Viešai prieinama paslauga aktuali tiek kapinių lankymo maršrutus planuojantiems vilniečiams, tiek užsienio gyventojams. Dabar nebereikia ilgai klaidžioti po kapines ieškant vieno ar kito kapo – tikslias koordinates galima atrasti Vilniaus miesto kapinių registre.

Skaitmenizuotos visos Vilniaus miesto savivaldybės priežiūroje esančios 43 kapinės, kuriose dar vyksta laidojimai, teigia Justinas Jasiūnas, sostinės skaitmenizavimo procesus vystančios bendrovės „Vilniaus planas“ produktų vadovas.

„Anksčiau informaciją apie mirusiuosius ir jų palaidojimo vietas buvo galima rasti tik kapines administruojančių įmonių saugomuose popieriniuose žurnaluose. Net ir tiksliai nežinant, kuriose kapinėse palaidotas asmuo, paieška dabar palengvinta šimteriopai – nebereikia važinėti po kapines, patiems klaidžioti tarp kapų ar ilgai sėdėti prie žurnalų“, – sako pranešime cituojamas J. Jasiūnas.

Specialistas priduria, kad kapinių registro lankomumas artėjant Vėlinėms išauga net keliasdešimt kartų, todėl tai didelę naudą visuomenei suteikiantis virtualus produktas.

Žemėlapis populiarus tarp užsienio lietuvių

Virtualiu įrankiu besinaudojanti „Laidojimo paslaugų centro“ atstovė Vilma Budėnienė sako, kad dar prasidėjus karantinui sulaukdavo vis daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių prašymų pasirūpinti giminaičių kapavietėmis ar tiesiog uždegti žvakelę, kadangi ne visuomet patys galėdavo aplankyti ir pasirūpinti.

„Kartais būdavo sudėtinga išsiaiškinti, kur yra palaidoti jų artimieji – besikreipiantieji ne tik tiksliai negalėdavo nupasakoti, kur yra kapas, bet kartais ir pavardės ar vardai tiksliai nebūdavo nurodomi.

Be to, jei kapavietė sena, užrašai ant antkapių būna ir nebeįskaitomi. Šiuo metu užtenka tiesiog surasti kapą Vilniaus miesto kapinių registre, tad ir norintieji pagerbti mirusiuosius kreipiasi drąsiau, ir mums darbas palengvėjo“, – teigia pranešime pacituota V. Budėnienė.

Anot „Laidojimo paslaugų centro“ atstovės, kartais tenka laidoti ir vienišus ar Lietuvoje artimųjų neturinčius asmenis. Tokiu atveju, jeigu giminaičiai gyvena ne Lietuvoje, palaidojus jiems suteikiama tiksli informacija apie kapavietę ir jos vietą.

Užfiksavo kiekvieną antkapį

„Kuriant žemėlapį, „Vilniaus plano“ specialistams teko pasitelkti ir dronus. Tokiu būdu sudarytos kapinių ortofotografinės nuotraukos, pagal kurias buvo nubraižyti kapaviečių planai, atskirai nufotografuotas kiekvienas antkapis.

Vėliau, skaitmenizavus ir į duomenų bazę suvedus visus laidojimo registrų žurnalus, jie buvo susieti su kapavietėmis. Šis procesas truko ketverius metus.

J. Jasiūnas prisimena, kad tik pradedant darbus sulaukė aplinkinių palaikymo, kad pakankamai apleista ir tik popieriuose egzistavusi sistema pagaliau įgaus naują pavidalą. Be to, registre mirusiųjų paieška galima ir kirilicos, ir hebrajų rašmenimis, kadangi skaitmenizuotos ne tik katalikų, bet ir stačiatikių, karaimų, totorių kapinės.

„Artimųjų kapavietes galima rasti net ir tiksliai nežinant pavardės. Dažnu atveju, jei antkapiuose informacija iškalta kirilicos rašmenimis, registrų žurnaluose ji pateikta lietuviškai – o sistemoje jau viskas susieta“, – paieškos galimybes vardijo J. Jasiūnas.

Virtualus sostinės kapinių registras nuolat atnaujinamas ir pildomas, tad pastebėję netikslumų apie velionį, gyventojai kviečiami kreiptis į specialistus ar atsiųsti informaciją apie atnaujintą antkapį.

Sauliaus Žiūros nuotr.