Strateginis posūkis: kodėl „Veikmė“ pakeitė veiklos kryptį?

Paskutiniai dvidešimt metų „Veikmei“ buvo esminių verslo sprendimų laikas, tačiau ryškiausias lūžis įvyko prieš aštuonerius metus, kai buvo priimtas sprendimas visiškai atskirti statybos rangos verslą ir vėliau jį parduoti. UAB „Veikmė“ valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius neslepia, kad šį pasirinkimą padiktavo pragmatiškas požiūris į efektyvumą. Pasak jo, išlaikyti didžiulę statybinę organizaciją su nuosava technika ir šimtais darbininkų šiandien tampa per didele rizika dėl bankinių garantijų naštos ir lėšų įšaldymo. Pasirinktas modelis, kai įmonė veikia kaip investuotojas, projektų vystytojas, leidžia išlikti mobiliems ir fokusuotis į tai, kas svarbiausia – galutinio produkto kokybę ir tvarią architektūrą.

UAB „Veikmė“

Dabartinė verslo struktūra remiasi aukščiausia kompetencija: įmonėje dirba inžinieriai, projektuotojai ir finansininkai, kurie kontroliuoja procesą nuo sklypo įsigijimo iki raktų perdavimo pirkėjui.

Pasirinkta forma leidžia bendrovei koncentruotis į sklypų parinkimą, architektūrinę viziją ir techninį projektavimą, o pačius statybos darbus deleguoti specializuotiems generaliniams rangovams. Toks modelis suteikia laisvę kontroliuoti galutinio produkto kokybę, nesuvaržant savęs technikos išlaikymo kaštais.

„Veikmė“ šiandien veikia kaip finansinis ir intelektualinis mazgas, užtikrinantis sėkmingą bendradarbiavimą tarp bankų, projektuotojų ir galutinių vartotojų, siekiančių įsigyti ne tik kvadratinius metrus, bet ir ilgalaikę vertę turintį turtą.

Pastarasis septynmetis: Vilniaus pulsas ir moderni kokybė

Per pastaruosius septynerius metus, veikdama kaip investicinė bendrovė, „Veikmė“ galutinai įsitvirtino Vilniaus gyvenamojo būsto rinkoje. Įmonė sąmoningai darbuojasi vien Vilniuje, nes geriausiai pažįsta sostinės poreikius.

Kvartalas sostinės Baltupiuose. „Veikmės“ nuotr.

Sėkmingai užbaigti kvartalai Baltupiuose ir Viršuliškėse tapo įmonės vizitine kortele, pavyzdžiu, kaip harmoningai suderinti modernią architektūrą su gamtine aplinka. Šiuo metu bendrovės portfelyje – projektavimo bei statybų stadijoje dar trys taškai: projektai Santariškėse, Naujamiestyje bei Žvėryne. K. Maksimavičius pabrėžia, kad dabartinė sėkmė matuojama nebe pastatytų kvadratinių metrų kiekiu, o jų energiniu efektyvumu ir technologiniu pažangumu.

Dabar bendrovė orientuojasi į A++ energinės klasės projektus, kuriuose inžinerinės sistemos tarnauja gyventojų patogumui, o ne įgyvendinti formalius reikalavimus. Nors rinka svyruoja, įmonė jaučia stabilumą – žmonės vėl drąsiai perka būstus, pasitikėdami „Veikmės“ vardu. Tai įpareigoja investuoti į moderniausius sprendimus, pavyzdžiui, elektromobilių infrastruktūrą, kas šiandien jau tampa standartu, bet „Veikmės“ projektuose buvo numatyta gerokai anksčiau. Tai atspindi įmonės filosofiją: statyti taip, kad pastatai išliktų vertingi ir po kelių dešimtmečių, o pirkėjai galėtų pasitikėti „Veikmės“ vardu kaip kokybės garantu.

70 metų inovacijų, tvarumo ir transformacijos kelyje

Žvelgiant į istorinę retrospektyvą, „Veikmė“ savo kelią pradėjo 1955-aisiais kaip Statybos valdyba Nr. 8. K.Maksimavičius, įmonėje dirbantis jau beveik pusę amžiaus, prisimena brigadininkų pasakojimus apie laikus, kai Antakalnio daugiabučiai kilo moterims plytas nešiojant rankomis, o technika buvo didžiausia prabanga.

Namai Č.Sugiharos gatvės rajone. „Veikmės“ nuotr.

Per 70 metų įmonė matė visko: nuo sovietinių penkmečio planų iki skausmingo perėjimo į laisvąją rinką, kai Vilniuje sukosi vos vienas bokštinis kranas. Tačiau būtent tas lankstumas leido tapti pionieriais – pavyzdžiui, pastatyti pirmąjį Lietuvoje sertifikuotą pasyvųjį namą, kuris davė pradžią visai energiškai efektyviai statybai. Įmonė pastatė ir pirmąjį dangoraižį, kuriame įsikūrė viešbutis „Lietuva“ (dabar – „Radisson Blu Hotel Lietuva“), planetariumą. Per 70 veiklos metų „Veikmė“ pastatė apie 1,5 mln. kv. m bendro pastatų ploto.

„Mūsų vertybės – kompetencija, kokybė ir tvarumas – yra įskiepytos į įmonės DNR. Mes statome ne tik pastatus, mes kuriame kultūrinę ir socialinę aplinką, kurioje žmonės gyvens dešimtmečius. Ir tam nebūtina turėti nuosavų kranų – pakanka turėti žinojimą, kaip tai padaryti geriausiai“, – sako K.Maksimavičius.