, sertifikuotas pasyvių namų ekspertas, dalijasi savo patirtimi ir pasakoja, kurios šalies individualių namų statybos principais lietuviams remtis naudingiausia.

Vokiečių prioritetas – mažos energijos sąnaudos

Nuotraukoje –
Mindaugas Dagys,
sertifikuotas pasyvių namų ekspertas

„Vokietijoje jau daugelį metų ypatingas dėmesys skiriamas pastatų energiniam efektyvumui. Namo projektavimas pradedamas būtent nuo modeliavimo ir suskaičiavimo, kiek pastatas sunaudos energijos, kokios bus bendros metinės sąnaudos ir kokią jos įtaką turės viso pastato gyvavimo ciklo metu – nuo namo sukūrimo iki nugriovimo. Natūralu, kad toks vokiečių požiūris iškėlė juos į viršūnę kaip šalį, kurioje daugiausia sertifikuotų pasyvių pastatų. Būtent sertifikuotas, energiškai efektyvus (pasyvus) namas išlaiko savo likvidumą ir didelę vertę laikui bėgant“, – pastebi sertifikuotas pasyvių namų ekspertas.

Pasyviojo namo standartas Vokietijoje sukurtas 1988 m., o pagal šią technologiją projektuojami ir statomi ne tik gyvenamieji namai, bet ir biurų pastatai, mokyklos ir kiti visuomeniniai statiniai. Pasyvaus namo pranašumai – nuo įprastų pastatų jie skiriasi puikia šilumos izoliacija be šalčio tiltų, rekuperacine-vėdinimo sistema, puikiu namo sandarumu. Šie namai yra sandariai apšiltinti ir naudoja pasyvius energijos šaltinius, todėl jų išlaikymas yra kur kas paprastesnis.

Anot pasyvių namų eksperto, lietuviai į šią vokiečių patirtį pirmą kartą dėmesį atkreipė prieš 5–6 metus, kai buvo pradėti statyti pirmieji pasyvūs pastatai Lietuvoje.

Skandinavų patirtis: praktiškumas, kokybė ir šabloniški projektai

Skandinaviški produktai jau daugelį metų yra įvardijami kaip kokybiški ir praktiški. Vis dėlto praktiškumą dažnai lydi ir neatsiejamas kitas skandinavų bruožas – šabloniškumas, kuris ypač dažnai pastebimas namų projektavime.

Nuotraukoje –
įmonės „Silikatas“ direktorius
Vytautas Česnauskas 

„Skandinavai savo namų išorės išvaizdai daug dėmesio neskiria – pastatai standartizuoti, šabloniškų architektūrinių formų, tačiau jiems ypač svarbu vidaus išplanavimas ir komfortas“, – sako M. Dagys ir pastebi, kad Švedija 50 proc. visos šalyje sunaudojamos energijos pasigamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. 

Iš skandinavų lietuviai mėgsta „skolintis“ nedideles, tačiau visiškai panaudotas namų vidaus erdves, diegti efektyvias šildymo sistemas, kurios lemia malonų mikroklimatą būste net ir atšiauriausią žiemą. Statybinių medžiagų įmonės „Silikatas“ direktorius Vytautas Česnauskas kaip pavyzdį pateikia bendrovės gaminamus „Arko“ blokus: šie blokai – vieni tvirčiausių Lietuvos rinkoje, jų didelis tankis (vidutiniškai 1455 kg/kub. m), todėl sienos pasižymi didele šilumine inercija. O kuo šiluminė inercija didesnė, tuo būsto vidaus temperatūra mažiau priklauso nuo lauko temperatūros pokyčių: žiemą name lengviau palaikyti vienodą, malonią šilumą, o vasarą per sienas namas neprikaista iki lauko temperatūros. Be šių pagrindinių savybių, blokų sienos užtikrina ir gerą garso izoliaciją, sveikatai „draugišką“ mikroklimatą ir ekologiškumą.

Lietuviai pamažu atsisako „dvarų“

Skirtingai nuo Skandinavijos, kur projektuotojai beveik visus namus parduoda dar nė nepaklojus namo pamatų, Lietuvoje vystytojai ieško savo konkurencinio pranašumo. Viena iš galimybių – statyti energiškai efektyvius pastatus ir pasiūlyti pirkėjams ne tik aukštos kokybės būstą jau šiandien, bet ir mažas išlaidas ateityje. Tiesa, M. Dagys pastebi, kad lietuviai vis dar linksta namo projektavimą dažniau patikėti bet kam, tik ne projektavimo specialistams – patarimų klausiama diletantų statybininkų, statybinių medžiagų pardavėjų ar kitų, bent šiek tiek nutuokiančių statybų rinkoje.

„Turime gana komišką situaciją – pirkdami telefoną ar automobilio padangas žmonės daugybę laiko praleidžia internete ieškodami informacijos, lygindami skirtingų modelių pranašumus ir trūkumus, bet didžiausią savo gyvenimo pirkinį (kuriam dažniausiai imama ir banko paskola) atiduoda į pirmo pasitaikiusio ir mažiausią kainą pasiūliusio žmogaus rankas. Suprojektuoti ekonomišką, patvarų, sveikatai draugišką būstą, kuris leis kontroliuoti išlaikymo sąnaudas ateityje ir turės gerą vertę rinkoje, – gali tik profesionalus projektuotojas“, – sako M. Dagys.

Vis dėlto įpročiai po truputį keičiasi – pavyzdžiui, kreipiamas didesnis dėmesys statybinių medžiagų pasirinkimui. V. Česnauskas pastebi, kad lietuvių požiūris į statybines medžiagas keičiasi jau kurį laiką: „Remdamiesi vokiška patirtimi, jų ištobulintais pasyvių namų statymo principais, lietuviai pakeitė ir savo mėgstamiausias statybų medžiagas – jau prieš kurį laiką plytas populiarumu pralenkė silikatiniai blokai, kuriuos vertina pasyvių namų statytojai.“

Anot V. Česnausko, plytas keičiant „Arko“ silikatiniais blokais, ne tik pasiekiamas sertifikuotiems pasyviems namams keliamas standartas, bet ir pats darbas vyksta greičiau, paprasčiau.

„Kiekvienas nori turėti tvirtus, šiltus, jaukius ir ilgaamžiškus namus, tačiau būsto statyba nėra pigi, todėl klientai visada ieško varianto, kuriame su kokybe derėtų ir kaina, statybų proceso laikas. Dėl išskirtinių techninių silikato blokų savybių, sienos gali būti plonesnės (jau šiame etape sutaupoma medžiagų), be to, dėl blokų matmenų tikslumo, sumūrijamas idealiai lygus paviršius, kurį žmonės mėgsta palikti net be apdailos plytų – sienos lygios, baltos, o skiedinio siūlių beveik nematyti“, – klientų išmania taupymo praktika dalijasi V. Česnauskas.

Tai, kad žmonės pradėjo labiau skaičiuoti, patvirtinta ir M. Dagys – lietuviai pamažu atsisako anksčiau taip vertintų ypač didelių būstų, o tai, anot jo, lėmė kylantis bendras išprusimo lygis ir kintantis gyvenimo būdas. „Žmonės ima suvokti, kad išlaikyti 300–500 kv. metrų būstą nėra taip paprasta. Lygiai taip pat, kaip kainuoja tokį namą pastatyti, taip pat kiekvieną kvadratinį metrą reikės ir išlaikyti – šildyti, modernizuoti. Namo statybos kaina bendrame namo cikle sudaro apie 50 proc. visų išlaidų, todėl vis dažniau imama galvoti ir apie tą kitą dalį, kurią teks sumokėti už namo išlaikymą. Tikiu, kad ilgainiui prisijaukinsime vokišką požiūrį – kad kiekvienas neišleistas euras ateityje atneša dar didesnę naudą ir pajamų, kurias galima išleisti atostogoms, vaikams ar kitiems gyvenimo malonumams“, – sako M. Dagys. 

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2025-07-15 15:00
Liepos 15 d. Vilniaus Žirmūnų rajone iškilmingai įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms. Šis simbolinis gestas pažymėjo jau vykstančias moderniausio ir didžiausio lengvosios atletikos maniežo Vilniuje statybas – tai vienas svarbiausių sporto infrastruktūros projektų Lietuvoje.
nuotrauka
2025-07-15 10:41
Po itin nerezultatyvių 2024 metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje 2025 metais jau fiksuojamas augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės p...
nuotrauka
2025-07-15 07:17
Sanatorijos „Gradiali“ atnaujinimo ir plėtros darbai Palangoje šiandien vertinami kaip vienas ambicingiausių pastarųjų metų sveikatingumo infrastruktūros projektų Lietuvoje. Projektą etapais įgyvendino generalinis rangovas – UAB „Rekana“ iš Šiaulių. Po trejų metų intensyvaus darbo sanatorijos plotas...
nuotrauka
2025-07-14 10:03
PS „MB.MS" – jungtinės veiklos įmonė, įsteigta UAB Merko statyba ir SIA Merko Būve (AS Merko Ehitus grupės dukterinių įmonių) bei SIA WPR 2, – pasirašė rangos sutartį dėl vėjo jėgainių parko statybos Latvijoje, Smiltenės rajone. Sutarties vertė – daugiau kaip 30 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-11 06:44
Europos Komisijai pradėjus viešąsias konsultacijas dėl karinio mobilumo paketo, Lietuva aktyviai sieks daugiau Europos Sąjungos (ES) investicijų strateginiams projektams, gerinantiems Baltijos šalių regiono susisiekimą ir karinio mobilumo jungtis su Europa.
nuotrauka
2025-07-10 12:42
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pardavė 218 būstų ir komercinių patalpų Vilniuje ir Kaune. Šis skaičius beveik pasiekė visų 2024-ųjų metų rezultatą, kai buvo parduoti 239 objektai, ir gerokai viršija visų 2023 metų pardavimus, k...
nuotrauka
2025-07-09 06:55
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) sprendimas nutraukti narystę Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) sulaukė viešo dėmesio. Liepos 3 d. LSA paskelbė apie išėjimą iš organizacijos, su kuria ją siejo net 35 metų partnerystė. Po šio žingsnio abi pusės pateikė savo vertinimus – LSA akcentavo...
nuotrauka
2025-07-08 09:02
Dar prieš porą metų Kauno tarpukario architektūrai patekus į UNESCO paveldo sąrašą daugelio kauniečių ir miesto svečių akys atsigręžė į jų kasdien praeinamus istorinius pastatus. Visgi, nors kultūrinio paveldo požiūriu tokie pastatai yra vertybė, energetiškai jie gali būti vieni nuostolingiausių.
nuotrauka
2025-07-08 07:34
Pasibaigus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuotiems Metų renovacijos projekto rinkimams, paaiškėjo, kad vienas iš trijų daugiausiai visuomenės balsų surinkusių projektų – penkiaaukštis daugiabutis Marijampolėje. Pastatą atnaujino generalinis rangovas UAB „Coner“, o jo transformacija...
nuotrauka
2025-07-07 08:17
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
nuotrauka
2025-07-03 20:05
Skiriasi šalies statybų sektoriaus įmones vienijančios Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) keliai – LSA taryba liepos 3 d. priėmė sprendimą išstoti iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos.
nuotrauka
2025-07-03 15:36
Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 57, duris atvėrė atnaujintas Turto banko administracinis pastatas, kuriame patogesnėmis darbo sąlygomis jau džiaugiasi 6 valstybės įstaigos. Atlikti darbai leido reikšmingai pagerinti pastato energinį naudingumą nuo F iki A klasės. Teigiami pokyčiai leidžia energijos sąn...
nuotrauka
2025-07-03 09:52
2024-ieji Elinta Charge komandai tapo kryptingo virsmo metais. Reaguodama į rinkos pokyčius ir augančius klientų lūkesčius, įmonė perorientavo pardavimų strategiją, sustiprino fokusą į B2B segmentus ir performavo komandą. Šie sprendimai tapo pagrindu investicijoms į produktų kokybę, sertifikavimą, n...
nuotrauka
2025-07-02 13:13
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pasirašė 19-ąją stambaus investicinio projekto sutartį su bendrove „Pentasweet“, kuri Vilniuje plėtos gamybos projektą, paremtą pažangiomis biosintezės technologijomis. Įgyvendinant projektą planuojama investuoti 44 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-02 12:07
Vilniaus oro uostas tęsia keleiviams skirtų erdvių modernizavimo darbus – senosiose išvykimo erdvėse prasidėjo pertvarkos. Nuo keleivių atitvertose patalpose vyksta pasiruošimo rekonstrukcijai etapas. Planuojama, kad po maždaug pusantrų metų senoji erdvė pasikeis neatpažįstamai – terminalas taps ne ...
nuotrauka
2025-07-02 11:59
Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą įgyvendinančios UAB „Rangon“ vadovo, siekiama atgaivinti nykstantį kultūros paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
nuotrauka
2025-07-02 09:55
2025 m. pirmąjį pusmetį Vilniaus pirminė būsto rinka demonstravo įspūdingą atsigavimą – pardavimų apimtys išaugo daugiau nei dvigubai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Aktyvumas fiksuotas ne tik sostinėje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje. Rinkos dalyvės „EIKA Development“, „Citus“ ir „Realco“ v...
nuotrauka
2025-07-02 07:31
Jei esate architektas ar interjero dizaineris ir jaučiate, kad technologijos sparčiai keičia jūsų profesiją, greičiausiai esate susidūrę su klausimu: kaip suspėti su pokyčiais ir tuo pačiu dirbti efektyviau? Šiandien mokymai – tai ne tik naujų mygtukų pažinimas, bet visos darbo kultūros atnaujinimas...
nuotrauka
2025-07-01 16:19
KTU Studentų miestelis sparčiai modernėja – vykdomi atnaujinimo darbai atspindi universiteto siekį kurti tvarią, inovatyvią ir bendruomenei draugišką aplinką. Nuo žaliųjų erdvių ir sporto infrastruktūros iki apšvietimo – visi šie pokyčiai yra nuoseklūs žingsniai link šiuolaikiško, tarptautinius stan...
nuotrauka
2025-06-30 14:15
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva nuo š. m. rugpjūčio 1 d. bus įsteigiama smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) ombudsmeno pareigybė. Ji skirta nagrinėti SVV subjektų skundus. Tam šiandien pritarė Seimas.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas