Buvę Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojai turės atlyginti žalą

Istorija prasidėjo, kaip rašoma teismo pranešime, kai Neringos savivaldybės taryba 2002 m. liepos 19 d. sprendimu patvirtino žemės sklypo Neringoje detalųjį planą. Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2004 m. balandžio 26 d. išdavė statybos leidimą AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius. AB poilsio namams „Ąžuolynas“ nebaigus minėtų pastatų statybos, 2004 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jie buvo perleisti UAB „Verslo investicijų projektų centras“, tarp šių pastatų – ir nebaigtas statyti jachtininkų viešbutis (baigtumas 8 proc.). UAB „Verslo investicijų projektų centras“, įsigijęs nurodytą turtą, užbaigė pastatų statybas ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisija 2005 m. rugpjūčio 5 d. Jachtklubą-žuvų restoraną pripažino tinkamu naudoti.
Teismas priteisė 1 149 349,83 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas sklypo Neringoje detalusis planas; pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą; pripažino negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintą Jachtklubo-žuvų restorano pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo buvo užbaigta Jachtklubo-žuvų restorano statyba.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Statybos inspekcijos ir Neringos savivaldybės, pareiškėjai UAB „Meirona“ (UAB „Verslo investicijų projektų centras“ teises į žalos atlyginimą perėmė UAB „Meirona“) priteisė 1 149 349,83 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyti Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės neteisėti veiksmai, valdžios institucijoms priimant atitinkamus administracinius aktus (sprendimus).
Nesiėmė veiksmų dėl neteisėto pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto atšaukimo
Teisingumo ministerija 2015 m. lapkričio 9 d. pervedė UAB „Meirona“ visą teismo priteistą sumą. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Statybos inspekcijos, manymu, neteisėtus veiksmus atliko Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje dirbę asmenys, todėl Regionų apygardos administracinio teismo iš jų regreso tvarka buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą.Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendime, kaip rašoma pranešime, akcentuojama, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta dviejų buvusių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų kaltė. Dar prieš pasirašant pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija raštu informavo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir jos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių apie tai, kad nepritaria aktui, kadangi pažeidžiant galiojančius teisės aktus į parko direkciją oficialaus prašymo dėl sąlygų išdavimo minėtam statiniui nebuvo kreiptasi, parko direkcijos atstovai techninio projekto derinimo stadijoje nedalyvavo.
Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu (dėl statinio pirmojo priėmimo etapo) nepritarimo grafoje buvo įrašyta direkcijos atstovo pastaba „Oficialiai pateikti statinio techninį projektą parko direkcijai peržiūrėti ir pateikti išvadas“, tačiau to nei planavimo organizatoriai, nei rengėjai neatliko. Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje tuo metu dirbę asmenys nesiėmė jokių veiksmų dėl neteisėto pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto atšaukimo, o tokie jų veiksmai pažeidė gero viešojo administravimo principą, todėl jų kaltės laipsnis, kaip rašoma pranešime, yra pakankamas materialinei atsakomybei kilti.
Abu valdininkai, teismo nuomone, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl netinkamai vykdė jiems priskirtas pareigas. Dėl to Regionų apygardos administracinis teismas nusprendė pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Statybos inspekcijos, priteisti iš atsakovės I.R. 11054,34 Eur bei iš atsakovo A.N. 6798,51 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti. Pagal teisinį reglamentavimą, iš žalą valstybei padariusio valstybės tarnautojo ar kito darbuotojo, dėl kurio netyčinių veiksmų atsirado žala, galima reikalauti priteisti ne daugiau kaip devynis vidutinius valstybės tarnautojo darbo užmokesčius.
Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas, rašoma Regionų apygardos administracinio teismo pranešime.