Nagrinėjamoje kasacinėje byloje, kaip skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešime, buvo sprendžiama, ar apeliacinės instancijos teismas teisėtai patvirtino perkančiosios organizacijos ir viešojo pirkimo laimėtojo sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, šiam tiekėjui leista pakartotinai pakeisti pasitelkiamą trečiąjį asmenį.

Teismas patvirtino taikos sutartį

VšĮ Vilniaus universitetas (atsakovė, perkančioji organizacija) vykdė tarptautinį Medicinos fakulteto Mokslo centro statybos darbų pirkimą (Konkursą), jo laimėtoja preliminariai buvo nustatyta Turkijoje registruota bendrovė (ieškovė). Perkančioji organizacija, iš ieškovės gavusi prašomus kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis, nustatė, kad ši neatitinka vienos iš tiekėjų kvalifikacijos sąlygų dėl profesinio pajėgumo, susijusio su statybos vadovo patirtimi. Šalims susirašinėjant dėl šios aplinkybės, ieškovė savo iniciatyva pateikė naujo pasitelkiamo trečiojo asmens, kurio patirtimi grindė pirmiau nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, kandidatūrą, tačiau atsakovė jos pasiūlymą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažino neteisėtu, o apeliacine tvarką šalių ginčą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino taikos sutartį, kuria, be kita ko, ginčo šalys sutarė, kad Turkijos bendrovė perkančiajai organizacijai pakartotinai pateiks naują trečiojo asmens kandidatūrą. Šį apeliacinės instancijos sprendimą ir šalių taikos sutartį ginčijo trečiasis asmuo UAB „Eikos statyba“, kuris taip pat dalyvavo Konkurse.

Pateikta melaginga informacija ar tiekėjas suklydo?

Kasacinis teismas pirmiausia išaiškino, kad trečiojo asmens nurodymas tiekėjo pasiūlyme laikytinas tik kaip prielaida (išankstinė sąlyga) taikyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 49 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią, kaip rašoma pranešime, leidžiama netinkamus trečiuosius asmenis pakeisti, tačiau nereiškia šios normos taikymo tikslaus rezultato, t. y. vienais atvejais tiekėjams turės būti leidžiama keisti pasitelkiamą ūkio subjektą, kitais – ne.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, perkančiosioms organizacijoms nustačius atitinkamo dalyvio (jo paties ar pasitelkiamo išorinio subjekto) kvalifikacijos neatitiktį, kyla poreikis spręsti dėl pirminės pasiūlymo informacijos kvalifikavimo: ar buvo pateikta melaginga informacija, ar tiekėjas pagrįstai (leistinai) suklydo, ar jis dėl objektyvių priežasčių prarado reikalaujamą kvalifikaciją vykstant viešojo pirkimo procedūrai, ar kt. Šis teisinis vertinimas suponuoja aktyvius tiek perkančiųjų organizacijų, tiek teismų veiksmus.

Tiekėjui nesuteikiama teisė neribotą skaičių kartų keisti pasitelkiamų ūkio subjektų

Šiuo aspektu kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatose įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimas dėl pateiktos melagingos informacijos turi būti taikomas, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą melagingos informacijos sampratą, kuri turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu, be to, nebūtina nustatyti tyčinių tiekėjo veiksmų, pakanka juos vertinti kaip didelį nerūpestingumą.

Kasacinis teismas konstatavo, kaip rašoma pranešime, kad perkančiajai organizacijai nustačius, jog tiekėjas pateikė melagingą informaciją, kaip ji aiškinama teismų praktikoje, jai nekyla pareiga reikalauti, o tiekėjui – teisė netinkamą trečiąjį asmenį pakeisti kitu. Kita vertus, net ir tais atvejais, kai pirminė tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija nepripažintina kaip melaginga, tiekėjui nesuteikiama teisė neribotą skaičių kartų keisti pasitelkiamų ūkio subjektų, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių kilo pakartotinio išorinio subjekto pasitelkimo poreikis.

Teismas iš naujo vertins Turkijos bendrovės galimybę pasitelkti naują ūkio subjektą

Kasacinis teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir grąžino bylą pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o šis turės iš naujo įvertinti Turkijos bendrovės galimybę pasitelkti naują ūkio subjektą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje. 

(bylos Nr. e3K-3-426-248/2020)