Už labai didelę žalą gamtai turės sumokėti beveik 7 mln. eurų
2021-06-29 08:56
Kauno apygardos teismas kaltais dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimų ir labai didelės aplinkai padarytos žalos pripažino du Kauno miesto ir rajono gyventojus.
LR prokuratūros nuotr.
Minimos įmonės
AAD (Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos),
43-ejų buvusiam vienos atliekų surinkimo ir sandėliavimo uždarosios akcinės bendrovės vadovui skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 3 metams, 53-ejų buvusiam įmonės sandėlininkui – 2 metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams. Trečiasis nuteistasis byloje – 78-erių vyriškis, buvęs kitos įmonės direktorius, pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo. Jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 2 metams.
Įmonė be leidimo buvusiose fermose laikė daugiau nei 360 t pavojingų atliekų
Teismas nustatė, kaip rašoma LR prokuratūros pranešime, kad nuo 2014 m. balandžio iki 2015 m. pabaigos atliekų surinkimu, vežimu, sandėliavimu užsiimanti Kauno rajono įmonė neteisėtai sandėliavo pavojingas atliekas ir taip padarė daugiau nei 6 mln. eurų žalą aplinkai. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai. Tyrimas sėkmingai baigtas bendradarbiavus su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais.
Nustatyta, kad įmonė, neturėdama leidimo, Kauno rajone Eigirgalos kaime buvusiose fermose laikė daugiau nei 360 tonų pavojingų atliekų. Iš jų – pastate buvo laikoma apie 250 tonų, o valstybiniame žemės sklype buvo rasta apie 116 tonų atliekų. Dalis pavojingų atliekų laikytos nesandariose, atvirose ir prakiurusiose talpose. Tokiu būdu įmonė padarė neigiamą poveikį žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams.
Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad minėta įmonė pavojingoms atliekoms surinkti, vežti ir laikyti paskyrė darbuotojus, kurie neturėjo profesinės kvalifikacijos. Nustatyta, kad įmonė, neturėdama pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, tyčia pavojingas skystas atliekas pylė ant grunto ir taip draudžiamu būdu šalino atliekas.
Žala prilygsta netvarkomo ir neprižiūrimo sąvartyno poveikiui aplinkai
Įmonės teritorijoje, šalia fermos pastato, atliekoms pilti buvo iškasta duobė. Dalis atliekų taip pat buvo pilamos 250 kv. m žemės plote. Dėl to dalyje sandėlio susiformavo apie 100 kv. m ploto ir apie 20 kub. m tūrio bala, kurios vandenyje cinko kiekis ribinę vertę viršijo 8600, nikelio – 574, chloro junginių beveik – 167 kartus, kitų pavojingų medžiagų – dar kelis ar keliasdešimt kartų. Kitoje sandėlio dalyje bendrovė užteršė 350 kv. m ploto ir 105 kub. m tūrio gruntą cinku, kurio koncentracija viršijo ribinę vertę nuo 1,43–14,4 karto.
Bylos nagrinėjimo teisme metu geologijos ekspertai teigė, kad tokiam sklypui padaryta žala prilygsta netvarkomo ir neprižiūrimo sąvartyno poveikiui aplinkai. Kiemo teritorijoje rasto vandens rūgštingumas prilygo chloro ir azoto rūgščių mišiniui, kuris yra toks rūgštus tirpalas, koks gali būti naudojamas laboratorijose analizių metu.
Suklastojo 22 vnt. pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų ir 48 vnt. kasos pajamų orderių
Teismas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kad nuteistas buvęs kitos įmonės vadovas padėjo atliekų tvarkymo įmonės vadovui pasisavinti svetimą turtą. Nustatyta, kad nuteistieji suklastojo 22 vnt. pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų ir 48 vnt. kasos pajamų orderių. Juose užfiksuoti melagingi duomenys apie tai, kad neva viena įmonė kitai pardavė padėklus ir talpas. Tokiu būdu šie dokumentai buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir įmonei padaryta daugiau nei 266 tūkst. eurų žala.
Šiuo nuosprendžiu teismas paskyrė dviem nuteistiesiems (atliekų tvarkymo įmonės vadovui ir sandėlininkui) atlyginti Aplinkos apsaugos departamento naudai – daugiau nei 6 mln. eurų žalą aplinkai ir daugiau nei 387 tūkst. eurų turtiniams nuostoliams atlyginti. Atliekų tvarkymo įmonės vadovui ir kitos bendrovės buvusiam vadovui Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai – daugiau nei 76 tūkst. eurų. Atskirai buvęs atliekų tvarkymo bendrovės direktorius turės atlyginti dar beveik 470 tūkst. eurų turtinės žalos, žalos Kauno rajono savivaldybei ir bankroto administratoriui.
Nuo ko pradėti, norint sutvarkyti ežero pakrantę arba pašalinti švendres, dumblo sankaupas ir įsirengti poilsio vietą prie vandens? Ar galima naudotis technika, kokius prašymus ir kam reikia teikti? Aplinkos apsaugos agentūra primena, į ką reikia atkreipti dėmesį prieš užsiimant šiais darbais.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šiandien, gegužės 24 d., susitiko su Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku ir Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu ir aptarė, kokių teisinių pakeitimų reikia imtis, kad būtų užkardytas savavališkas vertingų medžių kirtimas miestuose.
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai, gavę sostinės mero Valdo Benkunsko pareiškimą dėl Vilniaus centre nupjauto ąžuolo, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d. (Savavaldžiavimas).
Aplinkos ministerija siūlo priemones skatinti smulkųjį verslą, teikiantį pakartotinio daiktų naudojimo, remonto paslaugas, vykdantį tvarią, išteklius tausojančią gamybą. Taip pat edukacinėms programoms, kurios mažintų atliekų susidarymą, skatintų tausų išteklių, maisto vartojimą, kuo ilgesnį ir paka...
Aplinkos ministras patvirtino Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašą. Apraše atskirųjų želdynų normos papildytos bendro viešųjų atskirųjų želdynų ploto ir 300 m atstumu nuo gyvenamojo kvartalo ribos esančių atskirųjų želdynų ploto, ten...
Sodininkė Renata Mikailionytė sako, kad nors sodas turi padėti atskleisti žmogaus tapatybę, svarbu nepamiršti ir jame augančių augalų bei visos aplinkos, derinantis prie jos diktuojamų sąlygų. Tad sodininkystės ir apželdinimo tendencijos pamažu kinta tvarumo link, skatindamos kurti aplinkai draugišk...
Atšilęs pavasariškas oras kviečia kuo daugiau laiko praleisti lauke. Gyvenantiems nuosavuose namuose arba turintiems sodybą – tai kiemo, terasos įsirengimo, atnaujinimo, paruošimo vasaros sezonui metas. Tinkamai įrengta, patogi ir funkcionali terasa yra bene svarbiausias kiemo akcentas. „MOKI VEŽI“ ...
Sostinėje aplinką prižiūrinčios įmonės jau pradeda šienauti miesto teritorijas. Vilniaus savivaldybė pranešė, kad „įsiklausius į gyventojų nuomones, šiemet bus šienaujama visame mieste“. Parkuose, skveruose, kur vaikšto daug žmonių, ir daugiabučių kiemuose bus prižiūrima trumpa veja. Natūralios piev...
Terasa yra labiau jausmas nei statinys. Nes joje būti gera. Todėl planuodami terasą, pirmiausia galvokite apie save: ką joje veiksite, kiek daug ar mažiau vietos norite, kuo ji turi kvepėti, kokiomis spalvomis džiuginti, ar vaikščiosite joje basomis. Terasa turi būti jūsų oazė. Kaip tai įgyvendinti?
Kaip susitvarkyti sandėliuką ar garažą, kad jis būtų patogus naudoti ir funkcionalus, dalijasi „Tvarkos psichologija“ ekspertė Sigita Turskienė, o kur mesti susidariusias didelių gabaritų atliekas ir kaip patogiai jas rūšiuoti, pasakoja aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo ...
Vilniečius jau džiugina pirmosios pavasarinės gėlės. Krokų, narcizų, žydrių ir scylių žiedais pasidengė Neries krantinė prie Baltojo tilto, Bernardinų sodas, Trakų Vokės dvaro sodybos aplinka, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prieigos, J. Jablonskio skveras. Įvairūs žiedai miestiečius d...
Mėgstate šviežias daržoves bei svajojate apie ankstyvus ridikėlius ir kvapnius pomidorus? Vis dar svarstote, ar jums tikrai reikia šiltnamio, ar pakaks lysvės? Susipažinkite su patarimais, kodėl šiltnamį verta turėti savo namų kieme.
Lauko sporto erdvės skirtos ne vien patobulinti fizinę būklę ir sveikatą. Čia susitinka sportuojantys, šeimos su vaikais, kaimynai, buriasi jaunimas. Viešos lauko sporto aikštelės sukuria nemokamas visapusiškos mankštos galimybes su treniruokliais gryname ore.
Aplinkos apsaugos agentūra šiuo metu vykdo kasmetinį Baltijos jūros krantų pokyčių monitoringą. Įvertintoje krantų atkarpoje nuo Melnragės iki Palangos pastebėta, kad palyginti su pernai Melnragės ir Girulių paplūdimiai atsistatė nežymiai.
Bendrovė „Ecoservice“ investavo 700 tūkst. eurų į pirmąją tokio tipo ir apimčių statybinių atliekų rūšiavimo liniją Lietuvoje. Pagal specialų užsakymą suprojektuoti ir pagaminti įrenginiai užtikrins, kad didžioji dalis statybinių ir griovimo atliekų bus naudojama pakartotinai – iki šiol antriniam pa...
Rangovams tęsiant darbus aukščiau upės krantinėje, vilniečiai jau galės naudotis atkarpoje tarp Žvėryno ir Baltojo tiltais įrengtais daugiau kaip 2 km pėsčiųjų takasi, apie 1 km dviračių takais. Čia bus ir dviračių stovų, poilsio salelių, apsčiai suoliukų.
NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ įsteigtas „Darnių iniciatyvų paramos fondas“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija atliks Europoje retai vykdomą kompleksinį tyrimą – įvertins per Vilniaus miestą tekančios Neries upės dalies ekologinę bei užterštumo būklę, bus numatytos upės būklės gerinimo ir n...
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla susitarė dėl veiklos plano, kaip stiprinti aplinkosauginių nusikaltimų tyrimus ir siekti, kad už tokias veikas atsirastų baudžiamumas. Taip pat artimiausiu metu planuojama surengti bendrų Aplinkos apsaugos departa...
Vilniuje, tarp Giedraičių ir Kintų gatvių esančioje teritorijoje, bus įrengtas skveras su pakelta terasa, kurios apačioje bus galima rengti įvairius renginius, muges, koncertus, o viršuje esančiu taku pasivaikščioti ir pasigrožėti rajonu iš viršaus.