Vidutinė, orientacinė pasiūloje esančių naujų butų ir kotedžų kaina, lyginant su gruodžiu, augo 5 proc., iki 2 485 Eur/kv. m.

Kaune, „Citus“ specialistų skaičiavimu, per sausio mėnesį „užderėjo“ 78 naujų būstų (butų ir kotedžų) rezervacijos; įmonės valdomuose projektuose – 7. Laikinojoje sostinėje analitikai nefiksavo nei vieno naujo projekto ar etapo, todėl pasiūla smuktelėjo į praėjusių metų vidurio lygį – čia pirkėjai sausio pabaigoje rinktis galėjo iš 1 124 būstų.

Vidutinės, orientacinės pasiūloje Kaune esančių būstų kainos išliko stabilios – sausį jos siekė 1 991 Eur/kv. m; gruodžio pabaigoje – 1 984 Eur/kv. m.

Ekspertai skaičiuoja, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune ypač mažai liko pigiausių, ekonominio segmento būstų: Vilniuje jų priskaičiuojama 1 366, Kaune – 598. Tuo tarpu sostinėje vidutinio segmento būstų pasiūla yra didesnė – 1 925 vnt.; prestižinių ir liukso klasės būstų – atitinkamai, 187 ir 223. Kaune vidutinio segmento būstų sandėlį sudaro 340, prestižinio – 180; liukso klasės projektų laikinojoje sostinėje kol kas nėra.

Tokią situaciją lėmė būtent kainų augimas, todėl dalis anksčiau ekonominei klasei priskirtų būstų pateko į vidutinį segmentą ir taip toliau. Ekonominiam segmentui Vilniuje priskiriami būstai, kurių kv. metro kaina patenka į 941–2 654 Eur rėžį; vidutiniam – 1 339–3 907 Eur; prestižiniam – 1 775–5 200 Eur, o liukso – 2 601–5 800 Eur už kv. metrą rėžius. Kaune projektai segmentuojami, atitinkamai, pagal tokius rėžius: ekonominis segmentas – 917–1 956 Eur/kv. m; vidutinis – 1 143–2 667 Eur/kv. m; prestižinis – 2 147–3 740 Eur/kv. m.

„Iššūkis šiuo metu yra tas, kad nuolat susiduriame su naujais reikalavimais rengdami projektus. Atsiranda nauji mokesčiai, kurių vertinimas ir apskaičiavimas nėra lygiagretus kitiems procesams, todėl visa procedūra išsitęsia; atsiranda vis naujų būtinų sutarčių, nuo kurių sąlygų priklauso tolimesni projektavimo etapai, todėl dabar kiekvieną projektą ankstyvoje stadijoje, dar neturėdami visų lygties nežinomųjų, turime paruošti detaliai iki želdinių ar juose naudojamų augalų, jau nekalbant apie architektūrinius sprendinius“, – kalba „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Jis džiaugiasi, kad sostinėje keliami ypač aukšti kokybiniai reikalavimai naujiems būsto projektams, nes tai, galų gale, atitinka pirkėjų interesus, tačiau yra įsitikinęs, kad pati sistema privalo būti efektyvesnė, procesai turėtų vykti etapais, o dalis jų būti lygiagretūs, kad bendra statybas leidžiančių dokumentų išdavimo procedūra būtų aiškesnė ir trumpesnė. Š. Taručio teigimu, dabar ji tapo tokia didelė, kad net institucijų darbuotojai nespėja susipažinti su pasikeitimais, todėl pasitaiko atvejų, kad pasikeitus tikrinantiems specialistams pasikeičia ir reikalavimai, o visa tai stabdo procedūras.

„Apie poreikį skatinti pasiūlos augimą ir konkurenciją, kurios ribotų būsto kainų didėjimą kalbame jau netrumpai. Optimizmo suteikia tai, kad ir Lietuvos bankas, ir kitos institucijos atkreipė į tai dėmesį, nes visų mūsų tikslas turėtų būti ilgalaikio būsto įperkamumo užtikrinimas. Visgi, kol kas matome, kad naujų projektų patekimui į rinką pastatyta užtvanka yra per aukšta. Vien „Citus“ šiais metais planuoja pirkėjams pasiūlyti – tiesa, ne tik Vilniuje – beveik 1 000 būstų, bet matome, kiek trunka leidimų išdavimo procedūros, todėl vertiname rizikas, kad šie planai gali vėluoti. Didžiulio kiekio naujų būstų įliejimas į rinką per trumpą laikotarpį taip pat įneš šiokio–tokio chaoso, tačiau tai yra geriau nei užsitęsusi sausra, panašėjanti į stagnacija, kur veši tik kainos“, – viliasi nekilnojamojo turto ekspertas Š.Tarutis.