Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė priteisti iš atsakovų 4 764 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas teigė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augę 42 juodalksniai yra žuvę (nudžiūvę), kamienuose matomos gręžimo žymės, saugotini želdiniai buvo neteisėtai sunaikinti pragręžiant kamienus bei įterpiant chemines medžiagas, taip pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Atsakovai, būdami saugotinų želdinių savininkai, nevykdė pareigos išsaugoti želdinius. Ieškovas prašė priteisti žalą už 21 neišsaugotą juodalksnį. Atsakovai su dalimi ieškinio sutiko ir sutiko atlyginti žalą už 5 neišsaugotus juodalksnius, teigdami, kad pagal dokumentus jie turėjo pareigą išsaugoti tik 5 medžius.

Plungės apylinkės teismas, kaip pranešama, ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovų 4 764 Eur žalos atlyginimą ir 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams iš ieškovo, nes nustatė, kad dėl atsakovo pateiktų duomenų ieškovas sumažino prašomos priteisti žalos dydį. Su teismo sprendimu atsakovai nesutiko ir prašė sumažinti iš jų priteistą žalą iki 600 Eur už 5 neišsaugotus juodalksnius.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria iš atsakovų priteistas žalos atlyginimas, tačiau padidino atsakovams priteistas bylinėjimosi išlaidas proporcingai pagal sumažinto ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija nustatė, kaip rašoma Klaipėdos apygardos teismo pranešime, kad pradiniu ieškiniu ieškovas įrodinėjo, jog atsakovai turi atlyginti 12 564 Eur žalą aplinkai, kadangi būdami saugotinų želdinių savininkais nevykdė pareigos išsaugoti 42 vnt. juodalksnių.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pagal atsakovų pateiktus duomenis perskaičiavo prašomą priteisti žalos atlyginimą ir prašomos priteisti žalos atlyginimą sumažino iki 4 764 Eur nurodęs, jog nebuvo išsaugota 21 vnt. juodalksnių. Įvertinęs bylos duomenis, apygardos teismas padarė išvadą, kad, priešingai nei teigia atsakovai, visi neišsaugoti želdiniai priskirtini saugotiniems, nes augo aerodromo apsaugos zonoje bei yra saugotini nepriklausomai nuo jų skersmens. Teismas pažymėjo, kad atsakingų institucijų leidimas pašalinti želdinius reikalingas net tiems želdiniams, kurie Želdinių inventorizavimo kortelėje pažymėti kaip šalintini, o tokio leidimo atsakovai neturėjo. Atmesti kaip neįrodyti atsakovų teiginiai, kad jų sklype augę medžiai buvo beverčiai, todėl už jų neišsaugojimą neturėtų būti skaičiuojama žala. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad iki medžių žuvimo dėl atsakovų kaltės medžiai buvo sveiki, vešlūs ir puikiai derėjo.

Atsakovai nesutiko su teismo sprendimu priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, motyvuodami tuo, kad tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai, kad pats ieškovas delsė tikslinti ieškinį, bei tuo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl pandemijos. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais įrodymais, atmetė šiuos atsakovų argumentus ir padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimo priteisti procesines palūkanas netenkinimas pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, lemtų ieškovo interesų pažeidimą ir nepagrįstai palengvintų dėl šio reikalavimo kaltų atsakovų padėtį.

Vis dėlto teismas padidino atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nuo 2 000 Eur iki 3 675,98 Eur, nes vertino, kad ieškinio reikalavimai, tikėtina, buvo sumažinti atsižvelgus į atsakovų argumentus dėl neteisingai pradiniu ieškiniu apskaičiuotos žalos. Dėl to ieškovui sumažinus prašomą priteisti žalos atlyginimą nuo 12 564 Eur iki 4 764 Eur atsakovams proporcingai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama.