Kada verslą pasiveja bankrotas

Statistika rodo, kad vidutinė įmonės veiklos trukmė iki bankroto Lietuvoje siekia apie 9,3 metų, o mediana – 7,5 metų. Tai reiškia, kad pusė visų bankrutavusių įmonių veiklą nutraukia dar nepasiekusios aštuonerių metų ribos. Ketvirtadalis įmonių neišgyvena net pirmųjų 4–5 metų, tačiau tiek pat jų sugeba veikti ilgiau nei 12 metų.

Fiksuojami ir kraštutiniai atvejai: trumpiausiai veikusi įmonė bankroto procesą pradėjo praėjus vos 19 dienų nuo įsteigimo (Alytaus valstybinė mineralinės vatos gamykla), o ilgiausiai veikusi – tik po daugiau nei 35 metų (autotransporto bendrovė „Galaka“). Tarp ilgaamžių, bet bankrutavusių verslų dominuoja senos pramonės ir statybos įmonės, kurių nemaža dalis žlugo po 2008 m. finansų krizės arba 2015–2020 m. laikotarpiu.

Bankrotų dinamika, kaip rašoma Creditreform Lietuva pranešime, aiškiai koreliuoja su ekonominiais ciklais. Ryškiausias pikas fiksuotas 2009 m., po pasaulinės finansų krizės, o kitas augimas – 2017–2018 m. Pastaraisiais metais situacija stabilizavosi: 2022–2024 m. kasmet registruojama apie 800–1000 bankrotų.

Pažeidžiamiausi sektoriai ir ilgiausi procesai

Didžiausia bankrotų koncentracija fiksuojama sektoriuose, kuriuose vyrauja intensyvi konkurencija ir stiprus ekonominių svyravimų poveikis. Dažniausiai bankrutuoja naujų pastatų statybos įmonės (7,4 % visų atvejų), krovininio kelių transporto bendrovės (6 %), restoranai ir maitinimo paslaugų verslai (4,4 %) bei maisto ir gėrimų mažmeninė prekyba (2,5 %).

Tuo tarpu ilgiausiai bankroto procesai trunka nekilnojamojo turto, švietimo bei profesinių ir techninių paslaugų sektoriuose – neretai ilgiau nei 2,5–3 metus. Tai rodo didesnį šių veiklų teisinį ir finansinį sudėtingumą.

Kur Lietuvoje bankrutuoja daugiausia

Geografiškai bankrotai koncentruojasi didžiuosiuose miestuose. Absoliučiai pirmauja Vilnius, kuriame registruota 34,5 % visų bankrutavusių įmonių. Toliau rikiuojasi Kaunas (15,9 %) ir Klaipėda (9,4 %). Mažesni, bet vis dar reikšmingi skaičiai fiksuojami Šiauliuose (4,3 %) ir Panevėžyje (3,4 %).

Tarp savivaldybių išsiskiria Kauno rajonas (2,1 %), Alytus (1,8 %), Vilniaus rajonas (1,8 %), Klaipėdos rajonas (1,8 %) ir Mažeikių rajonas (1,4 %). Iš kurortinių miestų didžiausias bankrotų skaičius tenka Palangai (0,8 %).

Netikėti sutapimai: registracijos dienos ir sezonai

Analizė atskleidė ir netikėtų tendencijų. Daugiausia bankrutavusių įmonių buvo įregistruotos ketvirtadieniais (20,9 %), trečiadieniais (20,1 %) ir pirmadieniais (19,9 %). Rečiausiai – penktadieniais (18,9 %). Nedidelė dalis įmonių registruota savaitgaliais (apie 0,9 %), o tai siejama su ankstesnėmis darbo organizavimo praktikomis.

Pastebėta ir simbolinių sutapimų: tarp bankrutavusių įmonių pasitaikė registruotų penktadienį, tryliktą, tačiau jos sudaro tik 0,6 % visų atvejų. Daugiausia tokių įmonių buvo įsteigta gruodžio 29 dieną – skirtingais metais tą dieną „gimė“ net 176 vėliau bankrutavę verslai.

Sezoniškumas taip pat egzistuoja: daugiausia bankrutavusių įmonių registruota pavasarį (26,7 %), mažiausiai – vasarą (23,0 %).

Kiek bylų jau baigtos

Šiuo metu didžioji dalis bankroto procesų yra užbaigti – 92,9 % visų analizuotų bylų jau išnagrinėtos. Nutrauktos sudaro 1,6 %, o dar 5,5 % procesų vis dar vykdomi. Tai rodo gana aukštą sistemos efektyvumą, tačiau taip pat patvirtina, kad bankroto procedūros Lietuvoje gali būti ilgos ir sudėtingos.