2022 rugpjūčio 9 d. antradienis, 13:28
Reklama  |  facebook

VDU ŽŪA mokslininkas prof. Petras Punys: dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių

2022-08-04 09:32
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali nutikti ir blogiau nei Panevėžio „Ekrano“ marių šliuzo gedimas. Mokslininkas atskleidžia, kad specialistai jau ruošia užtvankų „mirtininkių“ sąrašą, kuriame bus ir žymių užtvankų. Pasak mokslininko, užtvankų demontavimas rekomenduojamas tik po išsamių tyrimų, nes jų neigiamą įtaką upių ekologinei būklei nustelbia nevaldoma tarša, o užtvankos kaip tėkmės barjerai ją dalinai akumuliuoja – problema nukeliama ateičiai.
nuotrauka
Profesorius dr. Petras Punys. VDU ŽŪA nuotr.


Minimos įmonės
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU),
Panevėžyje galėjo baigtis ir blogiau

Panevėžio „Ekrano“ marių užtvankos šliuzo gedimas sukėlė nemažai visuomenės dėmesio, bet VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. Petras Punys šio įvykio nesureikšmina. „Manau, kad čia jokios tragedijos neįvyko, galėjo būti ir blogiau. Išbėgęs iš tvenkinio vanduo Nevėžyje, žemiau užtvankos Panevėžyje pakilo apie porą metrų ir nepadarė žymesnės žalos. Tvenkinyje vanduo staigiai nukrito apie 1,5 m, tačiau taip pat neturėjo reikšmingai pakenkti žmogaus ar gyvajai aplinkai“, – įžvalgomis dalijasi VDU pranešime cituojamas prof. dr. P. Punys.

Mokslininkas pastebi, kad užtvanka sąlyginai geros būklės, atsitiko force majeure, nors jokio liūčių potvynio šioje upėje nebuvo. „Užtvankos metalinis segmentinis uždoris, kuris iš pažiūros atrodė geros būklės – nebuvo surūdijęs. Pavargo, neatlaikė elementarus vandens spaudimo. Sulinkus vienai jo atramai persikreipė ir vanduo pasileido iš tvenkinio. Panevėžiečiai gana sėkmingai su šia nelaime susitvarkė, tekantį vandenį sustabdė remontiniais skydais“, – apie gana sklandžiai pašalintą gedimą kalba prof. dr. P. Punys.

Nepalaiko siūlymų naikinti visas užtvankas

Profesorius pasakoja, kad Lietuvoje yra apie 100 užtvankų su privačiomis hidroelektrinėms, jų būklė tikrai gera, jos prižiūrimos, tačiau, nepaisant to, nelaimių taip pat atsitinka.

„Užtvankos – tai elementarūs statiniai veikiami sunkiai valdomos vandens jėgos. Kaip taisyklė, neprižiūrimos ir blogos būklės yra tikro šeimininko neturinčios, neprivačios užtvankos. Griūna ir neprižiūrimi ar blogai pastatyti tiltai, estakados, namai miestuose. Užtvankos sensta – jų būklė su laiku blogėja. Reikia šalinti tik neprižiūrimas, keliančias realią grėsmę žmogaus ar gyvajai aplinkai užtvankas“, – kalba mokslininkas ir atkreipia dėmesį, kad nereikėtų atsisakyti užtvankų su hidroelektrinėmis, gaminančių elektros energiją ar net ir Panevėžio „Ekrano“ marių užtvankos. „Šios užtvankos tvenkinys neatsiejama kraštovaizdžio grožybė, pasistatyti nuosavą namą prie tvenkinio akvatorijos – daugelio svajonė. Beje, užtvankos išlaikymas savivaldybei yra nepigus. Savo laiku nepavyko prie jos įrengti hidroelektrinės – miestui būtų nukritęs rūpestis“, – teigia prof. dr. P. Punys.

Upių ekologinė būklė prasta dėl nevaldomos taršos

Dėl kitų užtvankų gedimų, jų išlaikymo kaštų didėjimo, kas dažnai gula ant savivaldybių pečių, kai kurių iš jų neigiamo poveikio upių ekologinei būklei sunerimus visuomenei, buvo siūlymų šalinti dalį užtvankų. Anot prof. P. Punio, upių ekologinė būklė prastėja ne tik dėl užtvankų ir jų tvenkinių, bet labiau dėl išsklaidytos, nevaldomos taršos.

„Pažiūrėkime, kas dedasi atskirais laikotarpiais Kuršių mariose, kuriose nėra jokios užtvankos. Į jas sukeliauja visi taršalai, vandens kokybė prasta, blogas kvapas, dumbliai, dažnai krinta žuvys. Jei ne šalies tvenkiniai, kurie savo dubenyje akumuliuoja teršalus, marių ir Baltijos jūros kokybė būtų dar blogesnė“, – pastebi profesorius ir atkreipia dėmesį, kad upių ekologinei kokybei pagerinti būtina prie užtvankų įrengti žuvitakius.

Pasak profesoriaus, Lietuvos užtvankos sąlyginai mažo aukščio, nekeliančios didelio pavojaus net ir gedimo atveju. „Gyvename lygumų krašte, užtvankų tvenkiniai – ne kalnų rezervuarai, nėra dideli, o gyvenvietės ar namai daugeliu atvejų pastatyti saugiu atstumu nuo galimų natūralių ar technogeninių potvynių, galimų griuvus užtvankai, nes valstybė reguliuoja plėtrą upių slėniuose“, – kalba prof. P. Punys ir atkreipia dėmesį, kad užtvankas būtina prižiūrėti, net jei ir atrodo, kad jų gedimai didelio pavojaus nekeltų.

Dauguma šalies tvenkinių jau yra peržengę 50 metų ir jų avarijos iki šiol nesukėlė didelių rūpesčių, nė viena žmogaus gyvybė nebuvo paaukota. Lietuvoje labai sumažėjo potvynių aukščiai, lyginant su pavasariniais potvyniais, buvusiais prieš pusšimtį metų ir seniau. Tuo laikotarpio potvyniai daugelį dabartinių užtvankų dėl jų nepriežiūros, profesoriaus nuomone, tikrai išgriautų.

Kauno hidroelektrinės užtvankos būklė nerimo nekelia

Paklaustas apie Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės (KHE) būklę, prof. dr. P. Punys sako, kad statinys prižiūrimas ir jo būklė neturėtų kelti nerimo.

„Manau, kad KHE valdo geri specialistai – jų tarpe mūsų VDU Žemės ūkio akademijos absolventai. Hidroelektrinės potvynių vandens pertekliaus pralaidų uždorių konstrukcija tokia pati kaip ir Panevėžio „Ekrano“ marių tvenkinio. Panaši nelaimė atsitiko prieš penkerius metus Mūšos upės Dvariukų HE užtvankoje su tos pačios konstrukcijos uždoriais. Kauno HE specialistams šie nemalonūs atvejai yra rimtas priminimas dar kartą patikrinti Kauno HE segmentinių metalinių konstrukcijų „nuovargį“, kuris plika akimi nematomas. Galimos pasekmės Kaunui būtų žymiai grėsmingesnės nei Panevėžiui. VDU Žemės ūkio akademijos vandens tyrimų specialistai galimus šios HE užtvankos griuvimo užliejimų scenarijus yra sumodeliavę. Jei atsitiktų nelaimė – ją sėkmingai būtų galima suvaldyti“, – pastebi prof. dr. P. Punys.

Ruošiamas užtvankų „mirtininkių“ sąrašas

Pašnekovas pasakoja, kad LR Aplinkos ministerija neabejinga užtvankų saugumo problemai – Ministerijos užsakymu VDU Žemės ūkio akademijos vandens tyrimus atliekantys mokslininkai su partneriais įgyvendina „Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu“ studiją. Jos metu detaliai vertinama apie 200 užtvankų, kurios yra svarbiose migruojančioms žuvims upėse.

„Vertinama užtvankų būklė, tvenkinių nauda – elektros gamyba, rekreacinė, nekilnojamo turto vertė, tvenkinio nuomos, parduotų žvejybos leidimų pajamos, tvenkinio ekologinė vertė, ichtiologinė nauda. Užtvankos reitinguojamos nuo geriausios iki blogiausios visais galimais pjūviais. Numatomi užtvankų demontavimo scenarijai, modeliuojame paradimai ir būsima išlaisvintos upės nauda, pavyzdžiui, padidėjęs lašišų kiekis, jų ekonominė vertė. Atliekami 15 užtvankų demontavimų projektiniai pasiūlymai. „Mirtininkių“ sąraše yra žymių užtvankų, šių metų spalį turėtų būti galutiniai rezultatai“, – apie numatomą dalies užtvankų demontavimą kalba prof. dr. P. Punys ir pastebi, kad visuomenė ar užtvankų savininkai tikrai prieštaraus statinių šalinimui, reikalaus didelių kompensacijų. 
Statybunaujienos.lt
Žymės  Užtvanka




Aplinka

nuotrauka
2022-08-04 11:16
Vasara – ne tik atostogų, bet ir remonto, savo aplinkos puoselėjimo ir tvarkymo metas. Aplinkos apsaugos institutas dalijasi patarimais, kaip efektyviai susitvarkyti sandėliukus, garažus, rūsius ir ką daryti su po remonto likusiais nebereikalingais daiktais.
nuotrauka
2022-07-27 13:31
Nemaža dalis sodų bendrijų naudojasi neįteisintais gręžiniais. Juos įteisinti būtina ir tuo turi pasirūpinti sodų bendrijų pirmininkai. Registruoti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržų laistymui gręžinius.
nuotrauka
2022-07-27 08:29
Aplinkos ministerija dažnai sulaukia gyventojų klausimų, ar savo sklype jie gali pjauti medžius ir kokiais atvejais tam reikalingas leidimas. Primename, ką reikia žinoti privačioje žemėje kertant, intensyviai genint medžius ar krūmus ir kokia atsakomybė gresia tai darant savavališkai, nesilaikant įs...
nuotrauka
2022-07-26 11:04
Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos užsakymu buvo atliktas planinis patikrinimas bendrovės „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo jėgainėje. Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus ekspertai 2022 birželio 22 d. pavojingų atliekų deginimo jėgainėje vykdė išmetamų teršalų matavimus.
nuotrauka
2022-07-25 14:42
Vietines buitinių nuotekų sistemas savo namų ūkiuose naudojantys kauniečiai per artimiausius kelerius metus galės prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Miestas pasirengęs finansuoti vandentiekio bei nuotekų infrastruktūros įvedimą į gyventojų namus. Iš viso numatyta skirt...
nuotrauka
2022-07-22 13:30
Uosto direkcijoje kartu su uoste veikiančiomis įmonėmis aptartos diegiamos ir planuojamos aplinkosaugos priemonės, būtinos technologijos, kad uoste vykdoma veikla darytų kuo mažesnę poveikį aplinkai.
nuotrauka
2022-07-20 09:26
Nors sostinės atliekų tvarkymo taisyklės draudžia palikti bet kokias atliekas prie konteinerių, per 2021 m. atliekų konteinerių aikštelėse vilniečiai paliko net 1516 tonų atliekų. „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) sudarė pačių netvarkingiausių sostinės aikštelių dvidešimtuką pagal ...
nuotrauka
2022-07-19 16:55
Siekdamos informuoti plačiąją visuomenę apie teisę dalyvauti kuriant viešųjų erdvių želdynus, projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvės kartu su Aplinkos ministerija paruošė dvilapį, kuriame supaprastintai pateikė Želdyno įstatymo suteikiamas teises gyventojams. Taip skatinama piliečius pasinaudoti savo teis...
nuotrauka
2022-07-19 09:47
Paviršinio vandens telkiniai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos išteklių – mūsų šalis gali džiaugtis gana tankiu upių ir upelių tinklu bei ežerų gausa. Įstojus į Europos sąjungą, Lietuva priėmė svarbiausią paviršinio ir gruntinio vandens kokybės valdymo dokumentą – ES Vandens Direktyvą (2000/60/...
nuotrauka
2022-07-14 15:34
Aplinkos apsaugos agentūroje įsteigtas naujas Aplinkos būklės analitikos centras – nepriklausomas Lietuvos aplinkos analitikos padalinys, kuris vertins šalyje taikomų ir planuojamų politikos priemonių poveikį aplinkai pagal išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), oro ir vandens teršalų k...
nuotrauka
2022-07-13 13:57
Vilniuje darbus vykdančios statybos įmonės nuo šiol turės skirti gerokai didesnį dėmesį brandiems medžiams – sostinės savivaldybė patvirtino brandžių ir senų medžių tvarkymo rekomendacijas.
nuotrauka
2022-06-30 08:34
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo patikrinimą dėl Kauno mieste galimai vykdomų aplinkosaugos pažeidimų.
nuotrauka
2022-06-23 10:44
Nenuostabu, kad Lietuvos didmiesčių gyventojams vis dar trūksta automobilių stovėjimo vietų tiek miestuose, tiek prie namų. Tačiau apklausa parodė, kad įsigydami nuosava būstą tautiečiai daugiau dėmesio skiria žaliosioms erdvėms, kurias mielai iškeistų į papildomas automobilių stovėjimo vietas.
nuotrauka
2022-06-06 11:53
Betono gaminių paviršiuje susidarantis kalcio karbonatas retai kurį klientą pradžiugina, nors ir yra visiškai natūralus gaminių procesas. Kaip, kodėl susidaro kalkių dėmės, ar įmanoma to išvengti, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kompozitinių medžiagų laboratorijos vyresniąja mok...
nuotrauka
2022-05-27 10:41
Gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.
nuotrauka
2022-05-12 13:39
Ketvirtadienį, gegužės 12 d., Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie numato, kad atliekų tvarkymo objektai nebebus pripažįstami kaip valstybinės reikšmės. Pakeitimai priimti atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarimą.
nuotrauka
2022-05-12 13:29
Šį pavasarį Vilnius pristato naujas vejų priežiūros taisykles, pagal kurias mieste vyraus natūralios pievos ir savaime želiantys augalai. Atsisakant šienavimo ten, kur jis nėra būtinas, daugelyje miesto vietų kursis natūralios gamtos oazės, padedančios gyventi jaukiau ir tvariau.
nuotrauka
2022-05-11 14:40
Gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais, neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, jau gali pradėti jų įteisinimo procedūras.
nuotrauka
2022-05-04 14:20
Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka. Išpuoliai sukelia oro, vandens bei dirvožemio užteršimą, ištisi miestai tampa statybinių atliekų sankaup...
nuotrauka
2022-04-29 13:30
Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne tik užkirsti kelią tokioms grėsmėms, bet ir tvariai panaudoti lietaus vandenį kitoms reikmėms.

Statybunaujienos.lt » Aplinka