2021 birželio 19 d. šeštadienis, 9:27
Reklama  |  facebook

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje STUKMA įrodė savo kompetencijas: armuoti ir betonuoti teko itin sudėtingomis sąlygomis Fotogalerija

2019-10-25 07:59
Betonavimo darbai, kuriuos Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje atlieka bendrovė „Stukma“, yra imlūs rankų darbo ir laiko, technologiškai sudėtingi. „Tai yra ir didžiulė atsakomybė, ypač žinant, kad, pavyzdžiui, ant tavo įmonės išbetonuotos plokštės stovės 250 t vibruojantis įrenginys“, – sako bendrovės „Stukma“ vadovas ir savininkas Raimondas Šliukaitis.
nuotrauka
Darbas Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje buvo organizuojamas 2–3 pamainomis – ir taupant laiką, ir racionaliai įvertinus nakties metą, kuomet dirba mažiau rangovų. STUKMOS nuotr.


Minimos įmonės
Stukma, UAB
Budimex, Lenkija,
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB
Prorentus, UAB

Darbui Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bendrovę „Stukma“, laimėjusią konkursą, pasamdė vienas iš jėgainės generalinių rangovų „Budimex“ (Lenkija). Darbą praėjusių metų vasarą įmonė pradėjo nuo sutarties atlikti armavimo ir betonavimo darbus viename objekte – garo turbinų pastate.

Nuotraukoje – 
STUKMOS savininkas ir vadovas Raimondas Šliukaitis

Tačiau „Stukmos“ vadovas ir savininkas Raimondas Šliukaitis neabejojo, kad tai tik pirmasis žingsnis. Vadovas buvo teisus – įpusėjus šių metų spaliui, „Stukmos“ darbų apimtys išaugo keleriopai: bendrovė atliko betonavimo darbus ne tik garo turbinų, bet ir vandens ir kondensato valymo įrenginių pastatų statyboje, betonavo administracinio pastato laiptines bei atliko daugelį smulkesnių darbų. Neseniai pasirašytas dar vienas, jau 9-tas, sutarties priedas įrengti stogus, atlikti dažymo ir tinkavimo darbus. 

 Armavo ir betonavo laviruodami tarp kolonų

Darbus jėgainės statyboje „Stukma“ pradėjo nuo garo turbinų pastato pamatinės plokštės įrengimo. Bendrovės statybos direktorius Mindaugas Plioplys šiuos darbus įvardina kaip pačius sudėtingiausius jų įmonės darbuotojams. Įmonė šiame objekte atliko armavimo ir betonavimo darbus, įrengiant 37,2 x 51,2 m pamatinę plokštę. Betonuojant 2 tūkst. kv. m 1,2 m storio plokštę, buvo supilta 2,4 tūkst. kub. m betono. Neįprastas darbas įmonei buvo ne tik dėl tokių didelių plokštės gabaritų, bet ir dėl sudėtingų armavimo darbų. Papildomą armatūrą turbinų pamatams rišti teko suformuotuose grunte įgilinimuose, tad pamatinės plokštės storis tose vietose padidėjo iki 1,6–2 metrų.

Pirmojo etapo metu, įrenginėjant pamatinę turbinų pastato plokštę, buvo supilta 1,2 tūkst. kub. m betono, o visos plokštės armavimui sunaudota 330 t metalo.

„Ant šios plokštės stovės 250 t vibruojantys jėgainės įrenginiai, todėl tokiam atsakingam darbui skyrėme ypatingą dėmesį. Armavome trimis armavimo sluoksniais, laviruodami tarp kolonų, formuodami vandens nubėgimo latakus, nuolydžius, vandens rezervuarą. Tai imlus ir laiko, ir rankų darbo, ir sudėtingas technologiškai darbas. Suformuoti ir išbetonuoti tokius įgilinimus, nuolydžius – tai ne lygios plokštės betonavimas“, – pasakojo M. Plioplys.

Armavimas ir betonavimas buvo vykdomas etapais. Vienas etapas truko 18 val. Betonas nepertraukiamai buvo pilamas organizuojant darbą trimis pamainomis. Pirmojo etapo metu buvo supilta 1,2 tūkst. kub. m betono, o visos plokštės armavimui sunaudota 330 t metalo. Kadangi pamatinė plokštė buvo 1,2 m, o vietomis – dar storesnė, valdant įtrūkimų riziką, buvo naudotas šlakinis betonas, temperatūraplokštės viduje stebėta, įbetonavus specialius jutiklius.

„Mes turime būtinų kompetencijų, pajėgumų,
todėl žinojau, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje,
svarbiame valstybei objekte, patvirtinsime,
kad esame patikimi ir kvalifikuoti rangovai“, – sako
„Stukmos“ vadovas ir savininkas Raimondas ŠLIUKAITIS. 

„Pamatinės plokštės armavimas ir betonavimas įmonei nebuvo naujas darbas – patirties turėjome. Tačiau nebuvome įrenginėję tokių didelių išmatavimų, laikančių tokias dideles apkrovas plokščių, tad neabejotinai, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės garo turbinų pastato pamatinės plokštės įrengimas taps mūsų įmonės vizitine kortele“, – sako M. Plioplys, pažymėdamas, kad darbai buvo atlikti praėjusią vasarą ir iki šiol neatsirado jokių įtrūkimų. Tai buvo sudėtinga užduotis, kurią įgyvendinti pavyko profesionaliai objekte dirbant ilgamečiam UAB „Stukma“ darbuotojui, darbų vadovui Vytautui Abligaičiui ir kitiems įmonės darbuotojams.

Patirčių, dirbdami Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje įgijo visi įmonės darbuotojai: ir tie, kurie betarpiškai armavo ir betonavo; ir statybvietėje dirbę vadovai, kurie įveikė iššūkius valdydami laiką, terminus, kontroliuodami kokybę. 

Įrodžiusi profesionalumą ir kompetencijas atlikti sudėtingus betonavimo darbus, įmonė gavo daugiau darbų, tarp kurių – ne mažiau sudėtingi ir atsakingi armavimo bei betonavimo darbai.

Pamatinėje plokštėje bei perdangose formavo papildomus elementus ir juos betonavo

Šiuo metu „Stukma“ užbaiginėja darbus vandens ir kondensato valymo įrenginių pastato statyboje: įrengė pamatinę plokštę, betonavo sienas ir perdangas.

4,6 m gylyje įrengę pamatinę plokštę, įmonės darbuotojai iki nulinės altitudės išbetonavo 4,65 m aukščio sienas ir įrengė vadinamąją nulinę perdangą su laikančiosiomis sijomis. Pirmojo aukšto perdanga buvo įrengta ant 8 m aukščio sienų. Aukščio iššūkius įmonė įveikė pasinaudodama inžineriniais UAB „Prorentus“ sprendimais – dideles apkrovas išlaikančiomis pastolių sistemomis perdangos klojiniams rinkti.
Sudėtingas laikančiųjų sijų armavimas, didelis sienų aukštis – ne vieninteliai įveikti iššūkiai. Darbuotis teko itin mažoje erdvėje, kur nebuvo vietos net medžiagoms sandėliuoti. Įrenginėjant pamatinę plokštę bei perdangas, reikėjo suformuoti ir išbetonuoti specialius, tankiai suprojektuotus pamatus įrenginiams sumontuoti bei suformuoti nuolydžius, vandeniui nutekėti.

500 kv. m plote įrenginėdami 80 cm storio pamatus, taip pat naudojo šlakinį bei vandeniui atsparų betoną, temperatūros pokyčius stebėjo specialiais įbetonuotais jutikliais.

Šiems darbams, demonstruodamas profesionalumą ir kompetencijas, efektyviai vadovavo bendrovės „Stukma“ darbų vadovas Kšyštofas Mačan.

Pirmą kartą dirbo su slenkančių klojinių sistemomis

Statant dvi administracinio pastato laiptines, kurių aukštis 34,56 m ir 43,85 m, „Stukma“ dirbo kartu su kompanija iš Austrijos. Lietuvos įmonės darbas buvo – 80 cm pamatų plokščių betonavimas ir armatūros rišimas.

„Stukmai“ darbas, statant šias laiptines, buvo nauja patirtis, pirmą kartą dirbant su slenkančiais klojiniais. Ir mokytis dirbant arba dirbti lėčiau nebuvo kada, nes tai yra komandos darbas, kuriame svarbu, kad klojiniai ir betonas laiku kiltų aukštyn. Tačiau pasirengus, kaip pasakojo statybos direktorius M. Plioplys, streso pavyko išvengti.

Nuotraukoje – 
STUKMOS statybos direktorius
Mindaugas Plioplys 

„Kai siena per parą kyla 3 m, tai natūraliai kelia įtampą, verčia dirbti itin atsakingai, nes negali lėtinti tempo, negali nespėti, tad teko derinti net ir trumpas pertraukėles, suskaičiuoti laiką, kiek užtruks nulipti ir užlipti, nes kuo aukščiau kilo siena, tuo labiau ilgėjo tas laikas“, – pasakojo M. Plioplys, dalindamasis, kad austrai gyrė „Stukmos“ žmones, kurie dirbo trimis pamainomis. Vieną laiptinės betonavimas truko 12 parų, kitos –14 parų.

Kai objekte vienu metu dirba keli ar keliolika rangovų, vadovams tenka atsakinga užduotis – suderinti darbus taip, kad procesas vyktų lyg valdomas šviesoforo: turi pradėti ir baigti savo darbus kokybiškai ir per tau skirtą laiką, nes kolegos arba dirba šalia, arba laukia savo eilės. Darbas buvo organizuojamas 2–3 pamainomis – ir taupant laiką, ir racionaliai įvertinus nakties metą, kuomet dirba mažiau rangovų.

Nuotraukoje –
darbas su slenkančių klojinių sistema – siena per parą kilo 3 m, tai kelia įtampą, verčia dirbti itin atsakingai.

Kaip pastebi M. Plioplys, teisingai paskirstyti darbus, žmones ir mechanizmus, derinant savo žmonių darbą su dirbančiais šalia kitais rangovais, – ne mažiau svarbu, negu valdyti technologinius procesus ir užtikrinti kokybę, nes visi šie faktoriai kuria sinergiją, kuri iš esmės ir lemia viso objekto sėkmę. Todėl įmonė vertina kompetentingų specialistų – kvalifikuotų inžinierių, projektų, darbų vadovų darbą. Nemažai patirties, valdant sudėtingus statybos projektus, turi ir prieš metus prie įmonės prisijungęs statybos direktorius M. Plioplys.

„Stukma“ dalyvavo statant svarbiausius jėgainės pastatus

„Stukma“ Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje taip pat įrenginėja valdymo pastato su biurais pamatus ir 1 m storio pamatinę plokštę, dalyvauja statant keletą kitų statinių ir pastatų, atlikdami armavimo ir betonavimo darbus. Vienas sudėtingesnių darbų – apvalūs pamatai dūmų kondensatoriaus įrenginiui.

Nors „Stukma“ rinkoje veikia jau 25-erius metus, tačiau, kaip pripažįsta įmonės savininkas R. Šliukaitis, nerimo, kurį lėmė atsakomybė, imantis darbo Lietuvai svarbiame objekte, būta.

Pamatinių plokščių įrengimas, darbas dideliame aukštyje, nepertraukiamas betonavimas, slenkančios klojinių sistemos – tai nemaži iššūkiai. Ypač pilant 2 tūkst. kub. m betono ar žinant, kad ant mūsų įmonės įrengtos plokštės stovės didelio svorio, vienas iš svarbiausių jėgainės įrenginių“, – sako R. Šliukaitis, prisipažindamas, kad ir jam būta nemigo naktų, praleistų statybvietėje.

Tačiau objekto statybai artėjant į pabaigą, „Stukmos“ vadovas įsitikinęs, kad jo žmonės atidirbo 100 proc.

Nuotraukoje –
armavimas keliais sluoksniais
buvo imlus laiko ir rankų darbo.

Patirčių, dirbdami Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje įgijo visi įmonės darbuotojai: ir tie, kurie betarpiškai armavo ir betonavo; ir statybvietėje dirbę vadovai, kurie įveikė iššūkius valdydami laiką, terminus, kontroliuodami kokybę. Kaip pastebi įmonės vadovas R. Šliukaitis, „Stukmos“ darbuotojai įgijo vertingos patirties, nes panašių objektų Lietuvoje gal ir nebebus. Patirtis tampa ir pridėtine verte pačiai įmonei, nes „Stukma“, be kita ko, dalyvavo statant svarbiausius jėgainės pastatus, tarp kurių – jėgainės širdis – turbinų pastatas.

Sėkmę lemia – efektyviai veikianti projekto komandą

„Kompanija „Budimex“, viena iš jėgainės generalinių rangovių, man yra viena iš geriausių bei galingiausių rangovinių organizacijų, su kuriomis teko dirbti, – dalijasi „Stukmos“ vadovas. – Kompanija skrupulingai vykdo visus susitarimus, niekada neturėjome problemų dėl atsiskaitymų, kurie neretai kelia problemų dirbant su kolegomis iš Lietuvos įmonių. Įspūdį daro ir reiklūs, bet sąžiningai pareigas vykdantys jų vadovai – Piotr Kiljančyk, Mariuš Bochan, profesionalūs inžinieriai, kurie yra puikūs savo srities specialistai. Manau, kad tai ir yra faktoriai, lemiantys ilgą ir sėkmingą „Budimex“ patirtį statybos sektoriuje.“

Projekto sėkmę lemia ir ta aplinkybė, kaip pavyksta suderinti visų projekto dalyvių darbą. Todėl rangovams, subrangovams svarbi ir bendrovės Vilniaus kogeneracinė jėgainė vadovų ir specialistų komanda. Jėgainės inžinieriai, R. Šliukaičio žodžiais, ne tik nuolat kontroliuoja statybos eigą, kokybę, bet ir geranoriškai dalinasi patirtimi, negaili patarimų.

„Mes, subrangovai, nesijaučiame palikti likimo valiai: visada galime aptarti einamuosius klausimus – tiek su generaliniu rangovu, tiek ir su atsakingu vystytojo asmeniu“, – dalijasi R. Šliukaitis, dėkodamas už darbinę aplinką, kuri skatina norą gerai dirbti, skatina norą bendradarbiauti su visais statybos dalyviais, aiškiai formuodama nuostatą, kad tik visi kartu išskirtinį projektą įgyvendins sėkmingai.

„Stukma“ pateisino patikimo rangovo vardą

Per 25-erius metus R. Šliukaičio įkurtas verslas užaugo ir išsiplėtė, pastaraisiais metais pradėjo teikti generalinės rangos bei projektų valdymo paslaugas. Įmonė stato tiek privačius namus, tiek daugiabučius ar jų kvartalus. Darbas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje įrodė jų kompetencijas dirbti pramoninės statybos objektuose.

„Mes turime būtinų kompetencijų, pajėgumų, mūsų darbuotojų kvalifikacija dar kartą įrodyta kogeneracinės jėgainės statyboje. Nuolat stebėdami situaciją statybos sektoriuje, žengdami įkandin naujovių, sukaupėme būtinų žinių, gebėjimų, patirties, – sako „Stukmos“ vadovas ir savininkas R. Šliukaitis. – Todėl žinojau, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje, svarbiame valstybei objekte, įrodysime savo kompetencijas, kvalifikaciją, patvirtindami, kad esame patikimi ir kvalifikuoti rangovai.“

Bendrovės STUKMA nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Pramoninė statyba

nuotrauka
2021-06-11 09:17
SEB bankas suteikė 3,5 mln. eurų paskolą „ABC Nordic“ priklausančiai Skandinavijos kapitalo įmonių grupei „Aluflam“, kuri pradėjo statyti naują aliuminio profilių gamyklą Jonavoje. Tai pirmoji aliuminio profilių gamykla Baltijos šalyse ir viena didžiausių pastarųjų metų investicijų Jonavos rajone.
nuotrauka
2021-05-27 09:39
Jonavoje pradėta statyti nauja aliuminio profilių gamykla – ABC Nordic priklausanti Skandinavijos kapitalo įmonių grupė „Aluflam“ Ukmergės gatvėje investuoja 7 mln. eurų nuosavų lėšų į naują 7,7 tūkst. m² gamybinės paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis.
nuotrauka
2021-05-14 09:58
Estijos kapitalo orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonė „Aviatic MRO“ tarptautiniame Šiaulių oro uoste pradėjo pirmuosius apie 20 mln. eurų vertės lėktuvų angaro statybos darbus. Įmonės išsinuomotame sklype balandžio mėnesį buvo įkalti pirmieji poliai pamatams, o patį angarą bus galima pradė...
nuotrauka
2021-05-05 12:11
Šiaulių LEZ atidaroma vienos didžiausių Europoje automobilių krovinių liftų gamintojos „Bär Cargolift“ gamykla. Tai pirmasis Vokietijos įmonės gamybinis filialas užsienio šalyje, kuriame per artimiausius metus planuojama įdarbinti iki 100 darbuotojų. Skaičiuojama, kad metinė apyvarta 2022 m. pabaigo...
nuotrauka
2021-04-28 10:31
Iki kitų metų balandžio Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) iškils naujas A++ energinės klasės baldų fabrikas, kurį UAB „Gerų baldų fabrikas“ užsakymu stato darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“.
nuotrauka
2021-04-21 07:33,      papildyta 2021-04-23 14:50, Projektas pelnė konkurso „Lietuvos BIM projektai 2021“ apdovanojimą
Metų pradžioje Visagino pramonės parke buvo užbaigta statyti Jungtinės Karalystės medicinos prietaisų kompanijos „Intersurgical“ gamykla. Tai jau antroji Lietuvoje veikianti jos gamykla. Ir pirmoji, kurią generalinis rangovas „Raseinių statyba“ statė BIM aplinkoje.
nuotrauka
2021-04-20 08:54
Viena didžiausių aliuminio ir stiklo fasadinių konstrukcijų gamybos bendrovių Šiaurės Europoje „KG Constructions Group“ ir statybos bendrovė „Conresta“ pasirašė generalinės statybų rangos sutartį, pagal kurią „Conresta“ įsipareigoja iki 2022 m. balandžio mėn. įgyvendinti naujos „KG Constructions Gro...
nuotrauka
2021-03-18 12:26
Lietuva pernai pademonstravo antrą geriausią ES ekonomikos rezultatą, o mūsų šalies pramonė ne tik paaugo, bet ir ryškiai pranoko Vokietijos ar Lenkijos rodiklius.
nuotrauka
2021-03-01 07:23
Joniškio rajone, Skaistgiryje, pernai buvo atidaryta kogeneracinė biodujų jėgainė. Šio objekto statyboje 2019–2020 metais dalyvavusi Wolf System UAB pastatė septynis gelžbetoninius rezervuarus, kurie įmonei sudarė sąlygas atskleisti Lietuvoje tą patirtį, kuri sukaupta vykdant projektus Vokietijoje i...
nuotrauka
2021-02-25 07:02
Naujoji oro skaidymo gamykla, užtikrinsianti Baltijos šalių deguonies ir azoto produktų poreikį, pradeda savo veiklą visu pajėgumu.
nuotrauka
2021-02-18 13:35
Visorių informacinių technologijų parke prasideda naujas plėtros etapas – naujam „BOD GROUP“ plėtojamam inovacijų, tyrimų ir laboratorijų centrui išduotas statybos leidimas ir pradedami statybos darbai. Investicijos į šio laboratorijų komplekso vystymą sieks apie 14 mln. Eur. Inovatyvus pastatas pat...
nuotrauka
2021-02-11 11:29
Teltonikos įmonių grupė, jau beveik 23 metus vystanti daiktų interneto prietaisų gamybą ir projektavimą Lietuvoje, planuoja statyti naują „Teltonikos technologijų centrą“ Molėtuose. Per ateinančius 2 metus planuojama įrengti beveik 9,5 tūkst. kvadratinių metrų patalpas, kuriose įsikurs elektronikos ...
nuotrauka
2021-01-29 10:23
Didžiausia Lietuvoje kosmetikos gamybos bendrovė „BIOK laboratorija“ ( „BIOK LAB“) pradeda naujos gamyklos statybas. Šį žingsnį paskatino tvarumo siekis ir verslo plėtros planai. Pernai įmonės apyvarta išaugo net 20 proc. – nuo 8,7 mln. eurų iki 10,4 mln. eurų, tačiau norint išlaikyti augimo tempą i...
nuotrauka
2021-01-25 14:16
Klaipėdoje, šalia Jakų žiedo pradėti 26000 kvadratinių metrų ploto logistikos ir paslaugų komplekso statybos darbai. Projektą įgyvendinanti „AUG Rent“ čia planuoja įkurdinti sandėlius, automobilių remonto centrą, biurus ir prekybai skirtas patalpas. Projekto vertė siekia 15 mln. eurų.
nuotrauka
2021-01-11 10:19
Šiauliuose veikianti dviračių ir elektrinių dviračių gamykla „Baltik vairas“ šiemet investuos 1,5 mln. Eur ir planuoja pasiekti 400 tūkst. dviračių gamybos apimtis. Pirmą kartą įmonės istorijoje planuojamos pajamos iš elektrinių dviračių gali viršyti lėšas, gaunamas iš tradicinių dviračių gamybos. N...
nuotrauka
2020-12-29 15:32
Lietuvos kapitalo apsauginės polietileno pakuotės gamintoja bendrovė „Komex“ daugiau kaip 7 mln. eurų investuos į 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybos bazę Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje (PLEZ).
nuotrauka
2020-12-29 14:35
Oro skaidymo gamyklos Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statybos užbaigtos ir ji jau pradeda savo veiklą visu pajėgumu. Naujoji dujų gamykla užtikrins deguonies ir azoto produktų poreikį Baltijos šalyse.
nuotrauka
2020-12-14 09:27
Jonavoje bus statoma kogeneracinė elektrinė, kurią planuojama paleisti 2023 metais. Projektą, kurio vertė siekia 8,5 mln. eurų, įgyvendinantiems Jonavos šilumos tinklams „Luminor“ bankas skolina 4,5 mln. eurų, dalį lėšų skiria Europos Sąjunga. Jonavos šilumos tinklai skaičiuoja, kad įgyvendinus proj...
nuotrauka
2020-11-26 11:51
Vokietijos polimerų kompanija REHAU pasirašė sutartį su „YIT Lietuva“ dėl partnerystės finansuojant ir statant naują mikrokabelių vamzdžių sistemų gamyklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Dar spalio pabaigoje šiam objektui buvo gautas statybos leidimas, o veiklą REHAU gamykla planuoja ...
nuotrauka
2020-11-12 11:48
Tarptautiniame Kauno oro uoste, Karmėlavoje, netrukus pradės veikti Airijoje registruotos kompanijos „MAAS Aviation“ užsakymu statoma orlaivių dažymo įmonė, kuri bus viena moderniausių Europoje.

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba