„Vilniaus vandenys“ siekia išlaikyti žemą vandens kainą, todėl daugiau energijos gamins patys
2021-11-24 14:34
Visame pasaulyje brangstant energetiniams resursams, dėmesys krypsta ir į vandens tiekėjus, kurių didžioji dalis pripažįsta – brangstant dujoms ir elektrai, didėjant vandens išgavimo ir tiekimo sąnaudoms, tai turėtų atsispindėti ir vandens tarife.

VILNIAUS VANDENŲ nuotr.
Tačiau didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“, siekdama išlaikyti žemą vandens kainą, investuoja į biodujų ir energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių. Ji ėmėsi saulės elektrinių įrengimo projekto, ateityje leisiančio bendrovei veikloje naudoti tik pačių pasigamintą elektros energiją ir taikyti mažesnį paslaugų tarifą klientams.
„Žalioji energetika yra mūsų visų ateitis. Kuo didesnė atsinaujinančios energijos dalis bendrame balanse, tuo mažiau priklausomi nuo iškastinį kurą išgaunančių valstybių esame. Esame apskaičiavę, kad sostinė šiuo metu turi apie 14,5 km2 pastatų ploto, kurį galėtų išnaudoti saulės jėgainių įrengimui. Iš jų – 304 tūkst. m2 priklauso savivaldybei. Natūralu, kad norint paskatinti gyventojus tapti energiją gaminančiais vartotojais ir išnaudoti turimą potencialą, lyderystę turi rodyti ir viešasis sektorius“, – cituojamas Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Šiais metais pirmuoju etapu ant „Vilniaus vandenys“ priklausančių pastatų stogų jau įrengtos pirmosios penkios 700 KW galios saulės fotovoltinės elektrinės, kurios per metus bendrovei leis pasigaminti ir savo reikmėms sunaudoti daugiau nei 700 MWh žaliosios elektros energijos. Vėlesniais etapais saulės elektrinių parką numatyti plėsti. Antrajame projekto etape saulės elektrinės bus įrengiamos ir ant žemės, įmonės eksploatuojamų vandenviečių teritorijose.
Dar vienas projektas, kurį bendrovė vysto ir į kurį investuoja - generatoriaus įrengimas. Jis leistų bendrovei iš biodujų, kurios išsiskiria tvarkant nuotekų valymo metu susidarantį dumblą, pasigaminti žaląją energiją.
„Vilniaus vandenų“ investicijos į žalios energetikos plėtrą per šiuos ir ateinančius metus sieks beveik 3 milijonus eurų.
„Energetinių resursų brangimas ateityje neišvengiamas. Vis tik, energetiniams resursams brangstant, didinti paslaugos kainą ir taip amortizuoti bendrovės patiriamus nuostolius nėra vienintelė išeitis. Mūsų pasirinkta strategija kiek kita – galvojame, kaip žemą teikiamos paslaugos kainą išlaikyti. O tai galime padaryti patys gamindami daugiau žaliosios energijos, sparčiau investuodami į atsinaujinančius energetinius šaltinius, ten, kur įmanoma, skaitmenizuodami veiklą“, - sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ pranešime cituojamas generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, šiais ir ateinančiais metais viena prioritetinių bendrovės veiklos krypčių išlieka žaliosios energetikos plėtra bei „žaliųjų“ projektų Vilniaus mieste vystymas. Iki 2030 m. bendrovė tikisi pasiekti 0-ilinį perkamas el. energijos kiekį technologinėje veikloje – t. y. visą veikloje naudojamą elektros energiją pasigaminti patys.
„Įvertinę elektros energijos brangimo tendencijas, iš saulės, biodujų gautą energiją naudotume savo reikmėms. Taip ženkliai sumažintume bendrovės išlaidas elektros energijai. Mums ne mažiau svarbu prisidėti ir prie švaresnės aplinkos Vilniaus mieste kūrimo“, - sako M. Švaikauskas.
Skaičiuojama, kad investuojant į žaliąją energiją, CO2 emisiją bendrovei pavyktų sumažinti iki 5000 t per metus, o visu saulės elektrinių ir generatoriaus eksploatacijos laikotarpiu į aplinką išskiriama CO2 emisija sumažėtų net iki 43 000 tonų. Tai maždaug tiek, kiek per metus iškvepia trečdalis visų Vilniaus miesto gyventojų.
Jau dabar vandens ir nuotekų tvarkymo kaina Vilniaus mieste išlieka viena žemiausių ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje. Nors daugelio paslaugų kaina Vilniaus mieste kyla, per pastaruosius penkerius metus vandens kaina Vilniaus gyventojams sumažėjo 15 proc. ir dabar Vilniuje vidutinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina fiziniams asmenims siekia 1,32 Eur/m³ (1,09 Eur/m³ be PVM). Nuo sostinės nedaug atsilieka ir Kaunas su 1,44 Eur/m³ kaina. Brangiausias vanduo Molėtuose – čia vieno kubinio metro vandens kaina siekia net 4,26 Eur/m³. Daugiausiai už geriamąjį vandenį Europoje moka danai (9,32 Eur/m³) ir norvegai (7,80 Eur/m³).
Tuo tarpu „Vilniaus vandenų“ investicijos, tenkančios vienam klientui per pastaruosius penkerius metus padidėjo beveik 3 kartus.
„Žalioji energetika yra mūsų visų ateitis. Kuo didesnė atsinaujinančios energijos dalis bendrame balanse, tuo mažiau priklausomi nuo iškastinį kurą išgaunančių valstybių esame. Esame apskaičiavę, kad sostinė šiuo metu turi apie 14,5 km2 pastatų ploto, kurį galėtų išnaudoti saulės jėgainių įrengimui. Iš jų – 304 tūkst. m2 priklauso savivaldybei. Natūralu, kad norint paskatinti gyventojus tapti energiją gaminančiais vartotojais ir išnaudoti turimą potencialą, lyderystę turi rodyti ir viešasis sektorius“, – cituojamas Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Šiais metais pirmuoju etapu ant „Vilniaus vandenys“ priklausančių pastatų stogų jau įrengtos pirmosios penkios 700 KW galios saulės fotovoltinės elektrinės, kurios per metus bendrovei leis pasigaminti ir savo reikmėms sunaudoti daugiau nei 700 MWh žaliosios elektros energijos. Vėlesniais etapais saulės elektrinių parką numatyti plėsti. Antrajame projekto etape saulės elektrinės bus įrengiamos ir ant žemės, įmonės eksploatuojamų vandenviečių teritorijose.
Dar vienas projektas, kurį bendrovė vysto ir į kurį investuoja - generatoriaus įrengimas. Jis leistų bendrovei iš biodujų, kurios išsiskiria tvarkant nuotekų valymo metu susidarantį dumblą, pasigaminti žaląją energiją.
„Vilniaus vandenų“ investicijos į žalios energetikos plėtrą per šiuos ir ateinančius metus sieks beveik 3 milijonus eurų.
„Energetinių resursų brangimas ateityje neišvengiamas. Vis tik, energetiniams resursams brangstant, didinti paslaugos kainą ir taip amortizuoti bendrovės patiriamus nuostolius nėra vienintelė išeitis. Mūsų pasirinkta strategija kiek kita – galvojame, kaip žemą teikiamos paslaugos kainą išlaikyti. O tai galime padaryti patys gamindami daugiau žaliosios energijos, sparčiau investuodami į atsinaujinančius energetinius šaltinius, ten, kur įmanoma, skaitmenizuodami veiklą“, - sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ pranešime cituojamas generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, šiais ir ateinančiais metais viena prioritetinių bendrovės veiklos krypčių išlieka žaliosios energetikos plėtra bei „žaliųjų“ projektų Vilniaus mieste vystymas. Iki 2030 m. bendrovė tikisi pasiekti 0-ilinį perkamas el. energijos kiekį technologinėje veikloje – t. y. visą veikloje naudojamą elektros energiją pasigaminti patys.
„Įvertinę elektros energijos brangimo tendencijas, iš saulės, biodujų gautą energiją naudotume savo reikmėms. Taip ženkliai sumažintume bendrovės išlaidas elektros energijai. Mums ne mažiau svarbu prisidėti ir prie švaresnės aplinkos Vilniaus mieste kūrimo“, - sako M. Švaikauskas.
Skaičiuojama, kad investuojant į žaliąją energiją, CO2 emisiją bendrovei pavyktų sumažinti iki 5000 t per metus, o visu saulės elektrinių ir generatoriaus eksploatacijos laikotarpiu į aplinką išskiriama CO2 emisija sumažėtų net iki 43 000 tonų. Tai maždaug tiek, kiek per metus iškvepia trečdalis visų Vilniaus miesto gyventojų.
Jau dabar vandens ir nuotekų tvarkymo kaina Vilniaus mieste išlieka viena žemiausių ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje. Nors daugelio paslaugų kaina Vilniaus mieste kyla, per pastaruosius penkerius metus vandens kaina Vilniaus gyventojams sumažėjo 15 proc. ir dabar Vilniuje vidutinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina fiziniams asmenims siekia 1,32 Eur/m³ (1,09 Eur/m³ be PVM). Nuo sostinės nedaug atsilieka ir Kaunas su 1,44 Eur/m³ kaina. Brangiausias vanduo Molėtuose – čia vieno kubinio metro vandens kaina siekia net 4,26 Eur/m³. Daugiausiai už geriamąjį vandenį Europoje moka danai (9,32 Eur/m³) ir norvegai (7,80 Eur/m³).
Tuo tarpu „Vilniaus vandenų“ investicijos, tenkančios vienam klientui per pastaruosius penkerius metus padidėjo beveik 3 kartus.
Infrastruktūra
2023-09-26 13:40
AB Lietuvos automobilių kelių direkcija su rangovu pasirašė rangos darbų sutartį, pagal kurią planuojama nutiesti arti penkių km ilgio taką nuo Kretingos iki Vydmantų gyvenvietės, t. y. pusiaukelės tarp Kretingos ir Palangos. Naujasis takas susijungs su Vydmantuose jau esančia trasa, vedančia į didž...
2023-09-25 16:27
Elektromobilių įkrovimo tinklo vystytoja „Eleport“ gavo 13,8 mln. eurų finansavimą viešosios europinio TEN-T kelių tinklo įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Įgyvendindama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) finansuojamą projektą Estijos įmonė šalia svarbiausių transporto arterijų Bal...
2023-09-21 07:47
Klaipėdoje vieši 20-ies Nyderlandų įmonių delegacija, suinteresuota Lietuvos jūrinių jėgainių parko statyba. Vizito tikslas - susipažinti su vietos verslais, pasiūlyti savo ekspertizę, bendradarbiavimą būsimiems jūrinio vėjo parko vystytojams ir susijusioms įmonėms.
2023-09-20 13:51
Jau šį ketvirtadienį sostinėje bus žengtas dar vienas reikšmingas žingsnis tvarios energijos pritaikymo link. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) rugsėjo 21 d., 10 val. Vilniuje, Elektrinės g. 2 kviečia tapti istorinio įvykio liudininkais – ketvirtadienį galingiausio Baltijos šalyse absorbcinio šilumo...
2023-09-20 12:41
Šią savaitę Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė sutartį dėl magistralinio kelio Vilnius–Utena ruožo, esančio Utenos mieste, rekonstravimo darbų. Darbus kelio atkarpoje planuojama pradėti artimiausiu metu, baigti – kitų metų liepą.
2023-09-20 11:51
Rugsėjį į Vilniaus gatves grįžusios transporto spūstys primena liūdną statistiką, kad vidutiniškai vilniečiai kamščiuose praleidžia maždaug 35 minutes per dieną arba 136 valandas per metus. Ekspertai įvardija dvi pagrindines to priežastis – infrastruktūros silpnybės ir gyventojų įpročiai.
2023-09-19 14:42
Jau atlikta daugiau nei du trečdaliai suplanuotų dviejų (II ir III) kelio ruožų modernizavimo darbų įgyvendinant didžiausią nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projektą, „Via Baltica" Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kelio rekonstrukciją. Taip pat sparčiai įsibėgėja ir ilgiausio, beveik 16 km i...
2023-09-18 16:04
Pasvalio rajone pradėjo veikti „Tube Green“ biometano gamykla, kuri per metus pagamins 100 tūkst. megavatvalandžių (MWh) biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus dujomis aprūpinti 110 tūkst. Lietuvos gyventojų arba pilnai patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio. Pagal gamybo...
2023-09-18 15:39
AB „Panevėžio energija“ atstovai pristatė planuojamą Panevėžio elektrinės rekonstrukcijos, pritaikant naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, projektą – rekonstruoti termofikacinę elektrinę ir dujinę kogeneraciją pakeisti biokuro kogeneracija.
2023-09-18 11:48
Prasideda priėjimo prie Gulbino ežero atvėrimo darbai. Vilniečiai galės patogiai ateiti prie ežero, esančio šalia Gulbinų kvartalo, iš šiaurinės ir pietinės pusių. Planuojamas įrengti apie 250 m ilgio medinis takas, ežero pakrantėje taip pat bus kuriama poilsiavietė, įrengiamos grilio vietos su suol...
2023-09-15 15:08
Rugpjūčio pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas - modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu.
2023-09-13 16:03
Šiais metais Vilniaus miesto gatvės vėl bus skenuojamos siekiant įvertinti asfalto dangos nusidėvėjimą. Remiantis gautais duomenimis bus sudėlioti gatvių remonto prioritetai – tai leidžia ir kasmet sutaupyti apie 5 proc. gatvių remontui skiriamų lėšų.
2023-09-11 12:28
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pristatytas NATO itin aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų poreikiams skirtos infrastruktūros vystymo projektas.
2023-09-07 09:54
Avaringumu garsėjantis Vakarų Lietuvoje esantis krašto kelias Plungė-Vėžaičiai netrukus bus sutvarkytas. Tvarių miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda atkarpos remonto darbus, taip užtikrindama kelio saugumą ir kokybę. Per penkis mėnesius planuojamo įgyvendinti projekto ver...
2023-09-06 09:43
Nuo Čekijos širdies Prahos iki Suomijos sostinės Helsinkio – Europos šalis sujungsiantis transeuropinio tinklo kelias E67 ypač reikšmingas Lietuvai. Čia, nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, įgyvendinamas vienas didžiausių pastaraisiais dešimtmečiais projektų – magistralinio kelio „Via ...
2023-09-05 14:22
Baigėsi kvietimas investicinei paramai biometano dujų gamybai bei biodujų valymo įrenginiams įrengti. Gautas rekordinis skaičius paraiškų – net 22 paraiškos už 67,75 mln. eurų.
2023-08-30 14:12
Dar iki liepos pradžioje sostinėje vykusio NATO viršūnių susitikimo atnaujinus dalį Vilniaus gatvių, tvarių miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ imasi antrojo šio projekto etapo. Jo metu bus sutvarkytos Vilniaus vakarinės dalies gatvių, kiemų, pėsčiųjų ir dviračių takų dangos. Pe...
2023-08-30 06:05
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ Tauragės rajone pradėjo saulės elektrinės statybas prie jau veikiančio vėjo elektrinių parko, taip sukuriant pirmąjį bendrovės hibridinį saulės ir vėjo elektrinių parką ir atveriant didesnes galimybes efektyviau išnaudoiti valdomą infra...
2023-08-30 05:57
Po istorinės krovinio kelionės įvertinta Klaipėdos miesto gatvių būklė. Iš Klaipėdos uosto į bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose vežtas krovinys Klaipėdos gatvėmis judėjo rugpjūčio 6-osios ir 7-osios naktimis.
2023-08-25 08:10
Šiemet AB Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja skirti 13,5 mln. eurų inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimui, o tai dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. 2022 m. inžinerinių saugaus eismo priemonių plėtrai panaudota kiek daugiau nei 6 mln.