2020 rugpjūčio 10 d. pirmadienis, 0:06
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

60 metų sukaktį minintis „Ukmergės gelžbetonis“ džiaugiasi pajamų ir gamybinių apimčių augimu, bet ieško būdų didinti darbo našumą Fotogalerija

2018-10-05 07:30
Akcinė bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ išgyvena pakilimą. Nuo 2011 m. įmonės gamybos ir pardavimų apimtys kasmet auga po 20–30 proc., o per pastaruosius 10 metų darbuotojų skaičius išaugo triskart ir auga toliau. Dabar 60 metų veiklos sukaktį mininti įmonė – tai du modernūs gamybos cechai, kurių viename gaminamas polistireninis putplastis, kitame – gelžbetonio gaminiai.
nuotrauka
Šiemet bendrovė UKMERGĖS GELŽBETONIS mini 60 metų veiklos sukaktį. Bendrovės nuotr.


Minimos įmonės
Ukmergės gelžbetonis, AB

Per 10 metų – 1 mln. kv. m kiaurymėtųjų perdengimo plokščių

Bendrovės gaminami gelžbetoniniai gaminiai skirti įvairios paskirties pastatų – gyvenamųjų, komercinių, gamybinių, sandėliavimo – statybai. 

vaclovas pakulis

Vaclovas Pakulis, bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius

„Nuo 2007 m., kuomet pradėjome gaminti kiaurymėtąsias perdengimo plokštes su nauja technologine linija, esame vieni didžiausių šių plokščių gamintojai. Suskaičiavome, kad šiemet, praėjus 10 metų nuo šios technologijos įdiegimo, būsime pagaminę 1 mln. kv. m kiaurymėtųjų perdengimo plokščių. Tai įspūdingas kiekis gaminių, kurių užtektų 6 tūkst. privačių namų pastatyti. Šios mūsų gaminamos plokštės tinka ne tik daugiabučiams, bet ir vienbučiams namams, gamykloms, sandėliams“, – dalijasi įspūdingais skaičiais Vaclovas Pakulis, bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius.

Prieš septynerius metus „Ukmergės gelžbetonio“ gamykloje pagal naujas technologijas buvo pradėti gaminti įvairūs laiptų elementai, konstrukciniai balkonų elementų sprendiniai su šilumos izoliacijos intarpais. Naujausias įmonės gaminys – pernai pradėtos gaminti gelžbetoninės vienasluoksnės ir trisluoksnės sieninės plokštės, skirtos surenkamųjų pastatų statybai. 

Didžiausia „Ukmergės gelžbetonio“ pagamintų surenkamųjų sienų plokščių dalis eksportuojama į Švediją, kur yra didelė statybinių medžiagų paklausa, o apie 90 proc. pastatų statomi iš surenkamojo gelžbetonio. Lietuvoje statybininkai pamažu irgi pradeda naudoti šiuos gaminius, jaučiama auganti surenkamojo gelžbetonio paklausa, tačiau mūras ir monolitas vis dar savo pozicijų neužleidžia.

„Pagamintos mūsų gamykloje trisluoksnės sienų plokštės, kurių aukštis siekė net 9,7 m, jau buvo panaudotos Vilniuje, statant naują baseiną S. Nėries gatvėje“, – pasakoja V. Pakulis. 

Gamina trijų tipų polistireninį putplastį

Polistireninio putplasčio gamyba yra kita stambi įmonės veiklos sritis, dėl kurios gamyklos savininkai apsisprendė dar 1996 metais. Šių produktų gamybą ir pardavimus augina ir šalies politika – įsigaliojo nauji reikalavimai statyti aukštesnės – A energinio efektyvumo – klasės pastatus. Lietuvoje daugėja pastatų, kurie yra dar aukštesnės – A+ energinio naudingumo – klasės. Intensyviai vyksta daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija. Tai yra priežastys, kurios sudaro prielaidas didinti polistireninio putplasčio gamybą ir pardavimus. 

polistireninis putplastisUkmergės gamykloje gaminamas trijų tipų polistireninis putplastis įvairiems pastatams apšiltinti. „TERMOPORAS“ – tai klasikinės, ilgaamžės baltojo polistireninio putplasčio plokštės; „GEOPORAS“ – mažai vandens įgeriančios termoizoliacinės plokštės, įprastai naudojamos pamatams apšiltinti. Pilkos spalvos polistireninis putplastis „NEOPORAS“ yra nauja, bet sparčiai populiarėjanti termoizoliacinė medžiaga. Jos populiarumą lėmė pagerintos termoizoliacinės savybės. Lietuvoje įsigaliojus privalomiems A energinio naudingumo reikalavimams, ėmė didėti ir termoizoliacinio sluoksnio storis. „NEOPORAS“ turi geresnes šilumines savybes, todėl apšiltinant pastatus šia medžiaga galima sumažinti termoizoliacinį sluoksnį.

Nemaža dalis gelžbetonio gaminių eksportuojama į Švediją, o Ukmergėje pagamintas polistireninis putplastis sėkmingai parduodamas vidaus rinkoje. 

„Prieš kelerius metus nerimavome dėl rinkos, kad Lietuvą užplūs polistireninis putplastis iš Lenkijos, tačiau situacija pasikeitė – Lietuvos gamintojai suvokė, kad negalima brangiai gaminti ir brangiai parduoti. Todėl visi šio produkto gamintojai ėmėsi maksimaliai automatizuoti procesus, taip didindami našumą ir mažindami savikainą. Tokiu būdu mes galime sėkmingai konkuruoti su įvežtine termoizoliacine medžiaga, – sako V. Pakulis. – Kita vertus, mūsų klientai įsitikino, kad kaimyninės šalies gaminių kokybė nėra nepriekaištinga. Esant panašiai kainai, jie renkasi lietuvišką, patikimesnės kokybės gaminį. Taigi, automatizavę polistireninio putplasčio gamybą ir padidinę darbo našumą, į rinką tiekiame deklaruojamos kokybės produktą.“

Sukūrė unikalią darbuotojų mokymo sistemą

Per pastaruosius 10 metų įmonės darbuotojų skaičius išaugo triskart – nuo 60 iki 180–190 darbuotojų.

„Manau, kad darbuotojų skaičius augs iki 200, nes planuojame gamybos augimą, investuojame į naujus įrenginius. Darbuotojų augimas nėra paprastas dalykas. Pirmiausia juos reikia pritraukti į gamyklą, patiems išmokyti dirbti, nes niekas nerengia gelžbetonio ar polistireninio putplasčio gamybai būtinų darbuotojų. Parengę žmones, turime ieškoti būdų, kaip juos motyvuoti dirbti ir išlaikyti įmonėje“, – sako įmonės generalinis direktorius V. Pakulis.

Šiuo atveju įmonė veikia dviem kryptimis – investuoja į mokymus ir diegia priemones, didinančias gamybos efektyvumą bei našumą. Tik tokiu atveju, vadovo pastebėjimu, darbuotojai uždirbs ne mažiau negu šalies ar Ukmergės atlyginimo vidurkis. 

Kadangi rinkai reikia ne standartizuotų, o individualių gelžbetonio gaminių, įmonė įkūrė naują projektavimo skyrių, kuriame dirba konstruktoriai, nes pirmiausia būsimą gaminį reikia suprojektuoti. Kad darbininkas galėtų pagaminti konstruktoriaus suprojektuotą gaminį, jis turi būti pakankamai kvalifikuotas, turėti specialių kompetencijų, nes tenka dirbti su sudėtingais įrenginiais.

„Kai ateina naujas žmogus, jį nuvedi į gamybos cechą, prasideda chaosas – neapmokytas žmogus tiesiog nemoka dirbti. Pamatėme problemą – kad žmogus gebėtų dirbti, jį reikia išmokyti, – pasakoja V. Pakulis. – Darbininkams mes organizuojame mokymus šešioms kvalifikacinėms kategorijoms įgyti. Parengėme mokymų programas kiekvienai kvalifikacinei kategorijai pagal gamybos sritis: pirmiausia mokoma teorijos, o tada mokoma praktiškai. Po mokymų žinias vertina specialiai sudaryta atestacinė komisija. Mokymų programos sudarytos taip, kad žmogus tikrai išmoktų dirbti, todėl įgyti visas šešias kategorijas per vienerius metus neįmanoma. Įgyti ir siekti aukštesnių kategorijų darbininkai suinteresuoti, nes nuo to priklauso ir atlyginimas.“

V. Pakulis pripažįsta, kad iš pradžių tokios sistemos paveikumu netikėjo ir patys įmonės specialistai, technologai, juolab – darbininkai. Tačiau sistema pasiteisino. Tiesa, buvo ir taip, kad po atestacijos kai kurių ilgą laiką dirbusių darbininkų kvalifikacijos kategorija buvo pažeminta.

Ribotą automatizavimo galimybę lemia individualūs gaminiai

Didindama darbuotojų skaičių, įmonė ne tik juos apmoko, bet ir diegia technologijas, keliančias darbo našumą. Tačiau ne visos gamybos sritys, bent jau šiuo metu, gali būti maksimaliai automatizuotos. 

Nuo 2011 m. įmonės gamybos ir pardavimų apimtys kasmet auga po 20–30 proc. Pradėjus gaminti naujas gelžbetonines sienines plokštes surenkamajai statybai, pasirodė, kad tokia gamyba imli rankų darbo. Tai buvo priežastys, lėmusios darbuotojų skaičiaus augimą. Nors viešojoje erdvėje itin didelis dėmesys skiriamas ketvirtajai pramonės revoliucijai arba robotizavimui, nestandartinių gelžbetonio gaminių gamyba, pasak V. Pakulio, visame pasaulyje vis dar neišsiverčia be rankų darbo.


„Sienų plokštes gaminant pagal dabartinę technologiją, turime didinti darbuotojų skaičių, – negalime praleisti galimybės užsidirbti, gaminius tiekdami į Švediją. Tik labai gerai suvokiame, kad situacija kinta – gamindami sienines plokštes, turime ieškoti būdų, kaip tą patį gaminių kiekį gaminti pigiau, kuo daugiau procesų automatizuodami – tai neišvengiama, – sako V. Pakulis. – Kai kurios „Ukmergės gelžbetonio“ gamybos šakos, kaip perdengimo plokščių gamyba, jau pakankamai automatizuotos, darbo našumas siekia 80 proc. teorinių gamybos pajėgumų. Kitų gaminių gamybos automatizavimas laukia savo eilės.“

 

 Akcinei bendrovei „Ukmergės gelžbetonis“ – 60 metų.
SVARBIAUSIOS DATOS:  
 
1958 m. įkurtas gamybinių įmonių kombinatas, kuriame buvo gaminami medienos gaminiai ir betonas. 
1964 m. įmonė pervadinta į Gelžbetonio gamyklą, kurioje jau buvo gaminamas ne tik betonas, bet ir gelžbetonio gaminiai. 
1976 m. pradėjo veikti naujas gelžbetonio gamybos cechas, kuris veikia iki šiol. 
1993 m. įmonė buvo privatizuota ir tapo akcine bendrove „Ukmergės gelžbetonis“. 
1996 m. „Ukmergės gelžbetonis“ pradėjo gaminti termoizoliacinę medžiagą – polistireninį putplastį. Įmonės akcininkai gerai suvokė, kad nesandarūs sovietmečio pastatai neturi perspektyvos – ateina energijos taupymo metas. Įžvalgų būta teisingų – „Ukmergės gelžbetonis“ per tuos metus tapo stambiu polistireninio putplasčio gamintoju. 
2007 m. pradėta atnaujinti gelžbetonio cecho technologinė įranga.

Ateitį projektuoja jau dabar

Lietuvos gelžbetonio rinka maža, o konkurencija didelė. Tai yra priežastys, verčiančios ieškoti perspektyvių sprendimų, t. y. automatizuoti, kompiuterizuoti gamybos procesus, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir didinti kompetencijas. 

„Lietuvos rinka ne tik maža, bet ir sunkiai prognozuojama, todėl mums kyla iššūkis būti lankstiems, gebėti greitai spręsti, greitai tenkinti užsakovų poreikius, didinti kokybės reikalavimus“, – sako 16 metų „Ukmergės gelžbetoniui“ vadovaujantis V. Pakulis.

Panašu, kad regionuose turi prasidėti naujo būsto statybos. Tokią situaciją V. Pakulis sako stebintis ir Ukmergėje – ima trūkti kokybiško naujo būsto. Iš dalies situaciją lemia ir grįžtantys iš emigracijos žmonės, ir jaunos šeimos, kurios nebenori kurtis sovietmečio namuose. 

Įmonės, kuri šiemet mini 60 metų sukaktį, vadovas nusiteikęs optimistiškai. Jis nelinkęs laukti, kol „užsidarius vienoms durims, atsivers kitos“. V. Pakulio vadovaujama įmonė projektuoja ateitį jau dabar, sėkmingai gelžbetonio gaminius pardavinėdama Švedijos rinkoje, stebėdama augančia polistireninio putplasčio paklausą vidaus rinkoje.

„Pirmiausia reikia ne skųstis, o ieškoti būdų situaciją keisti. Net ir dirbant regione, net ir gelžbetonio pramonėje, kuri nėra tokia moderni, kaip, pavyzdžiui, lazerių. Mūsų srityje taip pat yra daug potencialo, neišnaudotų galimybių. Tai ir kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų didinimas, įrangos modernizavimas, gamybos automatizavimas“, – sako bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius V. Pakulis.

Bendrovės UKMERGĖS GELŽBETONIS nuotr. 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2020-08-06 08:39
Lietuvos kariuomenei, pranešė Krašto apsaugos ministerija, perduoti už Jungtinių Amerikos Valstijų paramą įrengti infrastruktūros objektai, esantys Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose. 14 projektų įgyvendino „Mitnija“.
nuotrauka
2020-08-04 11:46
Sostinėje rudenį duris atvers itin populiaraus co-living (liet. – bendragyvenimo) koncepto kompleksas „Liv_in Vilnius“. Nors pirmieji gyventojai į kompleksą įsikels tik rugsėjį, rezervuoti apartamentus projekto tinklalapyje galima jau dabar. Pasak projekto autorių, komplekse įrengti 6 skirtingų tipų...
nuotrauka
2020-08-03 10:26
BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method) sertifikatas reiškia, kad pastatas atitinka aukščiausius energinio efektyvumo ir ekologiškumo standartus. „Kauno dokui“ suteiktas „BREEAM In-Use“ sertifikatas su įvertinimu „Excellent“. Geriausiai įvertintos naudojamų medžiagų ...
nuotrauka
2020-07-31 13:37
Vilniaus pataisos namuose nugriovus du nenaudojamus gamybinius pastatus, jų vietoje iškils šiuolaikinis, tokioms įstaigoms reikalingas socialines, buitines sąlygas atitinkantis 200 vietų kamerų korpusas.
nuotrauka
2020-07-30 11:19
Šią savaitę trumpam lankytojams duris atvėrė Vilniaus mieste seniausia, vis dar veikianti vandenvietė, kuri pastatyta dar praėjusiame šimtmetyje. Kas penkerius metus šios Sereikiškių vandenvietės vandens rezervuaras trumpam ištuštinamas, kad jį būtų galima išvalyti nuo mangano ir geležies nuosėdų, s...
nuotrauka
2020-07-29 09:00
AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) ir UAB „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį, pagal kurią, vietoje probleminės vieno lygio pervažos, bus įrengtas tunelis automobiliams su pėsčiųjų taku. Naują tunelį, už beveik 5,8 mln. eurų, planuojama suprojektuoti ir pastatyti per kiek daugiau nei...
nuotrauka
2020-07-28 10:34
Netrukus turėtų startuoti darbai Ukmergės miesto buvusiame kariniame miestelyje ir šalia jo esančiose teritorijose. Pagal UAB „Patvanka“ 2018 metais parengtą techninį projektą antram gyvenimui šią beveik 20 hektarų teritoriją bandys prikelti UAB „Doresta“ iš Kėdainių.
nuotrauka
2020-07-28 10:23
Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas pasirašė rangos sutartį su UAB „Statybos ritmas“ dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudojamo administracinio pastato ir garažo Kaune rekonstrukcijos, ...
nuotrauka
2020-07-27 11:31
Bendrovė „Darnu Group“ ir statybų bendrovė „Naresta“ pasirašė sutartį dėl šeštojo Paupio rajono kvartalo statybų Vilniaus senamiestyje. Tai jau trečiasis iš septynių kvartalų, patikėtas statyti „Narestai“.
nuotrauka
2020-07-27 09:41
Lietuvos bendrovė „Alvora“, kuriai patikėti Lietuvos-Lenkijos dujotiekio statybos darbai, liepą sėkmingai baigė vieną iš sudėtingiausių projekto etapų – nutiesė specialų vamzdį po Neries upės dugnu, 20 metrų gylyje.
nuotrauka
2020-07-24 09:44
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdama sudaryti modernias sąlygas sporto veiklai vystyti buvusiame Lietuvos edukologijos universiteto futbolo stadione Vilniuje, jį perdavė Lietuvos sporto centrui. Stadioną numatoma iš esmės atnaujinti.
nuotrauka
2020-07-24 07:02
Liepą UAB „Alvora“ užbaigs įgyvendinti projektą Pietų Afrikoje. Pernai įmonė įgyvendino energetinio objekto projektą Švedijoje. Tai dvi naujos rinkos, į kurias „Alvora“, kaip viena iš nedaugelio Lietuvos įmonių, atliekanti bendruosius statybos ir technologinių įrenginių bei vamzdynų montavimo darbus...
nuotrauka
2020-07-23 10:32
Kauno oro uoste tęsiami plėtros darbai, kuriais siekiama sukurti geriausiai išplėtotą ir pritaikytą orlaivių techninio aptarnavimo (angl. Maintenance, Repair and Overhaul) infrastruktūrą visame regione. Liepą baigtas dar vienas etapas – naujo perono plėtra ir gaisrinės rekonstrukcijos darbai.
nuotrauka
2020-07-22 13:55
Mažeikių rajone jau ruošiamasi tarptautinės energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ plėtojamo vėjo jėgainių parko projekto įgyvendinimui: prasidės kelių įrengimo ir kiti paruošiamieji darbai. Po maždaug pustrečių metų žalią elektros energiją šiame vėjo parke gamins iki 15 vėjo jėgainių, kurių bend...
nuotrauka
2020-07-20 11:55
Didžiausias Europoje miesto teritorijoje – Kaune – esantis ąžuolynas netrukus išgyvens tikrą renesansą. Kauno savivaldybė sudarė Ąžuolyno parko rangos darbų sutartį su konkursą laimėjusia įmone „Kauno keliai“. Infrastruktūros gerinimui bei rekonstrukcijai numatyta 5,6 mln. eurų iš ES fondų, Vyriausy...
nuotrauka
2020-07-20 07:34
Žmogus siekia gyventi ir dirbti komfortiškomis sąlygomis. Ką daryti, kad vasarą nekamuotų tvankuma, o žiemą nereikėtų drebėti nuo šalčio? Racionalūs žmonės siekia dar daugiau – kaip padaryti, kad ta pati sistema ir vėsintų, ir šildytų, o įrenginiai nedarkytų interjero? Išeitis – kapiliarinė vėsinimo...
nuotrauka
2020-07-17 14:54
Bendrovė „Ignitis grupė“ pranešė pasiekusi pagrindinio biuro konkursas baigiamąjį etapą. Pagal ekonominio naudingumo kriterijus įvertinus galutinius dalyvių pasiūlymus paaiškėjo, kad derybas dėl nuomos sutarties sudarymo bus siūloma pradėti biurų kompleksą „Business Garden Vilnius“ Lazdynuose plėtoj...
nuotrauka
2020-07-17 11:14
Marijampolės pataisos įstaigoje įrengtos pirmosios modulinės gyvenamosios patalpos – kameros. Moduliniame komplekse bus galima apgyvendinti 64 asmenis, čia taip pat įsikurs socializacijos specialistai, priežiūros postas.
nuotrauka
2020-07-17 09:15
Europos Komisija (EK) baigė vertinti paraiškas pagal Europos Infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse ir Lenkijoje skyrė ženklų papildomą finansavimą – virš 606 mln. eurų. Lietuvoje skirtas finansavimas bus panaudotas europinės vėžės geležinkelio „Rail Balti...
nuotrauka
2020-07-15 12:26
2020 m. liepos mėn. 13 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pritarė uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto fondo „EIKA Development Fund“ steigimo dokumentams. Tai bus jau trečiasis UAB „Eika Asset Management“ (toliau EAM) valdomas investicinis fondas.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...