Vilniaus būsto rinkos inkaras – mažėjantis būstų sandėlis, o sprendimų reikėjo vakar
2021-10-04 11:37
Išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, Vilniuje per tris ketvirčius rezervuotų butų ir kotedžų skaičius jau viršijo sėkmingiausių iki 2019–ųjų rezultatą, kai per visus metus šis skaičius siekė 6 178. Per devynis šių metų mėnesius sostinėje plėtotojai susitarė dėl 6 334 būstų (butų ir kotedžų), o rugsėjo rezultatas – 437. 2019 m. per tris ketvirčius rezervuoti 4 744 (25 proc. mažiau), o 2020 m. – 3 283 (48 proc. mažiau) nauji būstai. Tačiau rinkos potencialo, „Citus“ NT ekspertų nuomone, išnaudoti neleidžia toliau besitraukianti pasiūla.

CITUS nuotr.
Per pirmą šio rudens mėnesį Vilniaus naujų būstų sandėlį papildė du nauji projektai, dar vienas projektas pasidabino nauju etapu, tačiau dėl sparčių pardavimų pasiūla smuktelėjo iki 3 711. Tokio žemo rodiklio „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis sako nepamenantis.
„Stebėdami savo projektus ir visą rinką matome, kad būsto poreikis nemažėja, tačiau augančios kainos ir tiesiog akyse „džiūstantis“ asortimentas pirkėjus verčia stabtelėti. O kodėl taip auga kainos? Žinoma, dėl to, kad išsibalansavo pasiūlos ir paklausos santykis. Žvilgterėjęs į paskutinių ketverių metų duomenis matau, kad tokios padėties neturėjome: per šį laikotarpį pats žemiausias rezultatas viršijo 4 000, o paklausa toli–gražu nesiekė šiandieninės. Pavasarį buvo etapas, kai buvo graibstomi visi būstai – tai buvo chaosas, tačiau jis varė rinką į priekį. Šiandien yra dar mažiau iš ko rinktis ir tai tampą sunkiu inkaru“, – įmonės pranešime cituojamas ekspertas.
„Citus“ analitikų skaičiavimu, nuo metų pradžios vidutinė kvadratinio metro kaina naujuose būstuose (esančiuose pasiūloje) paaugo 17,5 proc. (paskutinį mėnesį – 1,8 proc.), tačiau atskiruose miesto rajonuose ar būsto segmentuose augimas buvo žymesnis.
„Dabar matome Lietuvos banko iniciatyvas mažinti įtampas Vilniaus būsto rinkoje, nes kainos auga sparčiau nei galėtų, tačiau suplanuoti veiksmai nesprendžia situacijos iš esmės – tik kai kuriuos, net gan smulkius, jos simptomus. O iššūkis yra kompleksinis. Žinoma, institucijos suvaldyti statybų savikainos augimo – statybinių medžiagų ar darbų brangimo – negali, tačiau tikrai yra vietų, kur šie sprendimai būtini. Ir jų reikia jau dabar“, – neabejoja „Citus“ investicijų ir analizės vadovas.
Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė kitais metais didinsiantis pradinio įnašo kartelę nebe pirmą būstą įsigyjantiems pirkėjams ir iš paskolų teikėjų reikalausiantis papildomo rezervo būsto kreditų portfeliui.
Komentuodamas centrinio banko sprendimą, „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas, cituojamas įmonės pranešime, sakė nemanantis, kad šie veiksmai turės labai didelės įtakos rinkos situacijai. Jau dabar, paprastai, paskolas išduodančios įstaigos prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo perkant nebe pirmą būstą. Taip pat, didelė tai darančių žmonių dalis moka nuosavomis lėšomis.
M. Vanagas aiškina, kad rinkoje pasiūlos stygiaus didėjimą lemia ilgėjantys statybų leidimų išdavimo terminai, todėl plėtotojai negali pateikti naujų projektų tokiu greičiu, kokiu juos rinka galėtų įsisavinti. Be to, sektoriuje egzistuoja didžiulis darbo jėgos trūkumas, o pastaruoju metu darbuotojus atsivežti iš trečiųjų šalių darosi sunkiau.
„Yra dar vienas būdas, kuris, neabejoju, padėtų spręsti būsto rinkos temperatūros klausimą ir prie kurio tiesiogiai galėtų prisidėti Lietuvos bankas. Gyvenimas Lietuvoje gerėja, žmonės turi vis daugiau santaupų ir investuojantys į antrą būstą žmonės saugo savo pinigus nuo nuvertėjimo. Lietuvos bankas galėtų skatinti paprastiems žmonėms prieinamų investavimo būdų atsiradimą, nes tokių įrankių kūrimas yra labai griežtai reguliuojamas, jam numatyta daugybė biurokratinių kliūčių“, – sako „Citus“ akcininkas.
Jis neabejoja, kad augančio miesto, stiprėjančios ekonomikos, didėjančio darbo užmokesčio ir gerėjančio pragyvenimo sąlygomis sostinėje būtina balansuoti rinką pasiūlos didinimo kryptimi, nes tai gerintų konkurencinę aplinką ir leistų lėtinti kainų augimą.
„Apskritai, man neatrodo teisinga vertinti vien tik kainą. Juk svarbiausias aspektas yra būsto prieinamumas, įperkamumas. Koks tikslas mažinti paklausą, tuo pačiu mažinant būsto prieinamumą? Juk papildomi reikalavimai bankams kaupti rezervą gali auginti palūkanas visiems pirkėjams, o tai gali bloginti įperkamumo rodiklius bei ilgalaikėje perspektyvoje atsiliepti visai būsto rinkai“, – papildo įmonės investicijų ir analizės vadovas Š. Tarutis.
Per paskutinį ketvirtį „Citus“ praneša Vilniuje anonsavęs net tris būsimus projektus: Visorių, Tyzenhauzų ir Kareivių gatvėse. Pirmajame, planuojama, pardavimai prasidės jau per artimiausią mėnesį, tačiau kiti pasiūlą pasieks dar, palyginti, negreitai – numatoma, kad tai įvyks kitų metų pirmą pusmetį.
Kaune rugsėjį rezervuoti 106 nauji būstai (butai ir kotedžai), o per visus devynis šių metų mėnesius – 915. Tokio paties laikotarpio rezultatas pernai siekė 573 (per visus metus – 806), o 2019–aisiais – 1 019 (12 mėn. rezultatas – 1 375). Taigi, Kauno rinka, vertinant ligšiolinį rezultatą, yra aktyvesnė nei 2020 m., tačiau aukštos 2019 m. spartos dar nepasiekė.
Kaune rugsėjį fiksuotas vienas naujas projektas, tačiau pasiūla laikinojoje sostinėje tolygiai auga ir mėnesio gale siekė 1 308 naujus būstus. Palyginimui, nuo metų pradžios, kai sandėlį sudarė 1 031 būstas, pasirinkimas kauniečiams šiame mieste išaugo 27 proc., o nuo žemiausio taško gegužę (779 būstai) – net 68 proc.
Per mėnesį vidutinės kvadratinio metro kainos naujuose projektuose Kaune paaugo panašiai kaip ir sostinėje: nuo 1 848 Eur/kv. m iki 1 883 Eur/kv. m, tačiau nuo metų pradžios augimas, statistiškai, didesnis nei Vilniuje: sausio mėn. fiksuota 1 451 Eur/kv. m vidutinė kaina, taigi kainos šoktelėjo 30 proc. „Citus“ analitikai komentuoja, kad toks skirtumas, greičiausiai, susiformavo dėl santykinai nedidelėje šiųmetinėje rinkoje atsiradus keliems brangesniems projektams.
„Stebėdami savo projektus ir visą rinką matome, kad būsto poreikis nemažėja, tačiau augančios kainos ir tiesiog akyse „džiūstantis“ asortimentas pirkėjus verčia stabtelėti. O kodėl taip auga kainos? Žinoma, dėl to, kad išsibalansavo pasiūlos ir paklausos santykis. Žvilgterėjęs į paskutinių ketverių metų duomenis matau, kad tokios padėties neturėjome: per šį laikotarpį pats žemiausias rezultatas viršijo 4 000, o paklausa toli–gražu nesiekė šiandieninės. Pavasarį buvo etapas, kai buvo graibstomi visi būstai – tai buvo chaosas, tačiau jis varė rinką į priekį. Šiandien yra dar mažiau iš ko rinktis ir tai tampą sunkiu inkaru“, – įmonės pranešime cituojamas ekspertas.
„Citus“ analitikų skaičiavimu, nuo metų pradžios vidutinė kvadratinio metro kaina naujuose būstuose (esančiuose pasiūloje) paaugo 17,5 proc. (paskutinį mėnesį – 1,8 proc.), tačiau atskiruose miesto rajonuose ar būsto segmentuose augimas buvo žymesnis.
„Dabar matome Lietuvos banko iniciatyvas mažinti įtampas Vilniaus būsto rinkoje, nes kainos auga sparčiau nei galėtų, tačiau suplanuoti veiksmai nesprendžia situacijos iš esmės – tik kai kuriuos, net gan smulkius, jos simptomus. O iššūkis yra kompleksinis. Žinoma, institucijos suvaldyti statybų savikainos augimo – statybinių medžiagų ar darbų brangimo – negali, tačiau tikrai yra vietų, kur šie sprendimai būtini. Ir jų reikia jau dabar“, – neabejoja „Citus“ investicijų ir analizės vadovas.
Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė kitais metais didinsiantis pradinio įnašo kartelę nebe pirmą būstą įsigyjantiems pirkėjams ir iš paskolų teikėjų reikalausiantis papildomo rezervo būsto kreditų portfeliui.
Komentuodamas centrinio banko sprendimą, „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas, cituojamas įmonės pranešime, sakė nemanantis, kad šie veiksmai turės labai didelės įtakos rinkos situacijai. Jau dabar, paprastai, paskolas išduodančios įstaigos prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo perkant nebe pirmą būstą. Taip pat, didelė tai darančių žmonių dalis moka nuosavomis lėšomis.
M. Vanagas aiškina, kad rinkoje pasiūlos stygiaus didėjimą lemia ilgėjantys statybų leidimų išdavimo terminai, todėl plėtotojai negali pateikti naujų projektų tokiu greičiu, kokiu juos rinka galėtų įsisavinti. Be to, sektoriuje egzistuoja didžiulis darbo jėgos trūkumas, o pastaruoju metu darbuotojus atsivežti iš trečiųjų šalių darosi sunkiau.
„Yra dar vienas būdas, kuris, neabejoju, padėtų spręsti būsto rinkos temperatūros klausimą ir prie kurio tiesiogiai galėtų prisidėti Lietuvos bankas. Gyvenimas Lietuvoje gerėja, žmonės turi vis daugiau santaupų ir investuojantys į antrą būstą žmonės saugo savo pinigus nuo nuvertėjimo. Lietuvos bankas galėtų skatinti paprastiems žmonėms prieinamų investavimo būdų atsiradimą, nes tokių įrankių kūrimas yra labai griežtai reguliuojamas, jam numatyta daugybė biurokratinių kliūčių“, – sako „Citus“ akcininkas.
Jis neabejoja, kad augančio miesto, stiprėjančios ekonomikos, didėjančio darbo užmokesčio ir gerėjančio pragyvenimo sąlygomis sostinėje būtina balansuoti rinką pasiūlos didinimo kryptimi, nes tai gerintų konkurencinę aplinką ir leistų lėtinti kainų augimą.
„Apskritai, man neatrodo teisinga vertinti vien tik kainą. Juk svarbiausias aspektas yra būsto prieinamumas, įperkamumas. Koks tikslas mažinti paklausą, tuo pačiu mažinant būsto prieinamumą? Juk papildomi reikalavimai bankams kaupti rezervą gali auginti palūkanas visiems pirkėjams, o tai gali bloginti įperkamumo rodiklius bei ilgalaikėje perspektyvoje atsiliepti visai būsto rinkai“, – papildo įmonės investicijų ir analizės vadovas Š. Tarutis.
Per paskutinį ketvirtį „Citus“ praneša Vilniuje anonsavęs net tris būsimus projektus: Visorių, Tyzenhauzų ir Kareivių gatvėse. Pirmajame, planuojama, pardavimai prasidės jau per artimiausią mėnesį, tačiau kiti pasiūlą pasieks dar, palyginti, negreitai – numatoma, kad tai įvyks kitų metų pirmą pusmetį.
Kaune rugsėjį rezervuoti 106 nauji būstai (butai ir kotedžai), o per visus devynis šių metų mėnesius – 915. Tokio paties laikotarpio rezultatas pernai siekė 573 (per visus metus – 806), o 2019–aisiais – 1 019 (12 mėn. rezultatas – 1 375). Taigi, Kauno rinka, vertinant ligšiolinį rezultatą, yra aktyvesnė nei 2020 m., tačiau aukštos 2019 m. spartos dar nepasiekė.
Kaune rugsėjį fiksuotas vienas naujas projektas, tačiau pasiūla laikinojoje sostinėje tolygiai auga ir mėnesio gale siekė 1 308 naujus būstus. Palyginimui, nuo metų pradžios, kai sandėlį sudarė 1 031 būstas, pasirinkimas kauniečiams šiame mieste išaugo 27 proc., o nuo žemiausio taško gegužę (779 būstai) – net 68 proc.
Per mėnesį vidutinės kvadratinio metro kainos naujuose projektuose Kaune paaugo panašiai kaip ir sostinėje: nuo 1 848 Eur/kv. m iki 1 883 Eur/kv. m, tačiau nuo metų pradžios augimas, statistiškai, didesnis nei Vilniuje: sausio mėn. fiksuota 1 451 Eur/kv. m vidutinė kaina, taigi kainos šoktelėjo 30 proc. „Citus“ analitikai komentuoja, kad toks skirtumas, greičiausiai, susiformavo dėl santykinai nedidelėje šiųmetinėje rinkoje atsiradus keliems brangesniems projektams.
Žymės NT rinka
Aktualijos
2025-07-04 09:57
Aplinkos ministerija rengia Socialinio klimato planą – svarbų nacionalinį dokumentą, pagal kurį bus planuojamas Europos Sąjungos Socialinio klimato fondo lėšų panaudojimas Lietuvoje. Šios lėšos bus skirtos padėti tiems gyventojams ir įmonėms, kuriuos gali paveikti pastatų ir kelių transporto sektori...
2025-07-04 09:48
Šiandien KTU prasideda priėmimo į magistrantūros studijas antrasis etapas. Pasibaigus pirmajam etapui, studijų sutartis pasirašė net 724 stojantieji, o tai yra 18 proc. daugiau nei pernai. Šiais metais daugiausia dėmesio sulaukė informatikos mokslų bei verslo ir viešosios vadybos, elektronikos, elek...
2025-07-04 09:17
Nuo rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, bus teikiamos ir internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Nors bus galima pateikti prašymus dėl valstybinės žemės ir seniau buvusiomis priemonėmis, NŽT kviečia gyventojus pasinaudoti galimybe teikti prašymus ...
2025-07-03 20:05
Skiriasi šalies statybų sektoriaus įmones vienijančios Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) keliai – LSA taryba liepos 3 d. priėmė sprendimą išstoti iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos.
2025-07-03 15:45
Aplinkos ministerija parengė ir derinimui teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Valstybinėje žemėje esančių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie turi būti griaunami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, išpirkimo...
2025-07-03 15:14
Liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje svarstytas klausimas dėl branduolinės energetikos plėtros galimybių Lietuvoje. Pasitarimo metu pritarta Energetikos ministerijoje sudaryti darbo grupę, kurioje numatytas Ignalinos atominės elektrinės dalyvavimas rengiant branduolinės energetikos plėtros ...
2025-07-03 13:11
Gyventojai, kurie jau yra pasikeitę senus, neefektyvius šilumos gamybos įrenginius į modernius ir aplinkai draugiškus šildymo sprendimus, nuo šių metų liepos 1 d. gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Lietuvos energetikos agentūra paskelbė naują kvietimą, kuriam skirta 8,5 mln. eurų.
2025-07-03 10:02
Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d.
2025-07-03 07:16
Naujoji „Geberit FlowFit“ vamzdynų sistema, skirta geriamajam vandeniui ir šildymui, pranoksta klasikines analogiškas sistemas spartesnio montavimo galimybėmis. Ji suprojektuota taip, kad būtų išvengiama montavimo klaidų statybvietėse ir atitiktų pagrindinius montuotojų reikalavimus – patikimumą, hi...
2025-07-02 12:49
Krašto apsaugos ministerija pradeda vystyti tipines kuopavietes Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) reikmėms Vilniuje, Ukmergėje, Pasvalyje ir Kelmėje. Pirmojo etapo darbus Vilniuje planuojama užbaigti 2027 metų pradžioje. Kuopavietė – tai mišrios paskirties pastatas su štabu, kareivinėmis, admi...
2025-07-02 12:31
Energetikos ministerija atliko pakeitimus, kurie gaminantiems vartotojams, besistatantiems saulės elektrines, leis efektyviau išnaudoti gaunamas ESO technines sąlygas, o įsirengus saulės elektrinę, energijos kaupimo įrenginį ar prijungus vartojimo objektą, įmoka už techninių sąlygų parengimą bus grą...
2025-07-02 09:15
Jau liepos mėnesio pradžioje buitinius elektros energijos vartotojus, pasirinkusius nepriklausomą tiekėją, pasieks atnaujintos sąskaitos už birželio mėnesį – jose bus aiškiai pateikiama informacija ne tik apie galutinę kainą, bet ir apie pigesnius elektros energijos tiekimo planus, kuriuos galima ri...
2025-07-01 16:27
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įvertino, kaip 2025 m. Lietuvoje vyksta savivaldybių pirkimų centralizacija. Iki šių metų birželio veikė 91 centrinė perkančioji organizacija (CPO), iš jų 85 – įsteigtos savivaldybių tarybų. Jos aptarnauja per 2,5 tūkst. pavaldžių įstaigų.
2025-07-01 16:19
KTU Studentų miestelis sparčiai modernėja – vykdomi atnaujinimo darbai atspindi universiteto siekį kurti tvarią, inovatyvią ir bendruomenei draugišką aplinką. Nuo žaliųjų erdvių ir sporto infrastruktūros iki apšvietimo – visi šie pokyčiai yra nuoseklūs žingsniai link šiuolaikiško, tarptautinius stan...
2025-07-01 15:14
Nuo liepos 1 d. daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines – įsigalioja naujas minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas. Ką šis pokytis reiškia gyventojams, kam bus skiriamos sukauptos lėšos ir ar tai padės pagerinti daugiabučių būklę, pasakoja daugiabučių administravimo ir prieži...
2025-07-01 11:33
Seimas pritarė grupės parlamentarų Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui ir leido gėlo požeminio vandens gręžinius užregistruoti Žemės gelmių registre iki 2026 m. liepos 31 d.
2025-07-01 09:32
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo sutarties sąlygos, pagal kurias paslaugos gavėjas privalo sumokėti atlygį net tuo atveju, kai tarpininkas realiai nesuteikė paslaugų, pažeidžia vartotojo teises ir yra nesąžiningos.
2025-07-01 08:29
Seimas baigė antrąją (pavasario) sesiją, kurioje nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. surengė 50 posėdžių, priėmė 279 teisės aktus, iš jų – beveik 200 įstatymų. Pavasario sesijoje patvirtinta mokesčių sistemos pertvarka, kuria siekiama prisidėti prie tvarių pajamų šaltinių gynybai finansuoti užtikrinim...
2025-06-30 14:22
Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalioja Žemės įstatymo pakeitimai, kurie leis valstybinėje žemėje esančių pastatų savininkams paprasčiau ir greičiau sudaryti žemės sklypo nuomos ar panaudos sandorį.
2025-06-30 14:15
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva nuo š. m. rugpjūčio 1 d. bus įsteigiama smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) ombudsmeno pareigybė. Ji skirta nagrinėti SVV subjektų skundus. Tam šiandien pritarė Seimas.