„Atostogos ne tik užtikrina poilsį, bet ir padeda darbuotojams atkurti darbingumą ir išvengti perdegimo“, – akcentuoja kancleris Šarūnas Orlavičius ir priduria, kad kai kurie darbuotojai dėl įvairių priežasčių vis dėlto linkę atidėti atostogas, neatsižvelgdami į tai, kad, neišnaudojus laiku, jos gali būti prarastos.

Pagal galiojančias taisykles sukauptos atostogos galioja trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais į jas buvo įgyta teisė, pabaigos. Tai reiškia, kad jei per šį laiką neatostogavote, atostogos už tuos metus prarandamos.

Kaip tai veikia?

Atostogų praradimas vyksta pamažu, t. y. kiekvienais metais po truputį. Kiekvienų metų atostogos turi būti išnaudotos per trejus kalendorinius metus. Jei jų nepanaudojate, jos „nusirašo“.

Pavyzdys: jeigu pradėjote dirbti 2021 m. liepos 1 d., teisę į visos trukmės (20 darbo dienų) atostogas už pirmuosius darbo metus (2021 07 01–2022 06 30) įgijote 2022 m. liepos 1 d. Šias atostogas reikia išnaudoti iki 2026 m. sausio 1 d., nes po šios datos jos bus prarastos. Atostogas už antruosius darbo metus (2022 07 01–2023 06 30) prarasite vėliau – 2027 m. sausio 1 d., ir t. t.

Kas bus nuo 2025 m. sausio 1 d.?

Nuo 2025 m. sausio 1 d. kasmetines atostogas praras tie darbuotojai, kurie pradėjo dirbti 2020 metais ir vis dar turi neišnaudotų atostogų už pirmuosius darbo metus. Taip pat tie darbuotojai, kurie pradėjo dirbti anksčiau, bet neišnaudojo kasmetinių atostogų už 2020–2021 m. laikotarpį.

Pavyzdys: jei darbuotojas pradėjo dirbti 2020 m. liepos 1 d., teisę į atostogas už laikotarpį 2020 07 01–2021 06 30 jis įgijo 2021 m. liepos 1 d. Atostogomis reikėjo pasinaudoti iki 2025 m. sausio 1 d., nes po šios datos jos prarandamos.

Ką daryti, jei negalėjote pasinaudoti atostogomis?

„Tais atvejais, kai darbuotojas negali pasinaudoti atostogomis dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos ar vaiko priežiūros atostogų, terminas pratęsiamas, – paaiškina Š. Orlavičius. – Tačiau pasibaigus šioms aplinkybėms, pirmiausia reikėtų naudotis daugiau kaip už trejus metus sukauptomis atostogomis.“

Darbo kodeksas nenurodo konkretaus termino, iki kada tokios atostogos turėtų būti panaudotos. Vis dėlto logiška pirmiausia išnaudoti tas atostogas, kurios buvo sukauptos daugiau kaip už trejus metus.

O jei darbuotojas nesinaudoja atostogomis?

Kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau bent viena atostogų dalis turi būti ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų (arba 12 darbo dienų, jei dirbama 6 dienas per savaitę). Jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis ar skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.

„Jeigu darbuotojas piktnaudžiauja savo teise ir nesinaudoja privaloma nepertraukiamos trukmės atostogų dalimi, darbdavys turi teisę imtis veiksmų, pavyzdžiui – jis gali nustatyti vidinę tvarką, numatančią, kaip spręsti tokias situacijas“, – akcentuoja Š. Orlavičius. Anot jo, pagal šią tvarką darbdavys gali vienašališkai paskirti kasmetinių atostogų laiką ir įtraukti jį į atostogų grafiką, apie tai tinkamai informuodamas darbuotoją.

„Svarbu pažymėti, kad jei dėl tam tikrų priežasčių darbuotojas per darbo metus nespėja pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, teisė į jas neprarandama – jos perkeliamos į kitus darbo metus“, – pažymi kancleris.

Kodėl svarbu nepamiršti atostogų?

Sukauptos atostogos turi būti panaudotos ne tik dėl jų galiojimo „ribų“, bet ir dėl darbuotojo sveikatos ir gerovės.

„Teisės galiojimo ribojimas atitinka Europos Sąjungos teisės aktus ir padeda užtikrinti, kad atostogos išlaikytų savo pagrindinį tikslą – suteikti darbuotojui galimybę pailsėti ir atkurti jėgas“, – pabrėžia Š. Orlavičius.

Raginame darbuotojus ir darbdavius planuoti atostogas atsakingai ir nerizikuoti jų prarasti. Kilus klausimų, daugiau informacijos galite rasti VDI interneto svetainėje arba susisiekti su specialistais konsultacijų telefonu + 370 5 213 9772.