„Darbuotojams nėra draudžiama iš įmonės sąskaitos gauti pinigų, kuriuos jie turėtų panaudoti bendrovės veiklai – įsigyjant reikalingas prekes, apmokant sąskaitas už suteiktas paslaugas“, – pranešime cituojama Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė, pažymėdama, kad nepanaudota dalis pinigų turėtų būti grąžinama į įmonės sąskaitą.

Šiuo atveju VMI nustatė, kad vadovas iš įmonės sąskaitos ėmė didžiules pinigų sumas. Kai kuriais laikotarpiais negrąžinta suma siekė net 400 tūkst. eurų. Verslininkas neneigė, kaip rašoma pranešime, kad pinigai buvo panaudoti jo asmeninių poreikių tenkinimui, jis taip pat pripažino faktą, kad jų negrąžino.

Direktoriaus pasisavinti pinigai patikrinimo metu buvo įvertinti kaip bendrovės jam suteikta paskola. Paprastai paskoloms taikomos palūkanos, tačiau vadovas jų nemokėjo, pinigais naudojosi neatlygintinai. Konstatuota, kad tokiu būdu jis gavo naudą, tad nesumokėtos palūkanos, įvertinus tuo metu galiojusius vidutinius palūkanų dydžius, pripažintos direktoriaus pajamomis natūra. Įmonės vadovas neslėpė ir to, kad paimtų pinigų grąžinti jis neketina, tad visa pasisavinta suma taip pat pripažinta jo pajamomis, gautomis iš įmonės. Tiek palūkanoms, tiek visai iš įmonės paimtai sumai pritaikytas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Bendrovės atstovai pajamų deklaraciją patikslino dar nesibaigus patikrinimui. Iš viso po mokestinio tyrimo valstybės biudžetas pasipildys kiek didesne nei 73,6 tūkst. eurų suma.

„Asmeninių poreikių tenkinimas įmonės lėšomis jau keletą metų yra mokesčių administratoriaus dėmesio centre. Visgi atliekami patikrinimai rodo, kad įmonių vadovai vis dar yra linkę asmeniniam naudojimui reikalingus daiktus įsigyti įmonės sąskaita, dažnai perka prabangius automobilius ar kitas transporto priemones, keliones, nevengia įsirengti būstus, taip išvengdami dalies mokesčių mokėjimo“, - cituojama Kauno AVMI viršininkė J. Stankienė.