2025 m. liepos 19 d. šeštadienis, 15:55:40
Reklama  |  facebook

Vilniaus paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija: vokiečių patirtis ir pažangūs sprendimai Video

2018-10-30 12:00
Sostinė šiuo metu įgyvendina ambicingą paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo projektą, kuris numato rekonstruoti Karoliniškių paviršinių nuotekų valymo įrenginius bei Teodoro Narbuto-Saltoniškių ir Geležinio Vilko gatvės ir Šeškinės komplekso prieigų paviršinių nuotekų kolektorius. Pastarieji du projektai yra projektuojami ir bus įgyvendinami beveik tuo pačiu metu. Už šio regioninės svarbos projekto įgyvendinimą atsakinga UAB „Grinda“.
nuotrauka
GRINDOS inžinierių siūlymu planuojama kolektoriaus tiesimo darbus atlikti mišriuoju metodu: ten, kur leidžia sąlygos – šalia intensyvaus eismo gatvių ar ten, kur nėra didelių požeminių komunikacijų tinklų – gali būti taikomas atviros tranšėjos kasimo būdas. GRINDOS nuotr.


Minimos įmonės
Grinda, UAB
APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra),

Didinamas T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektorius

Sostinės T. Narbuto gatvė yra svarbi transporto arterija, jungianti kelis mikrorajonus su centrine miesto dalimi. Todėl suprantama, kad jos eismo sutrikdymas miestui ir jo gyventojams sukelia didelius nepatogumus, o kartais – ir nuostolius. 

• Esami 800 mm skersmens T. Narbuto g. ir Saltoniškių g. kolektoriai yra pernelyg apkrauti, prastos techninės būklės (mechaniškai nusidėvėję, defektuoti), Kai kuriose vietose nustatytas neigiamas T. Narbuto kolektoriaus nuolydis.
• Didžiausią grėsmę eismo saugumui kelia T. Narbuto gatvėje dirbtinai suformuota įduba, iš kurios nėra savaiminio vandens nutekėjimo, todėl kritulių vanduo semia gatvę ir trikdo eismą.
• Į T. Narbuto g. kolektorių suteka paviršinės nuotekos iš didesnės dalies Žvėryno mikrorajono gatvių, nuo T. Narbuto gatvės, nuo prekybos centro „Panorama“ ir naujai iškilusių gyvenamųjų namų kvartalų Lūšių, Stirnų, Elnių g. Šis baseinas ypatingas tuo, kad lietaus vanduo greitai suteka nuo stačių šlaitų (nuo Šeškinės, Karoliniškių ir Šeškinės kalvų).
• Šią problemą paaštrino plėtojami nauji statybiniai projektai, ženkliai padidinę kietųjų dangų plotus – vanduo nesusigeria į žaliąją veją, o nukreipiamas į gatves, kur įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema nebepajėgi apdoroti išaugusio vandens kiekio.

grinda

Nuotraukoje – Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius

T. Narbuto gatvės kolektorių rekonstrukcijai projektuotojai pateikė kelis techninius sprendinius. Ekonominiu požiūriu optimaliausias pasiūlymas – šalia senojo T. Narbuto g. kolektoriaus pakloti naują ne mažesnį nei 1,5 m (DN 1500 mm) skersmens kolektorių, tokiu būdu lietaus nuotekų pralaidumas jame padidės kone keturis kartus ir sieks daugiau nei 5000 l/s. Planuojama naujojo kolektoriaus trasa drieksis beveik 1,2 km. Darbai bus vykdomi nuo T. Narbuto gatvės įduboje esančio žemiausią altitudę turinčio šulinio iki sankryžos su Saltoniškių gatve; Saltoniškių gatvės atkarpoje nuo sankryžos su T. Narbuto gatve iki Sėlių gatvės, Sėlių gatvės atkarpoje – nuo Saltoniškių gatvės iki Upės gatvės.

Papildoma 1 m diametro ir 25 m ilgio kolektoriaus atkarpa numatyta T. Narbuto ir Saltoniškių gatvių sankryžoje.

Rekonstrukcijos metu bus įrengti papildomi lietaus vandens surinkimo šuliniai, paskirstymo kameros ir paviršinių nuotekų dviejų sekcijų valykla (smėlio ir naftos gaudyklės) bei taršos monitoringo sistema. Žemiausioje T. Narbuto gatvės vietoje bus įrengtos bortinės paviršinių nuotekų surinkimo grotelės bei tokių nuotekų surinkimo kupolas.

Paviršinių nuotekų valykla numatyta tarp Upės gatvės ir nuotekų išleistuvo į Neries upę esančioje žaliojoje zonoje. Paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose bus sumontuoti teršalų lygio davikliai, kurie fiksuos kritinius naftos teršalų ir kietųjų dalelių kiekius, o signalizacijos blokas duomenis perduos į bendrovės „Grinda“ dispečerinę. 

Visi darbai bus vykdomi gatvių raudonųjų linijų zonose bei laisvoje neužstatytoje valstybinėje žemėje.
Vamzdyno įrengimą mikrotuneliavimo būdu planuojama atlikti šiose vietose:
• T. Narbuto gatvėje – nuo žemiausios šios gatvės vietos iki Saltoniškių g. bei kita kryptimi – iki Elnių g.;
• Saltoniškių gatvėje – nuo T. Narbuto iki Sėlių g.;
• nuo Sėlių g. iki Upės g.;
• paskutinė atkarpa – nuo Upės g. iki Neries upės – bus įrengiama mišriuoju būdu.

Tokie sprendiniai užtikrins, kad beveik 105,1 ha plote susidarančios paviršinės nuotekos pateks į rekonstruotus nuotekų tinklus ir netvindys gatvių.

„Mūsų įgyvendinamos kasdienės kolektoriaus priežiūros priemonės pasiteisino ir sumažino T. Narbuto g. užtvindymo pavojų, tačiau problemos priežasčių, žinoma, neišsprendė. Todėl esame pasiruošę įgyvendinti šį itin reikšmingą miestui strateginį projektą,“ – teigia Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.

Intensyvaus eismo gatvei – modernus sprendimas

Bendrovės inžinierių siūlymu planuojama kolektoriaus tiesimo darbus atlikti mišriuoju metodu: ten, kur leidžia sąlygos – šalia intensyvaus eismo gatvių ar ten, kur nėra didelių požeminių komunikacijų tinklų – gali būti taikomas atviros tranšėjos kasimo būdas. Kitais atvejais, siekiant išvengti ilgalaikio gatvių perkasimo, eismo uždarymo ir nukreipimo, požeminių komunikacijų perkėlimo, bus naudojamas betranšėjo vamzdžių klojimo (mikrotuneliavimo) metodas. 

„Tokio pobūdžio darbai miesto centre, kur susipina intensyvaus eismo gatvės bei elektros, vandens tiekimo ir dujų, buitinių nuotekų ir komunikacijų tinklai, yra itin sudėtingi. Kita vertus, mes, šį didžiulį ir ambicingą inžinierinį projektą įgyvendinanti įmonė, turime darbus planuoti ir atlikti taip, kad tilptume į numatytą biudžetą ir rangos darbų metu būtų kuo mažiau sutrikdytas įprastas miesto gyvenimo ritmas. Tad intensyviai urbanizuotose miesto zonose mikrotuneliavimo technologija yra optimalus sprendimas, leidžiantis sumažinti eismo ribojimus, rangos darbų laiką ir kaštus,“ – paaiškina K. Vaicekiūtis.

Mikrotuneliavimo pranašumai

„Mikrotuneliavimas išsprendžia iššūkius, kuriais pasižymi vamzdžių klojimas atviruoju būdu. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad vamzdynas bus klojamas 8-10 m gylyje, tranšėjai turėtų būti skiriama apie 15-20 m pločio juosta; be to, papildomai reikia numatyti vietą iškasto grunto sandėliavimui ir išvežimui. Tuo tarpu požeminis kasimas gali būti atliekamas ir po judria gatve; uždaro gręžimo būdu susidaro kur kas mažesnis iškasamo grunto kiekis,“ – lygina UAB ‚Grinda“ Paviršinių nuotekų tinklų plėtros ir projektų skyriaus vadovas Vilius Ankėnas. 

Mikrotuneliavimo pranašumai prieš kitus metodus:
• Mažiausiai trikdomas eismas;
• mažiausia rizika pažeisti trečiųjų šalių inžinerinius tinklus,
• mažiausi trečiųjų šalių inžinerinių tinklų laikino perkėlimo ir atstatymo kaštai
• mažesnė požeminio vandens įtaka darbams,
• maži žemės kasimo ir atstatomų dangų plotai.
• Darbai gali būti atliekami bet kokiomis oro sąlygomis,
• nedidelės žmogiškųjų išteklių sąnaudos
• spartesnis tinklų įrengimas.
„Grinda“ įvertino ir kitus šio pažangaus metodo pranašumus: mažiausi tokio projekto įgyvendinimo kaštai, mažesnė rizika pažeisti trečiųjų šalių inžinerinius tinklus, mažesnė požeminio vandens įtaka darbams, maži žemės kasimo ir atstatomų dangų plotai. Darbai gali būti atliekami bet kokiomis oro sąlygomis, nedidelės žmogiškųjų išteklių sąnaudos, o mažesni darbų kiekiai paspartina tinklų įrengimo laiką.
„Atliekant mikrotuneliavimo darbus, tam tikromis atkarpomis, maždaug kas 200 m, laikinai įrengiamos techninės zonos, kuriose iškasamos ir betonu sutvirtinamos aptarnavimo šachtos. Į tokią prieduobę nuleidžiama gręžimo įranga, kuri užprogramuotu maršrutu po žeme kasasi iki kitos prieduobės. Tuo pat metu į atsiradusį tunelį stumiamas didelio diametro vamzdis, o iškasamas gruntas specialia technika išsiurbiamas į paviršių, nusausinamas ir išvežamas. Tiesą sakant, panaši technologija naudojama metro tunelių statybai,“ – patikslina V. Ankėnas.

Vis dėlto svarbiausia, kad mikrotuneliavimo metodas dėl mažos tokių darbų teritorijos leis iki minimumo sumažinti dėl darbų susidarančius trukdžius gatvėse. Tai itin svarbu tokiam urbanizuotam miestui, kaip Vilnius.

Suprantama, tam tikrų eismo ribojimų nebus išvengta, tačiau specialistų nuomone, jie turėtų būti žymiai mažesni, nei atliekant darbus paprastuoju, atviro kasimo, būdu, kuomet didelė sostinės dalis ilgam virstų statybų aikštele. Šiuo atveju, pirmiausia įgyvendinant T. Narbuto-Saltoniškių projektą, T. Narbuto gatvė nebus uždaryta, o didžiąją pagrindinių darbų dalį numatoma atlikti vasarą, kai tokių darbų poveikis miesto gyvenimui yra mažesnis (liepos, rugpjūčio mėnesiais). 

„Grindos“ inžinieriai perima Vokietijos patirtį

Inovatyvių technologijų, darbų organizavimo patirties semtis „Grindos“ inžinieriai vyko į Vokietiją, kur mikrotuneliavimas naudojamas itin dažnai. 

„Patirties įgyvendinant tokius didelius kompleksiškus inžinierinius projektus Lietuvos įmonės daug neturi. Tačiau mes nebijome imtis lyderystės, perimame geriausią, Vokietijos ir Skandinavijos specialistų, patirtį. O pasirengimas šio projekto vykdymui rodo itin aukštą mūsų specialistų profesinę kvalifikaciją,“ – sako K. Vaicekiūtis.

„Vokiečių inžinieriai atkreipė dėmesį, kokia svarbi ir imli laikui yra parengiamoji darbų organizavimo dalis. T. Narbuto g. kolektoriaus rekonstrukcijos atveju, didžiausią laiko dalį, net 12 mėn. užims projektavimo darbai ir geologiniai tyrimai, mat būtina tiksliai įvertinti grunto svyravimus numatytoje trajektorijoje, grunto sudedamąsias dalis,“ – pasakoja V. Ankėnas. 

GRINDASpecialistas paaiškina, kad dar kelis mėnesius vyksta pasirengimo gręžimui darbai – iškasamos ir sutvirtinamos 10 m gylio prieduobės. O štai pats gręžimas vyksta gana sparčiai – maždaug 1,5 m/h greičiu. Tuo pat metu bus įrengiamos paviršinių nuotekų valyklos, naftos produktų, kietųjų dalelių ir kitų teršalų gaudyklės, taršos monitoringo mazgas, galiausiai – bus atstatomos asfalto dangos ir žaliosios vejos.
1,2 km T. Narbuto-Saltoniškių paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu rangos darbus planuojama pradėti kitų metų pavasarį, užbaigti – iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Paskaičiuota, kad preliminari šių darbų kaina – 3,8 mln. Eurų.

Projektai – pagal BIM standartus

Geležinio Vilko gatvės ir Šeškinės komplekso prieigų paviršinių nuotekų kolektorių rekonstravimo, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimo rangos darbus numatoma pradėti 2020 m. pradžioje, baigti – 2022 m. pavasarį. Čia taip pat bus naudojamas mikrotuneliavimo metodas – šiuo būdu 2,2 km atkarpoje bus tiesiamas 2 m (DN 2000 mm) vidinio skersmens kolektorius.

Be minėtų projektų ateityje UAB „Grinda“ vykdys Verkių-Kareivių, Savanorių-Giraitės ir Vilkpėdės gatvių paviršinių nuotekų kolektorių rekonstravimo darbus. Jau pradėti šių objektų projektavimo darbai.

Šie projektai yra rengiami trimatėje aplinkoje (3D), vadovaujantis BIM (Building Information Modelling) metodologija ir standartais – tai leidžia sutrumpinti projektavimo laiką, sumažina projektavimo klaidų riziką ir vėliau sumažina statinių eksploatacijos kaštus.

„Kol kas pasaulyje tėra keli nuotekų tinklų rekonstrukcijos projektai, parengti trimatėje aplinkoje, tad jaučiame didžiulį susidomėjimą šiuo projektu tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, tiek Skandinavijos šalyse,“ – teigia K. Vaicekiūtis.

T. Narbuto–Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų kolektoriaus rekonstravimas bei valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimas yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ lėšomis, dalis. Projekto vertė yra 26 mln. eurų, jo įgyvendinimą prižiūri LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

UAB „Grinda“ iliustr
Publikacija parengta pagal UAB „Grinda“ užsakymą. Turinys apmokėtas
Statybunaujienos.lt

Kolektorių rekonstrukcijos projektai Vilniuje. GRINDA




Infrastruktūra

nuotrauka
2025-07-18 09:35
Klaipėdos miesto savivaldybė toliau aktyviai ieško sprendimų dėl automobilių parkavimo vietų didinimo daugiabučių kiemuose. Netrukus Minijos gatvėje prasidės parkavimo vietų bei pėsčiųjų takų rekonstravimo darbai.
nuotrauka
2025-07-17 10:21
Plungės rajono savivaldybės administracijos skelbtą konkursą laimėjusi UAB „VVARFF“ vakar, liepos 16 d., pradėjo Kepyklos ir Pievų gatvių rekonstrukcijos darbus.
nuotrauka
2025-07-17 09:28
Energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“, valdanti atsinaujinančios energetikos platformą eparkai.lt, primena, kad nutolusią saulės elektrinę įsigyti galima ne tik iš naujai vystomų saulės parkų projektų, bet ir antrinės rinkos. Stebint augantį susidomėjimą pastarąja, jau pasirūpinta, kad perleisti ...
nuotrauka
2025-07-16 14:06
Siekdama užtikrinti efektyvesnį skirstomųjų tinklų panaudojimą ir reaguodama į sparčiai augantį gaminančių vartotojų skaičių, Vyriausybė pritarė laisvų pralaidumų paskirstymui prioritetinėms vartotojų grupėms.
nuotrauka
2025-07-15 09:22
2025 m. liepos 14 d. strateginio objekto „LitPol Link“ Alytaus poste vyko vidaus reikalų ministro Vladislav Kondratovič, Viešojo saugumo tarnybos vado generolo Viktoro Grabausko ir kitų vidaus reikalų sistemos vadovų vizitas. Susitikimo metu buvo aptarti aktualūs infrastruktūros saugumo klausimai ir...
nuotrauka
2025-07-14 14:18
„Rail Baltica“ įgyvendinanti LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ paskelbė konkurso laimėtoją – atrinktas naujas rangovas, nutiesiantis 12,1 km geležinkelio sankasos ruožą Šėta–Ramygala (II dalis). Šiuos darbus už 83,36 mln. Eur (be PVM) atliks Panevėžio bendrovė „HISK“.
nuotrauka
2025-07-14 10:03
PS „MB.MS" – jungtinės veiklos įmonė, įsteigta UAB Merko statyba ir SIA Merko Būve (AS Merko Ehitus grupės dukterinių įmonių) bei SIA WPR 2, – pasirašė rangos sutartį dėl vėjo jėgainių parko statybos Latvijoje, Smiltenės rajone. Sutarties vertė – daugiau kaip 30 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-14 09:49
Vykdant projektą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga ruožo nuo 137,092 iki 141,794 km kapitalinis remontas įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“, viename iš tako ruožų (nuo 138,8 iki 139,03 km), pelkėtoje ir žemoje vietoje, buvo užfiksuotas visos tako konstrukcijos prasėdim...
nuotrauka
2025-07-11 15:34
Liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje išaiškino, kad buitinių nuotekų tinklų skersmeniui padidėjus nuo 160 mm iki 250 mm, naujas statybos leidimas nereikalingas, nors toks pokytis ir lėmė statinio kategorijos pasikeitimą – iš nesudėtingojo į neyp...
nuotrauka
2025-07-11 06:44
Europos Komisijai pradėjus viešąsias konsultacijas dėl karinio mobilumo paketo, Lietuva aktyviai sieks daugiau Europos Sąjungos (ES) investicijų strateginiams projektams, gerinantiems Baltijos šalių regiono susisiekimą ir karinio mobilumo jungtis su Europa.
nuotrauka
2025-07-10 12:36
Magistralė Vilnius–Utena (A14) keičiasi iš pagrindų – prasidėję rekonstrukcijos darbai sparčiai juda į priekį. Vykdant vieną didžiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje, modernizuojamas daugiau nei 42 kilometrų ruožas. Šiandien kelio atkarpose jau klojami pirmieji asfalto sluoksniai.
nuotrauka
2025-07-08 13:04
AB „Kelių priežiūra“ atveria duomenis apie žvyrkelių nuolatinės priežiūros darbus. Nuo šiol gyventojai kviečiami naudotis interaktyviu vasaros darbų žemėlapiu, kuriame galima matyti, kokiuose keliuose su žvyro danga yra suplanuoti arba jau atlikti nuolatinės priežiūros darbai.
nuotrauka
2025-07-07 13:35
Nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo Energetikos ministerijos inicijuoti pokyčiai, kuriais siekiama skatinti gyventojus ir verslus efektyviau išnaudoti ESO technines sąlygas, skirtas saulės elektrinių įrengimui bei energijos kaupimo sprendimams. Nuo šiol gaminantys vartotojai, įsirengę elektrinę ar kitus...
nuotrauka
2025-07-03 08:55
„Via Lietuva“, siekdama kokybiškai prižiūrėti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, diegia inovacijas, padėsiančias efektyviau valdyti procesus. Pasitelkiant inovatyvius sprendimus – specialiai dangos būklei vertinti sukurtą mobilią aplikaciją – planuojama per keletą metų įvertinti visą pėsčiųj...
nuotrauka
2025-07-02 12:55
AB „Via Lietuva“ tęsia darnaus judumo infrastruktūros plėtrą prie valstybinės reikšmės kelių – pasirašytos dvi sutartys dėl pėsčiųjų ir dviračių takų, kurių bendras ilgis apie 4,3 km, įrengimo Palangoje. Planuojama, kad naujai įrengta infrastruktūra palangiškiai ir kurorto svečiai galės naudotis jau...
nuotrauka
2025-07-01 15:27
Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Ignitis grupė" pradeda elektros energijos kaupiklių sistemų (EEKS) parkų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Energijos kaupiklių parkai bus įrengti Kelmės, Mažeikių ir Kruonio apylinkėse. Projektų bendra galia sieks 291 megavatus (MW), o talpa – 582 megavatalandes...
nuotrauka
2025-06-26 10:07
AB „Via Lietuva“ praneša, kad modernizuojant „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos jau atlikta daugiau nei 50 proc. visų suplanuotų darbų. Visus paskutinio 12 km kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbus numatyta pabaigti iki metų pabaigos,...
nuotrauka
2025-06-25 09:31
Vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 64,332 iki 93,726 km kapitalinį remontą, po gausesnių kritulių kelyje A14 Vilnius-Utena, ruože nuo Molėtų iki Utenos, šlaituose susidarė išplovos.
nuotrauka
2025-06-23 13:12
Atsinaujinančios energijos gamyba Lietuvoje sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir neišspręstų klausimų – kaip efektyviai paskirstyti elektros srautus, kaip išnaudoti energijos perteklių, kaip reaguoti į rinkos svyravimus be žmogaus įsikišimo. Šiuos iššūkius spręsti ėmėsi panevėžietis Paulius Leonav...
nuotrauka
2025-06-20 09:53
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas perdavė teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame vienos Lenkijos Respublikos akcinės bendrovės atstovas kaltinamas davęs kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „Enefit Green“ projektų vad...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra