Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad statybos darbus vykdžiusios bendrovės vadovas 2022-2023 m. darbams atlikti galimai darbuotojus samdė nelegaliai ir jiems išmokėdavo tik dalį sutarto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais, šių pinigų niekaip neapskaitydamas ir neįtraukdamas jų į įmonės apskaitą.

Be to, nors vadovas iš užsakovų gaudavo užmokestį už atliktus darbus, tačiau šie pinigai, įtariama, nebūdavo apskaitomi, vadovas neatsiskaitydavo su kreditoriais už suteiktas medžiagas, transporto paslaugas, o vietoje to – iš įmonės lėšų bei įmonės vardu 2022 m. pabaigoje įsigijo nekilnojamąjį turtą, kuris nedelsiant buvo perparduotas.

Įtariama, kad bendrovės vadovas šiuos gautus pinigus – beveik 317 tūkst. eurų – pasisavino, taip padarydamas labai didelę turtinę žalą bendrovei.

Surinkti duomenys rodo, kad nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriai nebuvo deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), taip išvengiant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo į valstybės biudžetą. Skaičiuojama, kad teikiant melagingus duomenis VMI buvo nesumokėta beveik 21 tūkst. eurų PVM.

Galimai siekdamas išvengti atsakomybės dėl apgaulingai tvarkytos įmonės apskaitos, vadovas bendrovės akcijas pardavė.

Užbaigus ikiteisminį tyrimą, byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui. Asmuo bus teisiamas jau nebe pirmąjį kartą.

Griežčiausia bausmė, kurią teismas gali skirti už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Griežčiausia bausmė už labai didelės vertės turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra.