„Šį pėsčiųjų taką sudaro 21 betono modulis su 7 skirtingais paviršiaus tekstūros bei spalvos variantais, kurie parinkti siekiant įvertinti pėstiesiems tinkamiausią tekstūrą sukibimo ir atsparumo slydimui atžvilgiu, o skirtingi spalvos pigmentai – nustatyti Lietuvos klimatinėms sąlygoms tinkamiausią variantą“, – pasakojo instituto direktorius prof. dr. Audrius Vaitkus.

VGTU mokslininkų sukurti betono moduliai gerokai pranoksta įprastinę dangą. „Vienas iš šių modulių išskirtinumų iš kitų gaminių yra jų dydis (1 x 1,5 m) bei itin mažas modulio storis – vos 5 cm. Tokį storį pasiekti padėjo sukurta betono mišinio sudėtis bei polipropileno makrofibrų panaudojimas. Ši medžiaga padidina gaminio atsparumą smūgiams ir riboja susidariusių plyšių plėtimąsi. Papildomai naudota mikrofibra leido pasiekti gaminio stabilumą betonui stingstant“, – pranešime cituojamas VGTU Kelių tyrimo instituto atstovas.

Anot jo, kitas svarbus betono modulių dangų aspektas yra šio tipo dangų ilgaamžiškumas bei galimybė taikyti dangos konstrukcijos sprendinius su iki 30 proc. plonesne betono danga, kartu užtikrinant tą patį ilgaamžiškumą kaip ir standartinės betono dangos.

Inovatyvi takų danga. VGTU nuotr.

Betono moduliai prie VGTU Kelių tyrimo instituto sumontuoti pašalinus senas šaligatvio plyteles. Pasak A. Vaitkaus, įrengtas eksperimentinis pėsčiųjų takas yra skirtas išbandyti mokslininkų sukurtus betono modulius realioje aplinkoje: „Betono moduliai įrengti ten, kur ateityje juos būtų galima praktiškai naudoti. Taip pat siekiama identifikuoti modulių gamybos ir įrengimo privalumus bei problemas, kurios padėtų atliekant tolimesnius stebėjimus ir tyrimus, kurių metu bus galima išskirti rinkoje didžiausią komercinį potencialą turėsiančias modulių rūšis“.

VGTU atstovas akcentuoja – tai pirmasis žingsnis modulinių dangų taikyme Lietuvoje.

„Pristačius betono modulius takams toliau galėtume juos naudoti automobilių keliams ir gatvėms. Betono moduliai dėl greitesnio įrengimo ir remonto bus pranašesni lyginant su dabartinėmis įprastomis slenkačiais klojiniais klojamomis betono dangomis“, – akcentavo A. Vaitkus.

Naujieji betono moduliai itin palengvintų kelių įrengimą, nes montuoti dangą ir atlikti jos remontą būtų galima etapais nakties metu, nedidelėmis atkarpomis, neužtveriant ilgų kelio ruožų. Tokiu būdu ir dienos metu eismas nebūtų trikdomas ar ribojamas, o tai yra itin svarbu didelio eismo intensyvumo automobilių keliuose ir gatvėse, kurių ateityje tik daugės.

Šiuo metu VGTU Kelių tyrimo institutas Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui yra pateikęs patentinę paraišką „Cementbetonio moduliai pėsčiųjų ir dviračių takams“ dėl patento gavimo sukurtiems betono moduliams. Modulinių dangų idėją VGTU Kelių tyrimo institutas vysto įgyvendindamas nacionalinį projektą „Modulinės dangos“ (2018–2021 m.), finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų (projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0044) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba, rašoma VGTU pranmešime.