Nors po itin intensyvios metų pradžios vasaris buvo kiek ramesnis, pirkėjų entuziazmas niekur nedingo, o tai dar labiau paaštrino būsto trūkumo problemą. Šiuo metu sostinėje stebimas akivaizdus disbalansas, kai paklausa gerokai lenkia naujų projektų pasiūlą, o tai diktuoja naujas žaidimo taisykles, palankiausias tiems, kurie nekilnojamąjį turtą parduoda, o ne perka.

Pasiūlos badas ir rekordus mušanti kvadratinio metro kaina

Analizuojant vasario mėnesio duomenis, tampa akivaizdu, kad Vilnius įžengė į klasikinę pardavėjų rinkos fazę. Nors vasarį sudarytų sandorių skaičius, priklausomai nuo vertinamų segmentų, svyravo nuo 525 iki 659, bendra tendencija išlieka vieninga – nuperkama vidutiniškai pusantro karto daugiau būstų nei pasiūloma naujų. Tokia asimetrija lėmė, kad bendras laisvų butų „sandėlis“ susitraukė iki žemiausio lygio per pastaruosius dvejus metus. Ekspertai pastebi, kad jei per mėnesį realizuojama apie 600 būstų, o rinka pasipildo vos pora šimtų naujų vienetų, kainų augimas tampa neišvengiamas. Per metus būstas sostinėje pabrango vidutiniškai 12–15 proc., o kai kuriuose segmentuose šuolis yra dar ryškesnis, ypač vertinant augančias statybų sąnaudas bei lūkesčius dėl teigiamų makroekonominių pokyčių.

Populiariausi rajonai ir klasių disbalansas sostinėje

Žvelgiant į Vilniaus žemėlapį, vasario mėnesio absoliučiu lyderiu tapo Verkių seniūnija, kur pirkėjai tiesiog šlavė naujai statomus būstus. Nuo jos kiek atsiliko tradiciškai populiari Pilaitė bei sparčiai besikeičiantys Naujininkai. Didžiausią paklausą vis dar generuoja ekonominės klasės segmentas, sudarantis apie du trečdalius visų pardavimų, tačiau būtent čia pirkėjai susiduria su didžiausiu pasirinkimo trūkumu. Vidutinės klasės pasiūla tirpsta jau pusmetį, o prestižinis segmentas išlieka vieninteliu, kuriame pirkėjai dar gali jaustis ramiau dėl didesnės pasirinkimo laisvės. Specialistai prognozuoja, kad jei statybos leidimų išdavimo procesai nepagreitės, iki metų galo būsto kainos gali stiebtis dar dešimtadaliu, nors vystytojai tikisi iki rudens papildyti rinką naujais etapais ir bent šiek tiek atvėsinti įkaitusią situaciją.

Stabilumas Kaune ir pasiūlos paradoksai Klaipėdoje

Kol Vilnius kovoja su pasiūlos trūkumu, Kaunas demonstruoja stabilius ir subalansuotus rezultatus. Laikinojoje sostinėje vasarį užfiksuotas solidus sandorių skaičius, o kainų lygis išliko prognozuojamas, nors ir čia jaučiamas aukštesnės klasės būstų deficitas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Kaune šiek tiek koregavosi dėl pasikeitusios pasiūlos struktūros, tačiau metinis augimas išlieka dviženklis. Tuo tarpu Klaipėdoje stebimas unikalus rinkos paradoksas: pirkėjų susidomėjimas yra didelis, tačiau realius pardavimus stabdo netinkamas asortimentas. Pajūryje dominuoja prestižinės klasės objektai, kurie sudaro daugiau nei pusę visos pasiūlos, nors pirkėjai labiausiai ieško ekonominės klasės būsto. Šis struktūrinis neatitikimas lemia, kad vidutinė kaina uostamiestyje kyla ne dėl brangstančių projektų, o dėl to, kad pirkėjai tiesiog neturi galimybės rinktis pigesnių alternatyvų. 

Parenta pagal EIKA DEVELOPMENT, REALCO, CITUS apžvalgas