Technologijos užtikrina medienos patvarumą

VILNIUS TECH docentas dr. Tomas Gečys su šypsena tikina, kad mediniai namai seniai statomi nebe iš pilnų rąstų, kaip įsivaizduojame. Šios medžiagos paruošimui pasitelkiamos naujausios technologijos, užtikrinančios medienos patvarumą.

„Viskas gerai su tuo rąstiniu namu ar sodyba, bet medinė statyba šiandien yra pažengusi gerokai toliau. Faktiškai pati gamyba – kaip kokį baldą gaminti: viskas kompiuterizuota: nuo apdirbimo iki skylių gręžimo. Pjautinė mediena naudojama inžinerinės medienos produktų gamyboje, kurie naudojami statant daugiaaukščius. Gaminant inžinerinės medienos produktus, mediena yra atidžiai peržiūrima, rūšiuojama, pašalinamos medžiagos stiprį bloginančios savybės: šakos, sakų kišenės ar kitos ydos. Atrinkta mediena suklijuojama ir galiausiai iš jos pagaminamos kolonos, sijos ar plokštės“, – pranešime cituojamas mokslininkas.

Anot jo, mediena, kaip ir kiekviena statybinė medžiaga, turi savų niuansų, kaip, pavyzdžiui, gaisrinės laikomosios galios vertinimas. Medinių konstrukcijų projektuotojai gauna gaisrinius reikalavimus konstrukcijoms ir imasi atitinkamų skaičiavimų. Jais pagrindžiama, kad pastatas išlaikys savo stiprumą ir stabilumą atitinkamą laiko tarpą kilus gaisrui.

Švedijoje proveržis užtruko

Šiandien mediniais daugiaaukščiais garsėjančioje Švedijoje priešgaisrinės saugos reikalavimai buvo pakeisti dar 1994 m. Tuomet buvo susitelkta ne į medžiagiškumą, o į reikalavimus, kaip pastato techninis sprendimas turėtų atitikti priešgaisrinės saugos taisykles. Tačiau nepaisant teisinių pokyčių, masinė medinių daugiabučių statyba Švedijoje prasidėjo tik po poros dešimtmečių.

„Iki 2000–ųjų pradžios nematėme daug naujų medinių daugiaaukščių, o proveržis įvyko per pastaruosius penkerius metus. Iki tol tai buvo labai mažo masto sektorius, kurį rinkdavosi smulkesni, kaimiškų vietovių nekilnojamojo turto plėtotojai, – įžvalgomis dalijasi pranešime cituojama išskirtinai medinių namų plėtotojos „Folkhem“ projektų plėtros vadovė Anna Ervast Oberg. – Sakyčiau, jog tokį proveržį paskatino vis didėjantis supratimas apie klimato kaitos iššūkius, kurie aktualūs visai pramonei. Kitas svarbus aspektas – pavyzdinių projektų skaičius. Smulkūs plėtotojai savo įdirbiu pastūmėjo medinės statybos sektoriaus augimą. Dabar žmonės gali apsilankyti mediniuose pastatuose, nurodyti juos kaip pavyzdžius naujiems projektams.“

Anot švedės, medinė daugiaaukštė statyba iki šiol labiau išplėtota ne centrinėse miestų teritorijose, o mažesniuose miestuose, kur savivaldybės buvo drąsesnės ir rodė iniciatyvą tvaresnei statybai.

Paklausta apie Baltijos šalių potencialą, A. Oberg teigia, jog šiuo metu dėl daugiaaukštės konstrukcijos projekto bendradarbiauja su viena Estijos įmone, tačiau glaudesnes partnerystes stabdo euro svyravimai.

„Manau, kad Baltijos šalys turi daug potencialo. Jos ypač stiprios, tiekdamos Skandinavijos rinkai interjero detales, pavyzdžiui, medinius langų apvadus. Tačiau turime įvertinti su euru susijusią riziką: mes turime Švedijos kronas, todėl valiutų kursų svyravimai plėtotojams apsunkina projekto biudžetavimą“, – sako ji.

Iš medžio – ir darželiai, ir prekybos centrai

Vyriausybė yra įsipareigojusi nuo 2024 m. naujų visuomeninių pastatų statyboje naudoti bent 50 proc. organinių medžiagų. Sekdama žaliuoju kursu, medines konstrukcijas statybos sektoriui ruošiasi gaminti ir Lietuvos pramonė. „VMG grupė“ Akmenės laisvosios ekonominės zonos teritorijoje iki 2024 m. planuoja užbaigti statybos ir pastatų renovacijos medienos konstrukcijų gamyklą. Iki 2025 m. pilnai išvysčius gamybos pajėgumus investicijos turėtų pasiekti 170 mln. eurų, o naujų darbo vietų skaičius išaugti iki 350.

„Žaliasis kursas diktuoja naujus rinkos poreikius. Vienas iš jų – inžinerinė mediena, reikalinga tvarios daugiaaukštės statybos sektoriui, kurios potencialą atrado ir Lietuvos medienos pramonės įmonės. Kol kas didžiąją dalį tokios produkcijos mūsų šalies įmonėms tenka eksportuoti Vakarų šalims, tačiau vystydami gamybinius pajėgumus, laukiame pokyčių Lietuvos teisinėje bazėje, kad galėtume prisidėti prie tvaresnės statybos plėtojimo ir šalies viduje“, – sako „VMG grupės“ generalinis direktorius Egidijus Mockus.

Anot VILNIUS TECH docento dr. Tomo Gečio, Skandinavijos šalyse iš medžio statomi ne tik įspūdingi keliolikos aukštų daugiabučiai, tačiau ir mokyklos, darželiai, prekybos centrai ar sandėliai.

„Jeigu užeitumėte į tokį pastatą, ne visuomet identifikuotumėte, kad jis yra medinis. Tiesiog vizualiai jis iš savęs yra tipinis pastatas, dažnu atveju jame medžio net nematysite – viskas paslėpta po gipso kartono plokštėmis, dėl tų pačių gaisrinių reikalavimų, kad neliktų atvirų medinių paviršių. Taip pat, kai kuriais atvejais gali būti paliekama ne maža dalis matomų medinių konstrukcijų“, – teigia pašnekovas, pridurdamas, kad iš konstrukcinės pusės jis ir jo kolegos nemato iššūkio suprojektuoti medinio daugiaaukščio pastato.  

„VMG grupė“ nuotr.