Nors Viešųjų pirkimų tarnyba Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų registrą administruoja jau daugiau kaip trejus metus, iki šiol įmonės į jį būdavo įtraukiamos vangiai. Per 2019 m. jį papildė vos vienas tiekėjas, o šiemet – 10.

Pagal galiojančią tvarką, į registrą įtraukiamos tos įmonės, kurios konkurse melavo apie turimą profesinę patirtį, ekonominę padėtį, mokestinių įsipareigojimų vykdymą ar kitą kvalifikacinę informaciją. Patekusios į „juodąjį sąrašą“, bendrovės metus negalėdavo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau perkančioms organizacijoms iki šiol būdavo sudėtinga nustatyti ir įrodyti melagingos informacijos pateikimo faktą.

Vis dėlto, nagrinėdamas Turkijos bendrovės ir Vilniaus universiteto ginčą, spalio 14 d. LAT priėmė nutartį, pagal kurią melaginga informacija laikomi ne tik tikrovės neatitinkantys tiekėjo pateikti faktai. Nutartis pabrėžia, kad tiekėjas, kūrybingai pateikęs faktinius ar teisinius duomenis taip, kad šie atitiktų techninius reikalavimus ir sudarytų apgaulingą įspūdį perkančiajai organizacijai, taip pat laikomas teikusiu melagingą informaciją.

Iki šiol netrūko situacijų, kai norėdami atitikti viešųjų pirkimų sąlygas, tiekėjai kūrybingai aprašydavo savo atliekamas paslaugas ar parduodamas prekes. Pavyzdžiui, įvykdęs paprastojo remonto darbų sutartį, viešajame pirkime ją įformindavo kaip naujos statybos ar rekonstrukcijos sutartį, o paprastą prekių pirkimo sandorį laikydavo sudėtingu ir kompleksiniu.

Tai sukeldavo papildomų keblumų perkančiosioms organizacijoms, norinčioms įrodyti melagingos informacijos pateikimo faktą. Jos turėdavo pasitelkti teisinį situacijos aiškinimą ir informacijos pobūdį įvertinti pagal aktualius teisės aktus. Paradoksaliai, pagal lig šiol galiojusią teismų praktiką, informacija melaginga galėjo būti pripažinta tik tuo atveju, jei to įrodymui nereikalingas papildomas teisinis aiškinimas.

Spalio 14 d. nutartyje LAT pažymėjo, kad bendrovėms draudžiama meluoti ne tik dėl faktinių duomenų – teistumo, mokesčių sumokėjimo ar anksčiau vykdytų projektų informacijos. Taip pat negalima netiksliai pateikti teisinio pobūdžio duomenų – pavyzdžiui, atliktą paprastą remontą apiforminti naujos statybos sutartimi. Dabar perkančiosios organizacijos galės lengviau nustatyti tiekėjus teikusius melagingą informaciją, nes bus praplėstas kriterijų sąrašas, pagal kuriuos tiekėjas gali būti laikomas meluojančiu ar nuslėpusiu informaciją. Taip bus geriau apsaugotas ir visuomenės interesas, nes į registrą įtraukti nesąžiningi tiekėjai turės mažiau galimybių dalyvauti vėlesniuose viešuosiuose pirkimuose. Taip biudžeto lėšos bus skiriamos tik tiems verslo subjektams, kurie neslėps savo kvalifikacijos ir nesieks laimėti viešųjų pirkimų manipuliuodami faktiniais ar teisiniais duomenimis.

Verslui svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad melagingos informacijos nustatymui nebūtina konstatuoti išimtinai tyčinio tiekėjo melavimo. Pagal šią nutartį, net ir nerūpestingumas ar atmestinai pateikta informacija gali tapti pagrindu įtraukti tiekėją į melagingą informaciją pateikusių bendrovių registrą. Tikėtina, kad turėdamos omenyje platesnį melagingos informacijos apibrėžimą, įmonės atidžiau teiks duomenis viešiesiems pirkimams, sąžiningai nurodys savo kompetenciją, o pateikta informacija taps skaidresnė.

Kita vertus, jei tiekėjas nesutinka su priimtu sprendimu įtraukti jį į minėtą registrą, jis galės jį skųsti įprasta tvarka. Pirmiausia bus galima pateikti pretenziją perkančiajai bendrovei, o jei šios atsakymas netenkins – kreiptis į teismą. Spalio 14 d. LAT nutartis nepakeis galimybių skųsti perkančiųjų organizacijų sprendimus.