Ieškovė kreipėsi į teismą motyvuodama, kad atsakovė, vykdydama viešąjį pirkimą dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo paslaugų Pasvalio r. savivaldybės teritorijoje, priėmė neteisėtą sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažino AB „Panevėžio specialus autotransportas“ (trečiąjį asmenį).

Ieškovė perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumą, be kitų argumentų, grindė trečiojo asmens konkurenciniu pranašumu, kurį šis subjektas, būdamas Panevėžio miesto savivaldybės valdoma akcinė bendrovė, įgijo, nes su Panevėžio miesto savivaldybės administracija dar 2020 m. vasario 14 d. sudarė 50 mln. Eur vertės vidaus sandorį dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Ieškovė įrodinėjo, kad tokiu būdu trečiasis asmuo, gaudamas pajamų iš šio vidaus sandorio vykdymo ir plėsdamas veiklą kitų savivaldybių teritorijose (šiuo atveju – Pasvalio rajono), iškreipia konkurenciją, pranešė teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip rašoma pranešime, priešingai nei nusprendė bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatavo, kad ieškovė, kurios pasiūlymas užėmė trečią vietą, neginčijo antros vietos pasiūlymo vertinimo, todėl pagal nuoseklią suformuotą kasacinio teismo praktiką jai (ieškovei) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti tik pirkimo laimėtojo išrinkimą.

Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistus teismų sprendimus, kuriais ieškovės ieškinys buvo atmestas remiantis kitais pagrindais, rašoma pranešime, tačiau teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl pirkimo laimėtojos ir perkančiosios organizacijos 2020 m. liepos 27 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties atitikties LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, kuriose įtvirtintas pajamų iš vidaus sandorių ir kitų sutarčių santykis (80/20), taip pat LR konkurencijos įstatymui. Byloje nesant teisinio pagrindo nagrinėti aplinkybes, susijusias su nurodyto vidaus sandorio ir Sutarties nuostatomis, jų verte ir iš jų realiai gaunamomis pajamomis bei kitomis trečiojo asmens sudarytomis sutartimis, vadovaudamasi Civiliniu procesu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutarė apie galimus imperatyviųjų teisės normų pažeidimus atskirąja nutartimi informuoti Konkurencijos tarybą ir Viešųjų pirkimų tarnybą, kurios galėtų pagal kompetenciją imtis veiksmų viešajam interesui ginti.