Tarptautinė plėtra perbraižė rinkos žemėlapį

2025 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 19 bankų ir užsienio bankų filialų. 2026 metų pradžioje veiklą pradėjo „RATO bankas“, o kovą rinką paliko „PayRay Bank“, kuriai Europos Centrinis Bankas atšaukė licenciją pačios bendrovės prašymu.

Didžiausią įtaką rinkos struktūrai padarė „Revolut Holdings Europe“. Per metus šios įstaigos turtas išaugo net 15,2 mlrd. eurų, o rinkos dalis pasiekė 37,6 proc. Tuo metu „Swedbank“, AB valdė 23 proc. turto, AB SEB bankas – 17,1 proc., o AB Artea bankas – 6,2 proc.

Viso sektoriaus turtas per metus padidėjo 28,5 proc. ir pasiekė 94,3 mlrd. eurų. Bankai uždirbo 1,063 mlrd. eurų pelno – 4,2 proc. daugiau nei 2024 metais. Tačiau augimas buvo netolygus: „Revolut“ pelnas išaugo daugiau nei du kartus, o kitų trijų didžiausių bankų bendras pelnas sumažėjo daugiau nei 78 mln. eurų.

Pelningumas mažėja, bet efektyvumas gerėja

Nepaisant augančių apimčių, bankų pelningumo rodikliai toliau mažėjo. Nuosavybės grąža per metus smuko iki 17,2 proc., o turto grąža – iki 1,3 proc. Tai rodo, kad išskirtinis pelningumo laikotarpis, kurį lėmė palūkanų normų šuoliai, baigėsi.

Kita vertus, sektoriaus efektyvumas gerėjo – išlaidų ir pajamų santykis sumažėjo iki 44,4 proc. Tai signalizuoja, kad bankai sėkmingai optimizuoja veiklą ir prisitaiko prie naujų rinkos sąlygų.

Svarbus etapas buvo ir laikinojo solidarumo įnašo pabaiga. Nuo 2023 metų gegužės bankai į valstybės biudžetą pervedė apie 540 mln. eurų.

Kreditavimo augimo variklis – vartojimo paskolos

2025 metais paskolų portfelis išaugo daugiau nei penktadaliu – iki 38,8 mlrd. eurų. Didžiausią dalį sudarė paskolos gyventojams, kurios pasiekė 20,4 mlrd. eurų.

Ypač sparčiai augo vartojimo paskolos – jų portfelis padidėjo 37,4 proc. iki 4,1 mlrd. eurų. Šį augimą daugiausia lėmė paskolos užsienio klientams, o pusę visų vartojimo paskolų suteikė „Revolut“ grupė.

Būsto paskolų portfelis augo nuosaikiau – 14,6 proc., o verslo kreditavimas padidėjo 15,4 proc. Labiausiai išsiskyrė paskolos profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėms, taip pat nekilnojamojo turto ir energetikos sektoriams.

Indėlių struktūrą keičia užsienio klientai

Indėlių suma bankuose 2025 metų pabaigoje siekė 78,8 mlrd. eurų. Sparčiausiai augo nerezidentų indėliai – jie padidėjo 63,6 proc. ir pasiekė 34,1 mlrd. eurų. Šį pokytį taip pat lėmė „Revolut“ plėtra ES rinkose.

Lietuvos gyventojų indėliai augo nuosaikiau – 10,6 proc. ir sudarė 26,9 mlrd. eurų. Tuo pačiu mažėjo terminuotųjų indėlių patrauklumas: jų dalis bendrame portfelyje sumažėjo nuo 21 iki 17 proc.

Palūkanų normos už indėlius per metus smuko, tačiau šiuo metu bankai už vienerių metų terminuotuosius indėlius siūlo apie 1,5–3 proc. metinių palūkanų. Alternatyva investuotojams išlieka ir Vyriausybės gynybos obligacijos.

Kibernetinės grėsmės ir sukčiavimas išlieka iššūkiu

Bankų sektorius aktyviai stiprino kibernetinį atsparumą. Per metus užfiksuoti 25 dideli IRT incidentai, iš kurių keturi buvo susiję su kibernetiniais nusikaltimais. Lietuvos bankas pradėjo taikyti naują priemonę – kibernetinio atsparumo testus.

Didelis dėmesys skirtas sukčiavimo prevencijai. Bankams pavyko sustabdyti beveik 40 mln. eurų vertės sukčiavimo bandymų – gerokai daugiau nei 2024 metais. Vis dėlto nuostoliai išlieka reikšmingi: per pastaruosius dvejus metus sukčiai kasmet pasisavino apie 20 mln. eurų.

Siekdamas stiprinti apsaugą, Lietuvos bankas parengė teisėkūros iniciatyvų paketą ir pateikė jį Vyriausybei.