2019 rugpjūčio 22 d. ketvirtadienis, 9:47
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ateities miestas – toks, kuriame viską pasiekti užteks ne daugiau kaip 20 minučių

2019-08-13 10:41
Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Statybos paslaugų koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen sako, kad tokį modelį šiandien keičia „20 minučių miesto“ koncepcija, kurios idėja – visų gyventojui reikiamų paslaugų nuo namų ir darbovietės pasiekiamumas.
nuotrauka
YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen pastebi, kad „geras miestas yra tas, kuriame visi svarbiausi dalykai pasiekiami per ne daugiau kaip 20 minučių“. YIT nuotr.


Minimos įmonės
YIT, AB

Koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen dalinasi įžvalgomis apie Europos šalių miestuose stebimas transformacijas, kurios neaplenkia ir Lietuvos didmiesčių.

Su miestų plėtros procesais Jums tenka susidurti iš arti. Ką pastebite? Kokios pagrindinės miestų plėtros tendencijos ryškėja?

Kiekvienas miestas, be abejo, unikalus ir tie procesai gali skirtis. Tačiau tam tikrus bendrus bruožus išskirti galima. Visų pirma, tai miestų centrinių dalių tankėjimas. Miestai ne tiek plečiasi į išorę, auga iš vidaus, urbanistinės teritorijos tampa labiau koncentruotos, formuojasi nauji centrai centre.

Tai reiškia keletą dalykų. Visų pirma, miesto sutankėjimai gyventojams sudaro galimybes lengviau pasiekti įvairias paslaugas, įstaigas. Gyvenamosios zonos priartėja ir susipina su darbo, komercinėmis, laisvalaikio ar kultūrinėmis teritorijomis. Darbas yra arčiau namų, namai – arčiau rekreacinių zonų, kavinių, parduotuvių, paslaugų. Vystant naujas teritorijas, naujam gyvenimui prikeliant apleistas industrines zonas, mieste gali išryškėti net keletas tokių didelio tankio taškų.

Kaip tai paveikia miestų transporto infrastruktūrą?

Didesnis miesto tankis reiškia, kad viskas jame yra lengviau pasiekiama. Kaip teigia Australijos Melburno universiteto profesorius Kim Dovey, geras miestas yra tas, kuriame visi svarbiausi dalykai pasiekiami per ne daugiau kaip 20 minučių. Tai galėtų būti pagrindinis šiuolaikinio miesto planavimo kriterijus. Žinoma, tam, visų pirma, reikia gerai išvystytos viešojo transporto infrastruktūros.

Mieste, kur skirtingos funkcijos yra susitelkusios santykinai nedidelėje teritorijoje, nuosavas automobilis tampa vis mažiau racionaliu pasirinkimu, o viešojo transporto, dviračių ir pėsčiųjų reikšmė didėja. Alternatyvos automobiliams, be abejo, vis aktualesnės tampa ir dėl augančio ekologinio sąmoningumo, klimato kaitos keliamų iššūkių.

Kokią įtaką miestų plėtrai turi technologinės inovacijos? Ar jos taip pat keičia šiandieninių miestų veidą?

Neabejotinai. Miestai tampa vis išmanesni. Naudojant modernius duomenų surinkimo ir analizės įrankius efektyviau valdomos miestų transporto sistemos, paskirstomi resursai, teikiamos viešosios paslaugos. Duomenų analizės priemonės leidžia sumažinti energijos sąnaudas, o tai taip pat prisideda prie ekologinių reikalavimų.

Kokie socialiniai ir ekonominiai procesai turi didžiausią įtaką stebimoms miestų transformacijoms?

Gyventojų kultūrinė veikla, pramogos tampa vis svarbesniu impulsu ekonomikai, kuria naujas darbo vietas. Tai atsispindi ir urbanistiniuose procesuose. Prekybai keliantis į internetą, paslaugos vis dažniau užims parduotuvių patalpas. Paslaugų sektorius ne tik linkęs susitelkti naujuose miestų centruose, bet kartu pritraukia į juos daugiau įvairovės, aktyvina kultūrinį gyvenimą. 

Be to, su paslaugų sektoriumi susiję nauji darbo modeliai, didesnis lankstumas pamažu ištrina tradicinę skirtį tarp namų, darbo ir laisvalaikio erdvių. Jos vis didesne dalimi persidengia, susijungia, papildo viena kitą.

Jei nusikeltume keletą dešimtmečių į praeitį, pamatytume, kad ta skirtis tarp šių erdvių buvo daug ryškesnė. Didelė dalis darbų vis dar buvo sutelkta gamybos sektoriuje, kurio veikla dažniausiai buvo iškelta į užmiestį. Tuo metu žmonės gyveno gyvenamuosiuose rajonuose, priemiesčiuose, o paslaugos, pramogos telkėsi aplink centrą.

Ar tai nereiškia, kad miestas tampa chaotiškesnis?

Galbūt, tinkamesnis žodis yra dinamiškesnis, įvairesnis, gyvybingesnis. Tai, kad miestas nebėra suskirstytas į monofunkcinius blokus, yra neabejotinai teigiamas dalykas. Tai suteikia sąlygas įvairesnėms socialinėms interakcijoms, didesnį mobilumą, patogesnį miestiečių gyvenimą. Tokia miesto sankloda naudinga ir ekonominiu požiūriu – koncentruota paslaugų infrastruktūra leidžia išgauti sinergijos efektą, pritraukti daugiau investicijų, sukuria didesnę vertę. Funkcijų maišymosi ir miesto teritorijų sutankėjimo procesai tikrai skatintini.

Kas turėtų užtikrinti, kad šie miestų plėtros procesai vyktų sklandžiai?


Manau, kad esminis dalykas yra miesto savivaldos ir vystytojų bendradarbiavimas, konstruktyvios diskusijos, dalinimasis idėjomis ir gyventojų poreikių įvertinimas. Pats miestas yra atsakingas už savo teritorijų planavimą, plėtros strategiją. Tačiau įmonės taip pat gali svariai prisidėti prie šio proceso.

Mes turime daugybę patirties, nuolat bendraujame su gyventojais, matome jų poreikius ir turime idėjų, kurios gali būti naudingos miestui. Miestas ir vystytojai turėtų būti partneriai, dirbantys vardan vieno tikslo – geresnio miesto gyventi, dirbti ir kurti. Be to, visuomet būtina įsiklausyti ir atsižvelgti ir į bendruomenių nuomonę, įvertinti jų lūkesčius. Vystydami savo projektus visuomet stengiamės tai padaryti – rengiame susitikimus, vykdome apklausas, informuojame apie savo planus, palaikome kontaktą.

Kokie aspektai svarbūs miestui, kad jame būtų gera gyventi?

Lengvai pasiekiamos paslaugos, išvystyta viešojo transporto infrastruktūra. Taip pat gyvenimo mieste kokybei neabejotinai svarbios žaliosios ir rekreacinės erdvės, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Tai yra vienas iš miestų planavimo iššūkių šiandien – kaip miestui tankėjant išsaugoti, integruoti į jį žaliąsias ir poilsio erdves, sukurti sąlygas aktyviam laisvalaikiui ir judėjimui?

Kaip, jūsų vertinimu, Europos miestų kontekste atrodo Vilnius? Kokios jo perspektyvos ir augimo galimybės?

Miestas tikrai auga, o minėtos miestų plėtros tendencijos pastebimos ir čia. Galima matyti, kaip tam tikros teritorijos Vilniuje atgyja, tampa traukos vietomis. Daug potencialo plėtrai suteikia Neries krantinės, jų suteikiamos galimybės tiek laisvalaikio ir paslaugų infrastruktūrai, tiek gyvenamųjų namų projektams ar finansinio centro plėtrai. Centre yra ir daugiau teritorijų, kurios turi galimybių augti.

Manau, kad vienas iš pagrindinių Vilniaus privalumų yra jo įvairovė. Be to, statybų sektorius čia yra brandus, galintis pasiūlyti aukštos kokybės paslaugas. Miesto plėtrai tai taip pat labai svarbu.

YIT inf. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2019-08-19 11:03
Elektrą iš saulės kitų metų pabaigoje gaminsis per 10 tūkst. gyventojų – tai penkiskart didesnis gaminančių vartotojų skaičius, nei šiuo metu. Tokiam proveržiui kelią atvėrė nutolusių saulės elektrinių įteisinimas ir numatoma finansinė parama jų įrengimui. Gyventojai, kurie pasigamina elektros iš sa...
nuotrauka
2019-08-14 14:36
Palangos paplūdimiuose triūsia nauja ir moderni smėlio valymo mašina „BeachTech Marina“. Ekonomiškai ir tyliai dirbanti savaeigė technika kol kas neturi analogo Baltijos jūros regione.
nuotrauka
2019-08-09 11:08
Atliekų tvarkymo įmonė „Ekonovus“ pirmoji šalyje pradeda dirbti su dujinėmis šiukšliavežėmis, kurios ne tik mažiau terš orą, bet ir veiks kur kas tyliau nei dyzelinės jų „kolegės“.
nuotrauka
2019-08-09 10:27
Vos viena paplūdimyje numesta nuorūka gali užteršti net penkis kubinius metrus vandens. Vandens, kuriame, pasiilgę jūros, maudomės ne tik mes patys, bet ir mūsų vaikai. Specialistai neabejoja – jei kiekvienas apie tai susimąstytų, nuorūkų, o taip pat – ir kitų smulkių atliekų paplūdimiuose būtų ger...
nuotrauka
2019-08-08 13:24
Populiarėjantis „zero waste“ (nulinių atliekų – liet.) judėjimas įsitvirtina mados ir ekologiškų pakuočių srityse. Dabar tendencijos persikelia ir į kitas gyvenimo sritis – jos ryškios ir namų interjero dizaino sprendimuose. Įkvėpta šio judėjimo entuziastų, internetinė parduotuvė Pigu.lt, bendradarb...
nuotrauka
2019-08-05 10:40
Įgyvendinant taikos sutartį tarp Energetikos ministerijos ir Vokietijos kompanijos „Danpower“, bendrovė neatlygintinai perduos 100 elektromobilių stotelių. Transporto kompetencijų agentūra rūpinsis šių stotelių visoje Lietuvoje įrengimu.
nuotrauka
2019-07-30 13:45
„Modus Group” pradeda naują saulės jėgainių parkų plėtros etapą Lenkijoje. Kaimyninėje rinkoje grupė iki 2020 metų pradžios planuoja įrengti 41 saulės jėgainių parką, kurių bendra galia sieks 41 megavatų (MW). Į šiuos žaliosios energetikos projektus bendrovė numato investuoti apie 36 mln. eurų. Fina...
nuotrauka
2019-07-30 10:42
Pirmieji šeši šių metų mėnesiai buvo itin rezultatyvūs Lietuvoje veikiantiems vėjo jėgainių parkams. Žiemą ir pavasarį šalyje vyravę orai buvo palankūs elektros energijos gamybai vėjo jėgainėse, jos apsukas pastebimiau sulėtino tik birželį. Nepaisant to, bendras pusmečio rezultatas – beveik trečdali...
nuotrauka
2019-07-30 10:06
Chaotiška miestų plėtra turi neigiamos įtakos natūralioms ekosistemoms. Integruotas požiūris į urbanizaciją, saugant gamtinius išteklius, skatina investuoti į ekosistemų atkūrimą, taip padeda padidinti miestų atsparumą gamtinėms nelaimėms, mažinti oro taršą ir kitą miestų neigiamą poveikį aplinkai b...
nuotrauka
2019-07-22 09:41
Siekiant valstybės strateginių tikslų atsinaujinančioje energetikoje ir tam išnaudoti jūrinio vėjo potencialą Baltijos jūroje, Energetikos ministerijos užsakymu Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko išsamią jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje analizę.
nuotrauka
2019-07-18 15:45
AB „Kauno energija“ priklausančioje Noreikiškių katilinėje pradedamas įrengti naujas biokuro katilas, įgalinsiantis katilinę lanksčiau ir ekonomiškiau veikti vasaros režimu.
nuotrauka
2019-07-16 13:15
Nuo vakar, liepos 15 d., iki rugsėjo 16 d. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima juridinių asmenų paraiškas paramai, skirtai atsinaujinantiems energijos ištekliams panaudoti visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose.
nuotrauka
2019-07-11 13:04
Kauno rajono savivaldybė ketina teikti paraiškas projektui, kuris įgalintų įrengti saulės jėgaines ant Garliavos sporto centro ir penkių ugdymo įstaigų stogų. Prisijungti prie projekto kviečiamos ir sveikatos įstaigos.
nuotrauka
2019-07-10 15:36
Atsižvelgiant į didelį gyventojų susidomėjimą ir gausų paraiškų skaičių, Energetikos ministerija papildomai skyrė Europos Sąjungos (ES) lėšų nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šilumos gamybos įrenginiams pasikeisti.
nuotrauka
2019-07-10 09:23
Prezidentės Dalios Grybauskaitės namą energija aprūpins Lietuvos gamintojų įrengta saulės elektrinė. Ant kadenciją baigiančios valstybės vadovės privačios rezidencijos įrengta 7 kWh galingumo jėgainė.
nuotrauka
2019-07-03 16:44
Nuo liepos pradžios gyventojams, norintiems įsirengti iki 30 kilovatų (kW) galios saulės elektrines, taikomos supaprastintos procedūros, atsisakant perteklinių leidimų. Iki šiol tokia tvarka buvo taikoma tik iki 5 kW galios elektrines įsirengiantiems gyventojams.
nuotrauka
2019-07-01 13:40
Vis didėjant suvokimui, kad kiekvienas privalome rūpintis mus supančia aplinka, plastikinės pakuotės vis dar išlieka viena dažniausiai naudojamų pakuotės rūšių. Skaičiuojama, kad metinėmis plastiko atliekomis būtų galima net keturis kartus apjuosti Žemę. Net kelis šimtus metų yrančioms pakuotėms iš ...
nuotrauka
2019-07-01 10:17
Oro taršos poveikis aplinkai – neabejotinas, tačiau neretai laikomasi klaidingų įsitikinimų. „National Geographic“ pateikia šešis dažniausiai apie oro taršą patalpose ir lauke gyvuojančius mitus, su kuriais žmonės susiduria visame pasaulyje.
nuotrauka
2019-06-28 13:25
Klaipėdoje netrukus prasidės Melnragės parko įrengimo darbai. Planuojama tvarkyti teritorija yra Melnragės gyvenvietės pietvakarinėje dalyje, netoli Klaipėdos uosto vartų molo, apribota Audros, Kopų, Nėgių, Molo, Vėtros gatvių ir Baltijos jūros paplūdimių.
nuotrauka
2019-06-25 12:54
Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritarė UAB „Archstudija“ iniciatyvai Panevėžio rajone statyti vėjo elektrines penkiose seniūnijose – Miežiškių, Raguvos, Ramygalos, Vadoklių ir Velžio. Jėgainių parkas iš viso apimtų 5 700 ha teritoriją. Galimas maksimalus vėjo elektrinių aukštis, įskaitant spar...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Naujos CAT® technikos paklausa Baltijos šalyse didėja

Š. m. gegužės mėn. vyko statybinės technikos šventė „Caterpillar Roadshow“, kurios metu visiems besidomintiems statybinės technikos naujovėmis buvo pademonstruotos pažangiausios „Cat“ prekės...