Didinamas T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektorius

Sostinės T. Narbuto gatvė yra svarbi transporto arterija, jungianti kelis mikrorajonus su centrine miesto dalimi. Todėl suprantama, kad jos eismo sutrikdymas miestui ir jo gyventojams sukelia didelius nepatogumus, o kartais – ir nuostolius. 

• Esami 800 mm skersmens T. Narbuto g. ir Saltoniškių g. kolektoriai yra pernelyg apkrauti, prastos techninės būklės (mechaniškai nusidėvėję, defektuoti), Kai kuriose vietose nustatytas neigiamas T. Narbuto kolektoriaus nuolydis.
• Didžiausią grėsmę eismo saugumui kelia T. Narbuto gatvėje dirbtinai suformuota įduba, iš kurios nėra savaiminio vandens nutekėjimo, todėl kritulių vanduo semia gatvę ir trikdo eismą.
• Į T. Narbuto g. kolektorių suteka paviršinės nuotekos iš didesnės dalies Žvėryno mikrorajono gatvių, nuo T. Narbuto gatvės, nuo prekybos centro „Panorama“ ir naujai iškilusių gyvenamųjų namų kvartalų Lūšių, Stirnų, Elnių g. Šis baseinas ypatingas tuo, kad lietaus vanduo greitai suteka nuo stačių šlaitų (nuo Šeškinės, Karoliniškių ir Šeškinės kalvų).
• Šią problemą paaštrino plėtojami nauji statybiniai projektai, ženkliai padidinę kietųjų dangų plotus – vanduo nesusigeria į žaliąją veją, o nukreipiamas į gatves, kur įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema nebepajėgi apdoroti išaugusio vandens kiekio.

Nuotraukoje – Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius

T. Narbuto gatvės kolektorių rekonstrukcijai projektuotojai pateikė kelis techninius sprendinius. Ekonominiu požiūriu optimaliausias pasiūlymas – šalia senojo T. Narbuto g. kolektoriaus pakloti naują ne mažesnį nei 1,5 m (DN 1500 mm) skersmens kolektorių, tokiu būdu lietaus nuotekų pralaidumas jame padidės kone keturis kartus ir sieks daugiau nei 5000 l/s. Planuojama naujojo kolektoriaus trasa drieksis beveik 1,2 km. Darbai bus vykdomi nuo T. Narbuto gatvės įduboje esančio žemiausią altitudę turinčio šulinio iki sankryžos su Saltoniškių gatve; Saltoniškių gatvės atkarpoje nuo sankryžos su T. Narbuto gatve iki Sėlių gatvės, Sėlių gatvės atkarpoje – nuo Saltoniškių gatvės iki Upės gatvės.

Papildoma 1 m diametro ir 25 m ilgio kolektoriaus atkarpa numatyta T. Narbuto ir Saltoniškių gatvių sankryžoje.

Rekonstrukcijos metu bus įrengti papildomi lietaus vandens surinkimo šuliniai, paskirstymo kameros ir paviršinių nuotekų dviejų sekcijų valykla (smėlio ir naftos gaudyklės) bei taršos monitoringo sistema. Žemiausioje T. Narbuto gatvės vietoje bus įrengtos bortinės paviršinių nuotekų surinkimo grotelės bei tokių nuotekų surinkimo kupolas.

Paviršinių nuotekų valykla numatyta tarp Upės gatvės ir nuotekų išleistuvo į Neries upę esančioje žaliojoje zonoje. Paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose bus sumontuoti teršalų lygio davikliai, kurie fiksuos kritinius naftos teršalų ir kietųjų dalelių kiekius, o signalizacijos blokas duomenis perduos į bendrovės „Grinda“ dispečerinę. 

Visi darbai bus vykdomi gatvių raudonųjų linijų zonose bei laisvoje neužstatytoje valstybinėje žemėje.

Vamzdyno įrengimą mikrotuneliavimo būdu planuojama atlikti šiose vietose:
• T. Narbuto gatvėje – nuo žemiausios šios gatvės vietos iki Saltoniškių g. bei kita kryptimi – iki Elnių g.;
• Saltoniškių gatvėje – nuo T. Narbuto iki Sėlių g.;
• nuo Sėlių g. iki Upės g.;
• paskutinė atkarpa – nuo Upės g. iki Neries upės – bus įrengiama mišriuoju būdu.

Tokie sprendiniai užtikrins, kad beveik 105,1 ha plote susidarančios paviršinės nuotekos pateks į rekonstruotus nuotekų tinklus ir netvindys gatvių.

„Mūsų įgyvendinamos kasdienės kolektoriaus priežiūros priemonės pasiteisino ir sumažino T. Narbuto g. užtvindymo pavojų, tačiau problemos priežasčių, žinoma, neišsprendė. Todėl esame pasiruošę įgyvendinti šį itin reikšmingą miestui strateginį projektą,“ – teigia Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.

Intensyvaus eismo gatvei – modernus sprendimas

Bendrovės inžinierių siūlymu planuojama kolektoriaus tiesimo darbus atlikti mišriuoju metodu: ten, kur leidžia sąlygos – šalia intensyvaus eismo gatvių ar ten, kur nėra didelių požeminių komunikacijų tinklų – gali būti taikomas atviros tranšėjos kasimo būdas. Kitais atvejais, siekiant išvengti ilgalaikio gatvių perkasimo, eismo uždarymo ir nukreipimo, požeminių komunikacijų perkėlimo, bus naudojamas betranšėjo vamzdžių klojimo (mikrotuneliavimo) metodas. 

„Tokio pobūdžio darbai miesto centre, kur susipina intensyvaus eismo gatvės bei elektros, vandens tiekimo ir dujų, buitinių nuotekų ir komunikacijų tinklai, yra itin sudėtingi. Kita vertus, mes, šį didžiulį ir ambicingą inžinierinį projektą įgyvendinanti įmonė, turime darbus planuoti ir atlikti taip, kad tilptume į numatytą biudžetą ir rangos darbų metu būtų kuo mažiau sutrikdytas įprastas miesto gyvenimo ritmas. Tad intensyviai urbanizuotose miesto zonose mikrotuneliavimo technologija yra optimalus sprendimas, leidžiantis sumažinti eismo ribojimus, rangos darbų laiką ir kaštus,“ – paaiškina K. Vaicekiūtis.

Mikrotuneliavimo pranašumai

„Mikrotuneliavimas išsprendžia iššūkius, kuriais pasižymi vamzdžių klojimas atviruoju būdu. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad vamzdynas bus klojamas 8-10 m gylyje, tranšėjai turėtų būti skiriama apie 15-20 m pločio juosta; be to, papildomai reikia numatyti vietą iškasto grunto sandėliavimui ir išvežimui. Tuo tarpu požeminis kasimas gali būti atliekamas ir po judria gatve; uždaro gręžimo būdu susidaro kur kas mažesnis iškasamo grunto kiekis,“ – lygina UAB ‚Grinda“ Paviršinių nuotekų tinklų plėtros ir projektų skyriaus vadovas Vilius Ankėnas. 

Mikrotuneliavimo pranašumai prieš kitus metodus:
• Mažiausiai trikdomas eismas;
• mažiausia rizika pažeisti trečiųjų šalių inžinerinius tinklus,
• mažiausi trečiųjų šalių inžinerinių tinklų laikino perkėlimo ir atstatymo kaštai
• mažesnė požeminio vandens įtaka darbams,
• maži žemės kasimo ir atstatomų dangų plotai.
• Darbai gali būti atliekami bet kokiomis oro sąlygomis,
• nedidelės žmogiškųjų išteklių sąnaudos
• spartesnis tinklų įrengimas.

„Grinda“ įvertino ir kitus šio pažangaus metodo pranašumus: mažiausi tokio projekto įgyvendinimo kaštai, mažesnė rizika pažeisti trečiųjų šalių inžinerinius tinklus, mažesnė požeminio vandens įtaka darbams, maži žemės kasimo ir atstatomų dangų plotai. Darbai gali būti atliekami bet kokiomis oro sąlygomis, nedidelės žmogiškųjų išteklių sąnaudos, o mažesni darbų kiekiai paspartina tinklų įrengimo laiką.
„Atliekant mikrotuneliavimo darbus, tam tikromis atkarpomis, maždaug kas 200 m, laikinai įrengiamos techninės zonos, kuriose iškasamos ir betonu sutvirtinamos aptarnavimo šachtos. Į tokią prieduobę nuleidžiama gręžimo įranga, kuri užprogramuotu maršrutu po žeme kasasi iki kitos prieduobės. Tuo pat metu į atsiradusį tunelį stumiamas didelio diametro vamzdis, o iškasamas gruntas specialia technika išsiurbiamas į paviršių, nusausinamas ir išvežamas. Tiesą sakant, panaši technologija naudojama metro tunelių statybai,“ – patikslina V. Ankėnas.

Vis dėlto svarbiausia, kad mikrotuneliavimo metodas dėl mažos tokių darbų teritorijos leis iki minimumo sumažinti dėl darbų susidarančius trukdžius gatvėse. Tai itin svarbu tokiam urbanizuotam miestui, kaip Vilnius.

Suprantama, tam tikrų eismo ribojimų nebus išvengta, tačiau specialistų nuomone, jie turėtų būti žymiai mažesni, nei atliekant darbus paprastuoju, atviro kasimo, būdu, kuomet didelė sostinės dalis ilgam virstų statybų aikštele. Šiuo atveju, pirmiausia įgyvendinant T. Narbuto-Saltoniškių projektą, T. Narbuto gatvė nebus uždaryta, o didžiąją pagrindinių darbų dalį numatoma atlikti vasarą, kai tokių darbų poveikis miesto gyvenimui yra mažesnis (liepos, rugpjūčio mėnesiais). 

„Grindos“ inžinieriai perima Vokietijos patirtį

Inovatyvių technologijų, darbų organizavimo patirties semtis „Grindos“ inžinieriai vyko į Vokietiją, kur mikrotuneliavimas naudojamas itin dažnai. 

„Patirties įgyvendinant tokius didelius kompleksiškus inžinierinius projektus Lietuvos įmonės daug neturi. Tačiau mes nebijome imtis lyderystės, perimame geriausią, Vokietijos ir Skandinavijos specialistų, patirtį. O pasirengimas šio projekto vykdymui rodo itin aukštą mūsų specialistų profesinę kvalifikaciją,“ – sako K. Vaicekiūtis.

„Vokiečių inžinieriai atkreipė dėmesį, kokia svarbi ir imli laikui yra parengiamoji darbų organizavimo dalis. T. Narbuto g. kolektoriaus rekonstrukcijos atveju, didžiausią laiko dalį, net 12 mėn. užims projektavimo darbai ir geologiniai tyrimai, mat būtina tiksliai įvertinti grunto svyravimus numatytoje trajektorijoje, grunto sudedamąsias dalis,“ – pasakoja V. Ankėnas. 

Specialistas paaiškina, kad dar kelis mėnesius vyksta pasirengimo gręžimui darbai – iškasamos ir sutvirtinamos 10 m gylio prieduobės. O štai pats gręžimas vyksta gana sparčiai – maždaug 1,5 m/h greičiu. Tuo pat metu bus įrengiamos paviršinių nuotekų valyklos, naftos produktų, kietųjų dalelių ir kitų teršalų gaudyklės, taršos monitoringo mazgas, galiausiai – bus atstatomos asfalto dangos ir žaliosios vejos.
1,2 km T. Narbuto-Saltoniškių paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu rangos darbus planuojama pradėti kitų metų pavasarį, užbaigti – iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Paskaičiuota, kad preliminari šių darbų kaina – 3,8 mln. Eurų.

Projektai – pagal BIM standartus

Geležinio Vilko gatvės ir Šeškinės komplekso prieigų paviršinių nuotekų kolektorių rekonstravimo, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimo rangos darbus numatoma pradėti 2020 m. pradžioje, baigti – 2022 m. pavasarį. Čia taip pat bus naudojamas mikrotuneliavimo metodas – šiuo būdu 2,2 km atkarpoje bus tiesiamas 2 m (DN 2000 mm) vidinio skersmens kolektorius.

Be minėtų projektų ateityje UAB „Grinda“ vykdys Verkių-Kareivių, Savanorių-Giraitės ir Vilkpėdės gatvių paviršinių nuotekų kolektorių rekonstravimo darbus. Jau pradėti šių objektų projektavimo darbai.

Šie projektai yra rengiami trimatėje aplinkoje (3D), vadovaujantis BIM (Building Information Modelling) metodologija ir standartais – tai leidžia sutrumpinti projektavimo laiką, sumažina projektavimo klaidų riziką ir vėliau sumažina statinių eksploatacijos kaštus.

„Kol kas pasaulyje tėra keli nuotekų tinklų rekonstrukcijos projektai, parengti trimatėje aplinkoje, tad jaučiame didžiulį susidomėjimą šiuo projektu tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, tiek Skandinavijos šalyse,“ – teigia K. Vaicekiūtis.

T. Narbuto–Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų kolektoriaus rekonstravimas bei valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimas yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ lėšomis, dalis. Projekto vertė yra 26 mln. eurų, jo įgyvendinimą prižiūri LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.