Teismo išnagrinėtoje byloje Statybos inspekcija Lietuvos valstybės vardu kėlė regreso reikalavimus likviduotos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareigūnams, priėmusiems neteisėtus sprendimus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje Juodkrantėje.

Žala, dėl kurios teisme iškelti Statybos inspekcijos regreso reikalavimai, ankstesniu, 2015 m. gegužės 19 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu uždarajai akcinei bendrovei „Meirona“ buvo priteista iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės. Šiuo sprendimu bendrovei „Meirona“ priteistas žalos atlyginimas dėl negautų pajamų, kurios būtų gautos pardavus statinį – Jachtklubą – žuvų restoraną Neringoje, ir statinio griovimo išlaidos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, iš dviejų buvusių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų regreso tvarka priteisė atitinkamai 11 054 Eur ir 6 799 Eur žalos atlyginimo, rašoma Statybos inspekcijos pranešime. Vieno iš atsakovų (jis vykdė teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą) atžvilgiu byla teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo nutraukta dėl jo mirties. Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Statybos inspekcija pažymi, kad byloje regreso reikalavimai buvo pareikšti dėl likviduotos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų veiksmų, kadangi teisės aktai nustato pareigą regresą įgyvendinti institucijai, kuri šiuo metu vykdo analogiškas kaip likviduoto subjekto funkcijas.

Kiek anksčiau, 2017 metais, Statybos inspekcija dėl Juodkrantėje valstybei neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais sukeltos žalos buvo inicijavusi bylą, kurioje teismas iš dviejų buvusių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų regreso tvarka priteisė iš viso 9 746 Eur.

Kaip rašoma pranešime, Statybos inspekcija, remdamasi priimtais teismo sprendimais toje pačioje teritorijoje, numato inicijuoti ir kitus teisminius procesus.

Statybos inspekcija neturi duomenų, ar kitos institucijos, kurių valstybės tarnautojai dalyvavo priimant neteisėtus žalą valstybei sukėlusius sprendimus (Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys) inicijavo žalos atlyginimo regreso tvarka bylas siekdamos sumažinti valstybės atlyginant žalą patirtas išlaidas.

„Esu įsitikinusi, kad valstybei neteisėtais veiksmais sukeltą žalą privalo atlyginti ją sukėlę valstybės tarnautojai. Valstybės institucijoms nusprendus neišieškoti sukeltos žalos, sudaroma palanki terpė piktnaudžiavimui ir nebaudžiamumui“, – pabrėžia pranešime cituojama Statybos inspekcijos viršininkė Eglė Kuklierienė.

Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį valstybės tarnautoją. Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo žalos atlyginimo, nenustačius pareigūno, kuriam keliami regreso reikalavimai, tyčios; teisės aktai numato ribotą materialinę atsakomybę (9 vidutiniai darbo užmokesčiai), kuri buvo taikoma ir aptariamoje nutartyje.