Vykdydamas valstybės pavestas funkcijas Registrų centras neužilgo atliks žemės ir statinių masinį vertinimą bei parengs naujas žemės ir statinių masinio vertinimo ataskaitas. Viešas dokumentų svarstymas visoje Lietuvoje vyks šių metų rugsėjo 22 – spalio 3 dienomis.

Šio viešo svarstymo metu gyventojams sudarytos galimybės aktyviai pateikti klausimus apie masinio vertinimo rezultatus, pareikšti pastabas ar pasiūlymus. Atskiru pranešimu apie paskelbtus masinio vertinimo dokumentus informuojamos ir savivaldybės, iš kurių taip pat laukiama atsiliepimų.

Statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuoti mokesčiams

Šiemet žemės ir statinių masinio vertinimo dokumentų viešas svarstymas vyks visuose didžiuosiuose Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje, Telšiuose ir Mažeikiuose). Įmonės padaliniuose šiuo laikotarpiu organizuojami vertinimo dokumentų aptarimai, tad gyventojai galės pasirinkti jiems patogią dieną ir laiką. Detali informacija apie viešą svarstymą skelbiama Registrų centro interneto svetainėje ir vietinėje spaudoje.

Masinio vertinimo dokumentai ir projektinės vidutinės rinkos vertės viešo svarstymo metu bus skelbiami Registrų centro interneto svetainėje.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, nuo kitų metų sausio 1 dienos šios naujai apskaičiuotos statinių vidutinės rinkos vertės bus prilygintos mokestinėms vertėms, nuo kurių bus skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis. Šios mokestinės vertės galios ne ilgiau kaip 3 metus. Paskutinį kartą mokestinės vertės keitėsi 2021 metais.

Tuo tarpu remiantis Žemės mokesčio įstatymu, žemės sklypų vidutinės rinkos vertės mokestinėms vertėms prilyginamos ne rečiau kaip kas 5 metus. Taigi šiuo metu žemės mokestinės vertės galioja nuo 2023 metų, o naujos vertės turėtų įsigalioji 2028 metais.

Kas yra nekilnojamojo turto masinis vertinimas?

Masinis nekilnojamojo turto vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai, naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos, vadovaujantis šiuo įstatymu, įvertinami Nekilnojamojo turto kadastro objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos masinio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių.