Vilnius ieško būdų paspartinti renovaciją

VšĮ Atnaujinkime miestą vadovas Laurynas Šeškevičius pabrėžia, kad Vilnius turi visas galimybes tapti modernios ir energiškai efektyvios miesto transformacijos pavyzdžiu regione. Pasak jo, daugiabučių renovacija turėtų būti vertinama ne tik kaip būtinybė mažinti energijos sąnaudas, bet ir kaip galimybė gyventojams pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti išlaidas bei kurti tvaresnę aplinką ateities kartoms.

„Mūsų tikslas – padaryti šį kelią kuo paprastesnį, greitesnį ir patrauklesnį kiekvienam vilniečiui“, – sako L. Šeškevičius.

Renovacijos tempai išlieka vieni lėčiausių regione

Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, Lietuvoje šiuo metu nerenovuota 84,5 proc. daugiabučių. Vilniuje situacija dar sudėtingesnė – nerenovuotų daugiabučių dalis siekia 92,8 proc., o atnaujintų daugiabučių skaičius sudaro vos 369 namus.

Daugiabučių administravimo ir renovacijos srityje veikiančios įmonių grupės „Civinity“ valdybos pirmininkas Deividas Jacka teigia, kad renovacijos procesą labiausiai stabdo ilga projekto trukmė ir didelė finansinė našta gyventojams.

„Daugiabučio renovacija šiandien yra ilgas ir sudėtingas procesas – ji vidutiniškai trunka apie trejus metus, o finansiškai dažnai neatsiperka, kaip yra pažymėjęs ir Lietuvos bankas. Norint paspartinti renovaciją, būtina spręsti abi problemas – kaip procesą sutrumpinti ir kaip užtikrinti didesnį finansavimą“, – teigia D. Jacka.

Lietuvių sukurti sprendimai jau veikia Niujorke

Viena iš galimų renovacijos spartinimo krypčių laikoma skydinė renovacija. Lietuvoje šie sprendimai kol kas dar tik testuojami, tačiau JAV rinkoje jie jau taikomi praktikoje.

Lietuvių įkurta bendrovė „Dextall“ Niujorke yra įgyvendinusi keliolika projektų, tarp jų – ir Manhatano centre, šalia Centrinio parko. Įmonė sukūrė ne tik modulinių fasadų sistemas, bet ir duomenimis grįstą programinę įrangą, leidžiančią architektams, rangovams bei nekilnojamojo turto vystytojams efektyviau projektuoti pastatus ir vertinti jų energetinius, architektūrinius bei ekonominius parametrus.

Lietuvoje bendrovė vykdo inžinerinių ir technologinių sprendimų kūrimo darbus bei gamina modulinius fasadus, kurie eksportuojami į JAV. Nors vietinėje rinkoje įmonė klientų neaptarnauja, būtent Lietuvoje kuriamos kompetencijos ir technologijos jau naudojamos vienoje didžiausių pasaulio nekilnojamojo turto rinkų.

Kuriamas naujas renovacijos modelis Vilniui

Įkvėpta „Dextall“ sėkmės istorijos JAV, miesto inovacijų platforma „City Shift HUB“ inicijavo darbo grupę, kuri sujungė Vilniaus miesto savivaldybę ir asociacijos „PropTech Lithuania“ narius.

„City Shift HUB“ vadovė Erika Kuročkina teigia, kad pagrindinis darbo grupės tikslas – identifikuoti esmines renovacijos kliūtis ir pasiūlyti pasaulyje pasiteisinusius technologinius bei organizacinius sprendimus.

Anot jos, pirmųjų susitikimų metu ekspertai išskyrė kelias pagrindines problemas: per menką renovacijos vertę savininkams, biurokratinius procesus, fragmentuotus sprendimus, „vieno langelio“ principo nebuvimą, lėtą projektavimą ir ribotą konkurenciją viešuosiuose pirkimuose. Taip pat pastebėta, kad Lietuvoje trūksta aiškių paskatų renovuoti būstą, o kai kuriose užsienio rinkose, pavyzdžiui, Niujorke, papildomai taikomos ir finansinės sankcijos už energetinio efektyvumo reikalavimų nevykdymą.

Darbo grupės vadovu paskirtas „Dextall LT“ generalinis direktorius Tomas Astrauskas. Jo teigimu, renovacijos proveržiui nepakanka vien finansinės paramos programų.

„Norint paskatinti renovaciją neužtenka vien paramos programų – būtina aiškiai apibrėžti, ką gyventojas gauna, kokia yra reali finansinė nauda ir per kiek laiko ji atsiperka. Tik suderinus technologinius sprendimus, finansinius instrumentus ir aiškią vertės komunikaciją galima pasiekti proveržį renovacijos srityje“, – sako T. Astrauskas.

Nuo pavienių projektų prie sisteminių sprendimų

Artimiausiu metu darbo grupė analizuos informaciją ir vertins pagrindines priežastis, dėl kurių renovacijos procesas Vilniuje vyksta lėtai. Remiantis surinktais duomenimis bus rengiamas rekomendacijų ir vizualizacijų paketas, padėsiantis ne tik identifikuoti sprendimus, bet ir parodyti jų praktinį veikimą.

Vėlesniame etape planuojama pradėti pilotinius projektus realiuose objektuose. Iniciatyva orientuota į tris pagrindines kryptis: viešųjų pastatų renovaciją, daugiabučių modernizavimą ir bandomųjų projektų įgyvendinimą, kurie leistų naujus sprendimus išbandyti praktikoje.

„Vilnius turi galimybę tapti regiono lyderiu pastatų renovacijos srityje. Tam reikalingas ne tik strateginis matymas, bet ir aiškus, praktiškas įgyvendinimo modelis. Tikime, kad šios darbo grupės sukurtas modelis taps pirmu žingsniu, kuris atneš naudą tiek vilniečiams, tiek miestui ir taps verslo bei miesto bendradarbiavimo pavyzdžiu“, – teigia E. Kuročkina.