2024 balandžio 20 d. šeštadienis, 7:46
Reklama  |  facebook

Vilniaus paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija: vokiečių patirtis ir pažangūs sprendimai Video

2018-10-30 12:00
Sostinė šiuo metu įgyvendina ambicingą paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo projektą, kuris numato rekonstruoti Karoliniškių paviršinių nuotekų valymo įrenginius bei Teodoro Narbuto-Saltoniškių ir Geležinio Vilko gatvės ir Šeškinės komplekso prieigų paviršinių nuotekų kolektorius. Pastarieji du projektai yra projektuojami ir bus įgyvendinami beveik tuo pačiu metu. Už šio regioninės svarbos projekto įgyvendinimą atsakinga UAB „Grinda“.
nuotrauka
GRINDOS inžinierių siūlymu planuojama kolektoriaus tiesimo darbus atlikti mišriuoju metodu: ten, kur leidžia sąlygos – šalia intensyvaus eismo gatvių ar ten, kur nėra didelių požeminių komunikacijų tinklų – gali būti taikomas atviros tranšėjos kasimo būdas. GRINDOS nuotr.


Minimos įmonės
Grinda, UAB
APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra),

Didinamas T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektorius

Sostinės T. Narbuto gatvė yra svarbi transporto arterija, jungianti kelis mikrorajonus su centrine miesto dalimi. Todėl suprantama, kad jos eismo sutrikdymas miestui ir jo gyventojams sukelia didelius nepatogumus, o kartais – ir nuostolius. 

• Esami 800 mm skersmens T. Narbuto g. ir Saltoniškių g. kolektoriai yra pernelyg apkrauti, prastos techninės būklės (mechaniškai nusidėvėję, defektuoti), Kai kuriose vietose nustatytas neigiamas T. Narbuto kolektoriaus nuolydis.
• Didžiausią grėsmę eismo saugumui kelia T. Narbuto gatvėje dirbtinai suformuota įduba, iš kurios nėra savaiminio vandens nutekėjimo, todėl kritulių vanduo semia gatvę ir trikdo eismą.
• Į T. Narbuto g. kolektorių suteka paviršinės nuotekos iš didesnės dalies Žvėryno mikrorajono gatvių, nuo T. Narbuto gatvės, nuo prekybos centro „Panorama“ ir naujai iškilusių gyvenamųjų namų kvartalų Lūšių, Stirnų, Elnių g. Šis baseinas ypatingas tuo, kad lietaus vanduo greitai suteka nuo stačių šlaitų (nuo Šeškinės, Karoliniškių ir Šeškinės kalvų).
• Šią problemą paaštrino plėtojami nauji statybiniai projektai, ženkliai padidinę kietųjų dangų plotus – vanduo nesusigeria į žaliąją veją, o nukreipiamas į gatves, kur įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema nebepajėgi apdoroti išaugusio vandens kiekio.

grinda

Nuotraukoje – Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius

T. Narbuto gatvės kolektorių rekonstrukcijai projektuotojai pateikė kelis techninius sprendinius. Ekonominiu požiūriu optimaliausias pasiūlymas – šalia senojo T. Narbuto g. kolektoriaus pakloti naują ne mažesnį nei 1,5 m (DN 1500 mm) skersmens kolektorių, tokiu būdu lietaus nuotekų pralaidumas jame padidės kone keturis kartus ir sieks daugiau nei 5000 l/s. Planuojama naujojo kolektoriaus trasa drieksis beveik 1,2 km. Darbai bus vykdomi nuo T. Narbuto gatvės įduboje esančio žemiausią altitudę turinčio šulinio iki sankryžos su Saltoniškių gatve; Saltoniškių gatvės atkarpoje nuo sankryžos su T. Narbuto gatve iki Sėlių gatvės, Sėlių gatvės atkarpoje – nuo Saltoniškių gatvės iki Upės gatvės.

Papildoma 1 m diametro ir 25 m ilgio kolektoriaus atkarpa numatyta T. Narbuto ir Saltoniškių gatvių sankryžoje.

Rekonstrukcijos metu bus įrengti papildomi lietaus vandens surinkimo šuliniai, paskirstymo kameros ir paviršinių nuotekų dviejų sekcijų valykla (smėlio ir naftos gaudyklės) bei taršos monitoringo sistema. Žemiausioje T. Narbuto gatvės vietoje bus įrengtos bortinės paviršinių nuotekų surinkimo grotelės bei tokių nuotekų surinkimo kupolas.

Paviršinių nuotekų valykla numatyta tarp Upės gatvės ir nuotekų išleistuvo į Neries upę esančioje žaliojoje zonoje. Paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose bus sumontuoti teršalų lygio davikliai, kurie fiksuos kritinius naftos teršalų ir kietųjų dalelių kiekius, o signalizacijos blokas duomenis perduos į bendrovės „Grinda“ dispečerinę. 

Visi darbai bus vykdomi gatvių raudonųjų linijų zonose bei laisvoje neužstatytoje valstybinėje žemėje.
Vamzdyno įrengimą mikrotuneliavimo būdu planuojama atlikti šiose vietose:
• T. Narbuto gatvėje – nuo žemiausios šios gatvės vietos iki Saltoniškių g. bei kita kryptimi – iki Elnių g.;
• Saltoniškių gatvėje – nuo T. Narbuto iki Sėlių g.;
• nuo Sėlių g. iki Upės g.;
• paskutinė atkarpa – nuo Upės g. iki Neries upės – bus įrengiama mišriuoju būdu.

Tokie sprendiniai užtikrins, kad beveik 105,1 ha plote susidarančios paviršinės nuotekos pateks į rekonstruotus nuotekų tinklus ir netvindys gatvių.

„Mūsų įgyvendinamos kasdienės kolektoriaus priežiūros priemonės pasiteisino ir sumažino T. Narbuto g. užtvindymo pavojų, tačiau problemos priežasčių, žinoma, neišsprendė. Todėl esame pasiruošę įgyvendinti šį itin reikšmingą miestui strateginį projektą,“ – teigia Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.

Intensyvaus eismo gatvei – modernus sprendimas

Bendrovės inžinierių siūlymu planuojama kolektoriaus tiesimo darbus atlikti mišriuoju metodu: ten, kur leidžia sąlygos – šalia intensyvaus eismo gatvių ar ten, kur nėra didelių požeminių komunikacijų tinklų – gali būti taikomas atviros tranšėjos kasimo būdas. Kitais atvejais, siekiant išvengti ilgalaikio gatvių perkasimo, eismo uždarymo ir nukreipimo, požeminių komunikacijų perkėlimo, bus naudojamas betranšėjo vamzdžių klojimo (mikrotuneliavimo) metodas. 

„Tokio pobūdžio darbai miesto centre, kur susipina intensyvaus eismo gatvės bei elektros, vandens tiekimo ir dujų, buitinių nuotekų ir komunikacijų tinklai, yra itin sudėtingi. Kita vertus, mes, šį didžiulį ir ambicingą inžinierinį projektą įgyvendinanti įmonė, turime darbus planuoti ir atlikti taip, kad tilptume į numatytą biudžetą ir rangos darbų metu būtų kuo mažiau sutrikdytas įprastas miesto gyvenimo ritmas. Tad intensyviai urbanizuotose miesto zonose mikrotuneliavimo technologija yra optimalus sprendimas, leidžiantis sumažinti eismo ribojimus, rangos darbų laiką ir kaštus,“ – paaiškina K. Vaicekiūtis.

Mikrotuneliavimo pranašumai

„Mikrotuneliavimas išsprendžia iššūkius, kuriais pasižymi vamzdžių klojimas atviruoju būdu. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad vamzdynas bus klojamas 8-10 m gylyje, tranšėjai turėtų būti skiriama apie 15-20 m pločio juosta; be to, papildomai reikia numatyti vietą iškasto grunto sandėliavimui ir išvežimui. Tuo tarpu požeminis kasimas gali būti atliekamas ir po judria gatve; uždaro gręžimo būdu susidaro kur kas mažesnis iškasamo grunto kiekis,“ – lygina UAB ‚Grinda“ Paviršinių nuotekų tinklų plėtros ir projektų skyriaus vadovas Vilius Ankėnas. 

Mikrotuneliavimo pranašumai prieš kitus metodus:
• Mažiausiai trikdomas eismas;
• mažiausia rizika pažeisti trečiųjų šalių inžinerinius tinklus,
• mažiausi trečiųjų šalių inžinerinių tinklų laikino perkėlimo ir atstatymo kaštai
• mažesnė požeminio vandens įtaka darbams,
• maži žemės kasimo ir atstatomų dangų plotai.
• Darbai gali būti atliekami bet kokiomis oro sąlygomis,
• nedidelės žmogiškųjų išteklių sąnaudos
• spartesnis tinklų įrengimas.
„Grinda“ įvertino ir kitus šio pažangaus metodo pranašumus: mažiausi tokio projekto įgyvendinimo kaštai, mažesnė rizika pažeisti trečiųjų šalių inžinerinius tinklus, mažesnė požeminio vandens įtaka darbams, maži žemės kasimo ir atstatomų dangų plotai. Darbai gali būti atliekami bet kokiomis oro sąlygomis, nedidelės žmogiškųjų išteklių sąnaudos, o mažesni darbų kiekiai paspartina tinklų įrengimo laiką.
„Atliekant mikrotuneliavimo darbus, tam tikromis atkarpomis, maždaug kas 200 m, laikinai įrengiamos techninės zonos, kuriose iškasamos ir betonu sutvirtinamos aptarnavimo šachtos. Į tokią prieduobę nuleidžiama gręžimo įranga, kuri užprogramuotu maršrutu po žeme kasasi iki kitos prieduobės. Tuo pat metu į atsiradusį tunelį stumiamas didelio diametro vamzdis, o iškasamas gruntas specialia technika išsiurbiamas į paviršių, nusausinamas ir išvežamas. Tiesą sakant, panaši technologija naudojama metro tunelių statybai,“ – patikslina V. Ankėnas.

Vis dėlto svarbiausia, kad mikrotuneliavimo metodas dėl mažos tokių darbų teritorijos leis iki minimumo sumažinti dėl darbų susidarančius trukdžius gatvėse. Tai itin svarbu tokiam urbanizuotam miestui, kaip Vilnius.

Suprantama, tam tikrų eismo ribojimų nebus išvengta, tačiau specialistų nuomone, jie turėtų būti žymiai mažesni, nei atliekant darbus paprastuoju, atviro kasimo, būdu, kuomet didelė sostinės dalis ilgam virstų statybų aikštele. Šiuo atveju, pirmiausia įgyvendinant T. Narbuto-Saltoniškių projektą, T. Narbuto gatvė nebus uždaryta, o didžiąją pagrindinių darbų dalį numatoma atlikti vasarą, kai tokių darbų poveikis miesto gyvenimui yra mažesnis (liepos, rugpjūčio mėnesiais). 

„Grindos“ inžinieriai perima Vokietijos patirtį

Inovatyvių technologijų, darbų organizavimo patirties semtis „Grindos“ inžinieriai vyko į Vokietiją, kur mikrotuneliavimas naudojamas itin dažnai. 

„Patirties įgyvendinant tokius didelius kompleksiškus inžinierinius projektus Lietuvos įmonės daug neturi. Tačiau mes nebijome imtis lyderystės, perimame geriausią, Vokietijos ir Skandinavijos specialistų, patirtį. O pasirengimas šio projekto vykdymui rodo itin aukštą mūsų specialistų profesinę kvalifikaciją,“ – sako K. Vaicekiūtis.

„Vokiečių inžinieriai atkreipė dėmesį, kokia svarbi ir imli laikui yra parengiamoji darbų organizavimo dalis. T. Narbuto g. kolektoriaus rekonstrukcijos atveju, didžiausią laiko dalį, net 12 mėn. užims projektavimo darbai ir geologiniai tyrimai, mat būtina tiksliai įvertinti grunto svyravimus numatytoje trajektorijoje, grunto sudedamąsias dalis,“ – pasakoja V. Ankėnas. 

GRINDASpecialistas paaiškina, kad dar kelis mėnesius vyksta pasirengimo gręžimui darbai – iškasamos ir sutvirtinamos 10 m gylio prieduobės. O štai pats gręžimas vyksta gana sparčiai – maždaug 1,5 m/h greičiu. Tuo pat metu bus įrengiamos paviršinių nuotekų valyklos, naftos produktų, kietųjų dalelių ir kitų teršalų gaudyklės, taršos monitoringo mazgas, galiausiai – bus atstatomos asfalto dangos ir žaliosios vejos.
1,2 km T. Narbuto-Saltoniškių paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu rangos darbus planuojama pradėti kitų metų pavasarį, užbaigti – iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Paskaičiuota, kad preliminari šių darbų kaina – 3,8 mln. Eurų.

Projektai – pagal BIM standartus

Geležinio Vilko gatvės ir Šeškinės komplekso prieigų paviršinių nuotekų kolektorių rekonstravimo, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimo rangos darbus numatoma pradėti 2020 m. pradžioje, baigti – 2022 m. pavasarį. Čia taip pat bus naudojamas mikrotuneliavimo metodas – šiuo būdu 2,2 km atkarpoje bus tiesiamas 2 m (DN 2000 mm) vidinio skersmens kolektorius.

Be minėtų projektų ateityje UAB „Grinda“ vykdys Verkių-Kareivių, Savanorių-Giraitės ir Vilkpėdės gatvių paviršinių nuotekų kolektorių rekonstravimo darbus. Jau pradėti šių objektų projektavimo darbai.

Šie projektai yra rengiami trimatėje aplinkoje (3D), vadovaujantis BIM (Building Information Modelling) metodologija ir standartais – tai leidžia sutrumpinti projektavimo laiką, sumažina projektavimo klaidų riziką ir vėliau sumažina statinių eksploatacijos kaštus.

„Kol kas pasaulyje tėra keli nuotekų tinklų rekonstrukcijos projektai, parengti trimatėje aplinkoje, tad jaučiame didžiulį susidomėjimą šiuo projektu tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, tiek Skandinavijos šalyse,“ – teigia K. Vaicekiūtis.

T. Narbuto–Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų kolektoriaus rekonstravimas bei valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimas yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ lėšomis, dalis. Projekto vertė yra 26 mln. eurų, jo įgyvendinimą prižiūri LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

UAB „Grinda“ iliustr
Publikacija parengta pagal UAB „Grinda“ užsakymą. Turinys apmokėtas
Statybunaujienos.lt

Kolektorių rekonstrukcijos projektai Vilniuje. GRINDA




Infrastruktūra

nuotrauka
2024-04-16 18:27
Žemės gelmėse slypi neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti energijos šaltiniu. Bendradarbiaujant su tarptautinėmis įmonėmis, KTU „M-Lab“ įsikūręs „Geoenergy Lab“ paramos būdu gavo beveik 3 mln. eurų vertės programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius. Tai svar...
nuotrauka
2024-04-12 13:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" veikla rodo ryžtą tausoti aplinką. Prisijungusi prie ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją", įmonė savo aplinkosauginių iniciatyvų sąrašą papildė dar viena svarbia priemone. Pasak įmonės atstovų, šis žingsnis taps dar vienu būdu užtikrinti,...
nuotrauka
2024-04-12 10:00
Klaipėdoje atnaujinta dar viena viešoji infrastruktūra – baigti šaligatvio nuo Sausio 15-osios g. iki Tiltų g. remonto darbai. Suremontuoto šaligatvio ruožas yra reprezentacinėje miesto vietoje, kultūros paveldo teritorijoje, prie vienos pagrindinių uostamiesčio gatvių – Taikos prospekto rytinėje pu...
nuotrauka
2024-04-10 12:56
Kovo pradžioje „Via Lietuva“ inicijuoti blogiausios šalyje kokybės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena rekonstrukcijos darbai įgauna pagreitį. Per mėnesį netoli 30 km siekiančioje atnaujinamo kelio atkarpoje jau atlikta 70 proc. visų paruošiamųjų darbų, išardyta 10 km ilgio betoninio kelio atkarpa...
nuotrauka
2024-04-08 10:44
Nepastovių orų lydima pavasario pradžia vis dar sunkina kelių su žvyro danga būklę. Nepaisant to, AB „Kelių priežiūra“ mechanizmai vien per šių metų kovo mėnesį jau sugreideriavo daugiau kaip 7 tūkst. kilometrų žvyrkelių. Kai kuriuose ypač sudėtinguose ruožuose darbai buvo kartojami kelis kartus. Be...
nuotrauka
2024-04-05 09:39
Turto bankas atidarė saulės parkus, kurie elektra aprūpina įmonės valdomus visuomeninės paskirties pastatus. Skaičiuojama, kad 2,21 MW suminės galios saulės parkai per 25 metų eksploatacijos laikotarpį CO2 emisiją sumažins kone 7 tūkst. tonų ir padengs didžiąją dalį elektros energijos poreikio pasta...
nuotrauka
2024-04-04 17:04
Pavasarį uostamiestyje skelbia intensyvėjantys miesto gatvių ir šaligatvių dangų atnaujinimo darbai. Kai kurios dangos nebuvo remontuotos jau kelis dešimtmečius – nuo tada, kai buvo paklotos. Atnaujintos dangos ne tik saugesnės pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams, bet ir atrodo estetiškiau.
nuotrauka
2024-04-03 13:11
Panevėžyje iki rudens planuojama pabaigti su europine magistrale „Via Baltica“ besijungiančios Smėlynės gatvės kapitalinio remonto darbus. Šiems darbams, kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, 2024 m. skirta 722 tūkst. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.
nuotrauka
2024-04-03 09:39
Atlikus kasmetę A. Goštauto g. estakados virš Geležinio Vilko g. apžiūrą, specialistai nustatė, jog reikia atlikti tilto sujungimo siūlių ir lietaus nuvedimo tinklo remontą. Kol kas remonto apimtys ir trukmė nėra žinomi, tam būtina atlikti detalesnį konstrukcijų vertinimą.
nuotrauka
2024-03-29 15:29
Kauno oro uostui ilgalaikiame Lietuvos oro uostų tinklo plėtros plane (angl. master plan) iki 2052 m. numatytas svarbus vaidmuo. Oro uosto plėtra ir diegiamos inovacijos leis žengti svarbius žingsnius plėtojant konkurencingą Lietuvos oro uostų modelį ir gerinant efektyvumą. Kauno oro uosto plėtra tu...
nuotrauka
2024-03-29 10:05
„Ignitis", valdanti didžiausią greito elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje „Ignitis ON", neapleidžia lyderio pozicijų elektromobilių įkrovimo tinklo plėtros srityje – sudarė sutartį su „Baltic Shopping Centers", valdančia Kaune įsikūrusį prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega", dėl iš viso 20 ele...
nuotrauka
2024-03-28 14:43
Šiauliuose po žiemos sezono startavo darbai tranzitinėse miesto gatvėse – kapitalinio remonto darbai prasidėjo intensyvioje Pramonės gatvėje, toliau rekonstruojama ir modernizuojama Aukštabalio gatvė. Abu šie valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai iš dalies finansuojami Kelių priežiūro...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-27 16:57
Nepatvirtinta Seimo nario abejonė, kad leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai hibridinėms elektrinėms, kurias sudaro saulės ir vėjo elektrinės, yra neteisėti.
nuotrauka
2024-03-27 13:32
2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės planuose – net 120 kilometrų ištisiniu būdu išasfaltuotų gatvių, apie 40 km sutvarkytų šaligatvių ir 12,5 km įrengtų dviračių takų. Šiemet sostinės susisiekimo infrastruktūros tvarkymui bus skiriama 74 mln. Eur.
nuotrauka
2024-03-26 09:51
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
nuotrauka
2024-03-25 16:03
„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins k...
nuotrauka
2024-03-25 15:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" pasirašė 82 mln. eurų finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 94 megavatų (MW) Pomeranijos vėjo parko Lenkijoje.
nuotrauka
2024-03-25 13:46
Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtino reikalavimus projektams, kuriais siekiama besivystančiose šalyse švelninti klimato kaitą ir diegti atsinaujinančius energijos išteklius perduodant Lietuvos patirtį.
nuotrauka
2024-03-22 12:53
Iki šiol viešojoje Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje buvo naudojamos tokios garsą atspindinčios ir jį sugeriančios sienelės, kurios negeneruoja papildomos pridėtinės vertės, tik nuolatines sąnaudas. Tačiau tai pakeis šalyje vykdomas analogų neturintis pilotinis projektas – jo kūrėjai pasiūlė in...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra