2024 liepos 25 d. ketvirtadienis, 13:28
Reklama  |  facebook

Skandinaviškus ar vokiškus – kokius namus reikėtų statyti lietuviams?

2016-09-26 14:11
Išsirinkti gerą produktą dažniausiai niekam nekyla keblumų, jei žinoma, kokioje šalyje jis pagamintas. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje pagaminti produktai tarsi automatiškai pirkėjui sufleruoja apie kokybę, profesionalumą, patikimumą. Statybų rinkos specialistai pastebi, kad panašų principą lietuviai pradėjo taikyti ir rinkdamiesi namus – vis dažniau atsižvelgiama į skandinavų sugebėjimą statyti praktiškus, minimalistinius, o vokiečių – taupius ir energiškai efektyvius namus.
nuotrauka
Individualus namas iš ARKO blokelių. AB „Silikatas“ iliustr.


Minimos įmonės
Silikatas, AB

Mindaugas Dagys, sertifikuotas pasyvių namų ekspertas, dalijasi savo patirtimi ir pasakoja, kurios šalies individualių namų statybos principais lietuviams remtis naudingiausia.

Vokiečių prioritetas – mažos energijos sąnaudos

Nuotraukoje –
Mindaugas Dagys,
sertifikuotas pasyvių namų ekspertas

„Vokietijoje jau daugelį metų ypatingas dėmesys skiriamas pastatų energiniam efektyvumui. Namo projektavimas pradedamas būtent nuo modeliavimo ir suskaičiavimo, kiek pastatas sunaudos energijos, kokios bus bendros metinės sąnaudos ir kokią jos įtaką turės viso pastato gyvavimo ciklo metu – nuo namo sukūrimo iki nugriovimo. Natūralu, kad toks vokiečių požiūris iškėlė juos į viršūnę kaip šalį, kurioje daugiausia sertifikuotų pasyvių pastatų. Būtent sertifikuotas, energiškai efektyvus (pasyvus) namas išlaiko savo likvidumą ir didelę vertę laikui bėgant“, – pastebi sertifikuotas pasyvių namų ekspertas.

Pasyviojo namo standartas Vokietijoje sukurtas 1988 m., o pagal šią technologiją projektuojami ir statomi ne tik gyvenamieji namai, bet ir biurų pastatai, mokyklos ir kiti visuomeniniai statiniai. Pasyvaus namo pranašumai – nuo įprastų pastatų jie skiriasi puikia šilumos izoliacija be šalčio tiltų, rekuperacine-vėdinimo sistema, puikiu namo sandarumu. Šie namai yra sandariai apšiltinti ir naudoja pasyvius energijos šaltinius, todėl jų išlaikymas yra kur kas paprastesnis.

Anot pasyvių namų eksperto, lietuviai į šią vokiečių patirtį pirmą kartą dėmesį atkreipė prieš 5–6 metus, kai buvo pradėti statyti pirmieji pasyvūs pastatai Lietuvoje.

Skandinavų patirtis: praktiškumas, kokybė ir šabloniški projektai

Skandinaviški produktai jau daugelį metų yra įvardijami kaip kokybiški ir praktiški. Vis dėlto praktiškumą dažnai lydi ir neatsiejamas kitas skandinavų bruožas – šabloniškumas, kuris ypač dažnai pastebimas namų projektavime.

Nuotraukoje –
įmonės „Silikatas“ direktorius
Vytautas Česnauskas 

„Skandinavai savo namų išorės išvaizdai daug dėmesio neskiria – pastatai standartizuoti, šabloniškų architektūrinių formų, tačiau jiems ypač svarbu vidaus išplanavimas ir komfortas“, – sako M. Dagys ir pastebi, kad Švedija 50 proc. visos šalyje sunaudojamos energijos pasigamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. 

Iš skandinavų lietuviai mėgsta „skolintis“ nedideles, tačiau visiškai panaudotas namų vidaus erdves, diegti efektyvias šildymo sistemas, kurios lemia malonų mikroklimatą būste net ir atšiauriausią žiemą. Statybinių medžiagų įmonės „Silikatas“ direktorius Vytautas Česnauskas kaip pavyzdį pateikia bendrovės gaminamus „Arko“ blokus: šie blokai – vieni tvirčiausių Lietuvos rinkoje, jų didelis tankis (vidutiniškai 1455 kg/kub. m), todėl sienos pasižymi didele šilumine inercija. O kuo šiluminė inercija didesnė, tuo būsto vidaus temperatūra mažiau priklauso nuo lauko temperatūros pokyčių: žiemą name lengviau palaikyti vienodą, malonią šilumą, o vasarą per sienas namas neprikaista iki lauko temperatūros. Be šių pagrindinių savybių, blokų sienos užtikrina ir gerą garso izoliaciją, sveikatai „draugišką“ mikroklimatą ir ekologiškumą.

Lietuviai pamažu atsisako „dvarų“

Skirtingai nuo Skandinavijos, kur projektuotojai beveik visus namus parduoda dar nė nepaklojus namo pamatų, Lietuvoje vystytojai ieško savo konkurencinio pranašumo. Viena iš galimybių – statyti energiškai efektyvius pastatus ir pasiūlyti pirkėjams ne tik aukštos kokybės būstą jau šiandien, bet ir mažas išlaidas ateityje. Tiesa, M. Dagys pastebi, kad lietuviai vis dar linksta namo projektavimą dažniau patikėti bet kam, tik ne projektavimo specialistams – patarimų klausiama diletantų statybininkų, statybinių medžiagų pardavėjų ar kitų, bent šiek tiek nutuokiančių statybų rinkoje.

„Turime gana komišką situaciją – pirkdami telefoną ar automobilio padangas žmonės daugybę laiko praleidžia internete ieškodami informacijos, lygindami skirtingų modelių pranašumus ir trūkumus, bet didžiausią savo gyvenimo pirkinį (kuriam dažniausiai imama ir banko paskola) atiduoda į pirmo pasitaikiusio ir mažiausią kainą pasiūliusio žmogaus rankas. Suprojektuoti ekonomišką, patvarų, sveikatai draugišką būstą, kuris leis kontroliuoti išlaikymo sąnaudas ateityje ir turės gerą vertę rinkoje, – gali tik profesionalus projektuotojas“, – sako M. Dagys.

Vis dėlto įpročiai po truputį keičiasi – pavyzdžiui, kreipiamas didesnis dėmesys statybinių medžiagų pasirinkimui. V. Česnauskas pastebi, kad lietuvių požiūris į statybines medžiagas keičiasi jau kurį laiką: „Remdamiesi vokiška patirtimi, jų ištobulintais pasyvių namų statymo principais, lietuviai pakeitė ir savo mėgstamiausias statybų medžiagas – jau prieš kurį laiką plytas populiarumu pralenkė silikatiniai blokai, kuriuos vertina pasyvių namų statytojai.“

Anot V. Česnausko, plytas keičiant „Arko“ silikatiniais blokais, ne tik pasiekiamas sertifikuotiems pasyviems namams keliamas standartas, bet ir pats darbas vyksta greičiau, paprasčiau.

„Kiekvienas nori turėti tvirtus, šiltus, jaukius ir ilgaamžiškus namus, tačiau būsto statyba nėra pigi, todėl klientai visada ieško varianto, kuriame su kokybe derėtų ir kaina, statybų proceso laikas. Dėl išskirtinių techninių silikato blokų savybių, sienos gali būti plonesnės (jau šiame etape sutaupoma medžiagų), be to, dėl blokų matmenų tikslumo, sumūrijamas idealiai lygus paviršius, kurį žmonės mėgsta palikti net be apdailos plytų – sienos lygios, baltos, o skiedinio siūlių beveik nematyti“, – klientų išmania taupymo praktika dalijasi V. Česnauskas.

Tai, kad žmonės pradėjo labiau skaičiuoti, patvirtinta ir M. Dagys – lietuviai pamažu atsisako anksčiau taip vertintų ypač didelių būstų, o tai, anot jo, lėmė kylantis bendras išprusimo lygis ir kintantis gyvenimo būdas. „Žmonės ima suvokti, kad išlaikyti 300–500 kv. metrų būstą nėra taip paprasta. Lygiai taip pat, kaip kainuoja tokį namą pastatyti, taip pat kiekvieną kvadratinį metrą reikės ir išlaikyti – šildyti, modernizuoti. Namo statybos kaina bendrame namo cikle sudaro apie 50 proc. visų išlaidų, todėl vis dažniau imama galvoti ir apie tą kitą dalį, kurią teks sumokėti už namo išlaikymą. Tikiu, kad ilgainiui prisijaukinsime vokišką požiūrį – kad kiekvienas neišleistas euras ateityje atneša dar didesnę naudą ir pajamų, kurias galima išleisti atostogoms, vaikams ar kitiems gyvenimo malonumams“, – sako M. Dagys. 

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-07-25 09:56
Visame pasaulyje kas 11 sekundžių prieš vieną ar kitą įmonę įvykdoma kibernetinė ataka, tad ši tema tampa vis svarbesne IT specialistų kasdienybės dalimi. KTU magistras pastebi, kad dirbtinio intelekto (DI) įrankių plėtra taip pat kelia nerimą, nes ateityje šis įrankis turės ne tik didelę įtaką dieg...
nuotrauka
2024-07-24 07:13
„Teltonikos“ plastiko ir mechanikos komponentų gamyklos statybos prasidėjo – antradienį į pastato pamatus įkasta simbolinė laiko kapsulė su laišku ateities kartoms. Renginyje dalyvavę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas akcentavo šio projekto naudą ...
nuotrauka
2024-07-23 09:55
Sostinėje, šalia Ukmergės gatvės, iškilo naujas SBA grupės verslo miestelis „Urban HUB“. Naujos koncepcijos prekybos bei verslo miestelio rangos darbus atliko tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Naująją verslo erdvę rangovas pastatė už daugiau nei 23 mln. eurų. Viso čia įsikurs...
nuotrauka
2024-07-22 15:48
2024 m. birželio pabaigoje buvo pasiektas susitarimas, kurio rezultatas – pirmaujančio Baltijos šalių modifikuoto bitumo čerpių ir hidroizoliacinių membranų gamintojo „Mida LT“ kartu su gamykla Lietuvoje ir atstovybe Latvijoje bei Estijoje tapimas tarptautinės statybinių sistemų gamintojų grupės „SO...
nuotrauka
2024-07-19 09:43
Tarptautinė investicinė VMG grupė Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančiose medienos perdirbimo ir baldų gamyklose bei didžiausiame Baltijos šalyse pramonės inovacijų parke Klaipėdos rajone iki metų pabaigos planuoja įdarbinti dar beveik 200 įvairių sričių darbuotojų.
nuotrauka
2024-07-18 07:24
Įprastą mūrijimo būdą – sausus mišinius ateityje pakeis inovatyvi technologija, reikalaujanti mažiau laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų. Trečią dešimtmetį statybinių medžiagų rinkoje skaičiuojanti įmonė „Tegra State“ savo asortimentą papildė nauju produktu – FOME FLEX GLUE BLOCKS blokelių putų ...
nuotrauka
2024-07-17 08:01,      papildyta 2024-07-22 08:22, Papildyta VIDEO iš apsilankymo INHUS gamykloje
Surenkamojo gelžbetonio su galutine apdaila svarba architektūroje ir statyboje yra didelė dėl daugelio priežasčių. Šios technologijos privalumai apima tiek ekonominius, tiek techninius, tiek estetinius aspektus, kurie prisideda prie efektyvesnio ir kokybiškesnio statybos proceso.
nuotrauka
2024-07-12 07:55
Viena ryškiausių pastarojo meto tendencijų – atsinaujinančios energijos naudojimas namų ūkiuose. KONTESTA, bendradarbiaudama su saulės modulius į rinką tiekiančia įmone AUTONOMECO, jau antrus metus gamina automobiliams statyti skirtas stogines, terasas su saulės moduliais. Tokias stogines įmonės dem...
nuotrauka
2024-07-11 13:45
Trečia pagal dydį Estijos statybos bendrovė „Mapri Ehitus" įsigijo 72 proc. Lietuvos statybos bendrovės „Bauschmidt" akcijų. Statybos bendrovė, iki šiol daugiausia užsiėmusi žemės ūkio statybomis, pakeitė pavadinimą į „Mapri Statyba" ir šiuo metu plečia savo veiklą kitose statybos srityse.
nuotrauka
2024-07-11 09:34
SBA grupės plėtojamame prekybos ir verslo mieste „Urban HUB“ Kaune pasirašyta sutartis dėl 3900 kv. m erdvių nuomos su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO). Į greta Kauno laisvosios ekonominės zonos įsikūrusį miestelį ESO komanda, planuojama, persikels jau 2025 m. I ketvirtį.
nuotrauka
2024-07-10 13:31
Perdegimo sindromas gali užklupti dėl pernelyg didelio darbo krūvio, užimtumo bei menko poilsio ir darbo balanso. Nors perdegimas niekaip nesusijęs su metų laikais, ekspertai įspėja, kad vasarą reikėtų būti atidesniems ir stebėti savo psichologinę sveikatą. Pasak jų, vasaros grafikas dažniausiai ku...
nuotrauka
2024-07-10 07:24
Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.
nuotrauka
2024-07-09 08:02
Po dvejus metus trukusių atnaujinimo (kapitalinio remonto) darbų prekybos ir laisvalaikio centras PANORAMA tapo vienu iš įstabiausių centrų ne tik Vilniuje, bet ir regione. Aštuoniais etapais sėkmingai įvykdyti darbai proceso dalyviams suteikė patirties, kuri dėl santykinai nedidelės Lietuvos prekyb...
nuotrauka
2024-07-08 15:46
NT plėtros bendrovė „Homa Group“ buvusio Panevėžio mėsos kombinato teritorijoje Smėlynės g. 85 ketvirtadienį oficialiai pradės beveik 9000 kv. m ploto prekybos parko „TOWER" statybas. Kompanija jau yra susitarusi dėl didesnės dalies ploto nuomos, o 14 mln. Eur vertės projektą planuojama atidaryti ki...
nuotrauka
2024-07-08 14:40
Investicijų valdymo įmonės „Demus Asset Management" valdomo nekilnojamojo turto projekto „Ežero takais by Citus" plėtrai užtikrintas 4,2 mln. eurų finansavimas. Į projektą iš viso ketinama investuoti 7,95 mln. eurų – dalį šios sumos, 2 mln. eurų „Demus Asset Management" jau anksčiau pritraukė iš in...
nuotrauka
2024-07-08 14:19
Prieš dvejus metus Kauno Laisvoji ekonominė zona (LEZ) paskelbė apie pirmąjį pritrauktų investicijų milijardą, šiuo metu investicijų suma jau artėja prie antrojo milijardo – ji siekia 1,56 milijardo eurų. Šios investicijos artimiausiu metu leis sukurti beveik 10 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo v...
nuotrauka
2024-07-08 07:23
Dėl įmonės INTERSURGICAL kitos paskirties inžinerinio statinio (automatizuotų sandėliavimo sistemų statinys), kurį RASEINIŲ STATYBA pastatė Švenčionių rajone, Statybos inspekcija kreipėsi į teismą, reikalaudama panaikinti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) ir statinį nugriauti. Po beveik dvejus metu...
nuotrauka
2024-07-05 07:59
Siekiant užtikrinti gyventojų komfortą ir gerovę, akustikos ir garso reikalavimai pastatų projektuose tampa vis svarbesni. Akustikos kokybė turi didelę reikšmę ne tik gyvenamosiose patalpose, bet ir biuruose, mokyklose, ligoninėse, kt. pastatuose. Garso izoliacija padeda sumažinti triukšmo lygį, užt...
nuotrauka
2024-07-03 13:51
„EIKA" grupei priklausanti investicijų valdymo įmonė „Eika Asset Management" (EAM), 2023 m. valdžiusi keturis investicijų fondus, sako, kad tai buvo naujų rinkų ir naujų produktų paieškos metai. Jau padarytų investicijų grąža džiugino, tad įmonė skyrė laiką nagrinėti naujoms galimybėms, kai kurios j...
nuotrauka
2024-07-02 13:39
Nuo liepos 2 d. Nidoje duris atveria pirmoji bendradarbystės (angl. coworking) erdvė „Out of Office“. Susimokėję už dieną, savaitę, mėnesį ar net visą vasarą ja pasinaudoti galimybę turės visi Kuršių Nerijoje dirbantys poilsiautojai. Nauja erdvė įsikūrė buvusio restorano „Bo House“ patalpose ant Kur...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas