2019 spalio 23 d. trečiadienis, 20:42
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ateities miestas – toks, kuriame viską pasiekti užteks ne daugiau kaip 20 minučių

2019-08-13 10:41
Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Statybos paslaugų koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen sako, kad tokį modelį šiandien keičia „20 minučių miesto“ koncepcija, kurios idėja – visų gyventojui reikiamų paslaugų nuo namų ir darbovietės pasiekiamumas.
nuotrauka
YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen pastebi, kad „geras miestas yra tas, kuriame visi svarbiausi dalykai pasiekiami per ne daugiau kaip 20 minučių“. YIT nuotr.


Minimos įmonės
YIT, AB

Koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen dalinasi įžvalgomis apie Europos šalių miestuose stebimas transformacijas, kurios neaplenkia ir Lietuvos didmiesčių.

Su miestų plėtros procesais Jums tenka susidurti iš arti. Ką pastebite? Kokios pagrindinės miestų plėtros tendencijos ryškėja?

Kiekvienas miestas, be abejo, unikalus ir tie procesai gali skirtis. Tačiau tam tikrus bendrus bruožus išskirti galima. Visų pirma, tai miestų centrinių dalių tankėjimas. Miestai ne tiek plečiasi į išorę, auga iš vidaus, urbanistinės teritorijos tampa labiau koncentruotos, formuojasi nauji centrai centre.

Tai reiškia keletą dalykų. Visų pirma, miesto sutankėjimai gyventojams sudaro galimybes lengviau pasiekti įvairias paslaugas, įstaigas. Gyvenamosios zonos priartėja ir susipina su darbo, komercinėmis, laisvalaikio ar kultūrinėmis teritorijomis. Darbas yra arčiau namų, namai – arčiau rekreacinių zonų, kavinių, parduotuvių, paslaugų. Vystant naujas teritorijas, naujam gyvenimui prikeliant apleistas industrines zonas, mieste gali išryškėti net keletas tokių didelio tankio taškų.

Kaip tai paveikia miestų transporto infrastruktūrą?

Didesnis miesto tankis reiškia, kad viskas jame yra lengviau pasiekiama. Kaip teigia Australijos Melburno universiteto profesorius Kim Dovey, geras miestas yra tas, kuriame visi svarbiausi dalykai pasiekiami per ne daugiau kaip 20 minučių. Tai galėtų būti pagrindinis šiuolaikinio miesto planavimo kriterijus. Žinoma, tam, visų pirma, reikia gerai išvystytos viešojo transporto infrastruktūros.

Mieste, kur skirtingos funkcijos yra susitelkusios santykinai nedidelėje teritorijoje, nuosavas automobilis tampa vis mažiau racionaliu pasirinkimu, o viešojo transporto, dviračių ir pėsčiųjų reikšmė didėja. Alternatyvos automobiliams, be abejo, vis aktualesnės tampa ir dėl augančio ekologinio sąmoningumo, klimato kaitos keliamų iššūkių.

Kokią įtaką miestų plėtrai turi technologinės inovacijos? Ar jos taip pat keičia šiandieninių miestų veidą?

Neabejotinai. Miestai tampa vis išmanesni. Naudojant modernius duomenų surinkimo ir analizės įrankius efektyviau valdomos miestų transporto sistemos, paskirstomi resursai, teikiamos viešosios paslaugos. Duomenų analizės priemonės leidžia sumažinti energijos sąnaudas, o tai taip pat prisideda prie ekologinių reikalavimų.

Kokie socialiniai ir ekonominiai procesai turi didžiausią įtaką stebimoms miestų transformacijoms?

Gyventojų kultūrinė veikla, pramogos tampa vis svarbesniu impulsu ekonomikai, kuria naujas darbo vietas. Tai atsispindi ir urbanistiniuose procesuose. Prekybai keliantis į internetą, paslaugos vis dažniau užims parduotuvių patalpas. Paslaugų sektorius ne tik linkęs susitelkti naujuose miestų centruose, bet kartu pritraukia į juos daugiau įvairovės, aktyvina kultūrinį gyvenimą. 

Be to, su paslaugų sektoriumi susiję nauji darbo modeliai, didesnis lankstumas pamažu ištrina tradicinę skirtį tarp namų, darbo ir laisvalaikio erdvių. Jos vis didesne dalimi persidengia, susijungia, papildo viena kitą.

Jei nusikeltume keletą dešimtmečių į praeitį, pamatytume, kad ta skirtis tarp šių erdvių buvo daug ryškesnė. Didelė dalis darbų vis dar buvo sutelkta gamybos sektoriuje, kurio veikla dažniausiai buvo iškelta į užmiestį. Tuo metu žmonės gyveno gyvenamuosiuose rajonuose, priemiesčiuose, o paslaugos, pramogos telkėsi aplink centrą.

Ar tai nereiškia, kad miestas tampa chaotiškesnis?

Galbūt, tinkamesnis žodis yra dinamiškesnis, įvairesnis, gyvybingesnis. Tai, kad miestas nebėra suskirstytas į monofunkcinius blokus, yra neabejotinai teigiamas dalykas. Tai suteikia sąlygas įvairesnėms socialinėms interakcijoms, didesnį mobilumą, patogesnį miestiečių gyvenimą. Tokia miesto sankloda naudinga ir ekonominiu požiūriu – koncentruota paslaugų infrastruktūra leidžia išgauti sinergijos efektą, pritraukti daugiau investicijų, sukuria didesnę vertę. Funkcijų maišymosi ir miesto teritorijų sutankėjimo procesai tikrai skatintini.

Kas turėtų užtikrinti, kad šie miestų plėtros procesai vyktų sklandžiai?


Manau, kad esminis dalykas yra miesto savivaldos ir vystytojų bendradarbiavimas, konstruktyvios diskusijos, dalinimasis idėjomis ir gyventojų poreikių įvertinimas. Pats miestas yra atsakingas už savo teritorijų planavimą, plėtros strategiją. Tačiau įmonės taip pat gali svariai prisidėti prie šio proceso.

Mes turime daugybę patirties, nuolat bendraujame su gyventojais, matome jų poreikius ir turime idėjų, kurios gali būti naudingos miestui. Miestas ir vystytojai turėtų būti partneriai, dirbantys vardan vieno tikslo – geresnio miesto gyventi, dirbti ir kurti. Be to, visuomet būtina įsiklausyti ir atsižvelgti ir į bendruomenių nuomonę, įvertinti jų lūkesčius. Vystydami savo projektus visuomet stengiamės tai padaryti – rengiame susitikimus, vykdome apklausas, informuojame apie savo planus, palaikome kontaktą.

Kokie aspektai svarbūs miestui, kad jame būtų gera gyventi?

Lengvai pasiekiamos paslaugos, išvystyta viešojo transporto infrastruktūra. Taip pat gyvenimo mieste kokybei neabejotinai svarbios žaliosios ir rekreacinės erdvės, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Tai yra vienas iš miestų planavimo iššūkių šiandien – kaip miestui tankėjant išsaugoti, integruoti į jį žaliąsias ir poilsio erdves, sukurti sąlygas aktyviam laisvalaikiui ir judėjimui?

Kaip, jūsų vertinimu, Europos miestų kontekste atrodo Vilnius? Kokios jo perspektyvos ir augimo galimybės?

Miestas tikrai auga, o minėtos miestų plėtros tendencijos pastebimos ir čia. Galima matyti, kaip tam tikros teritorijos Vilniuje atgyja, tampa traukos vietomis. Daug potencialo plėtrai suteikia Neries krantinės, jų suteikiamos galimybės tiek laisvalaikio ir paslaugų infrastruktūrai, tiek gyvenamųjų namų projektams ar finansinio centro plėtrai. Centre yra ir daugiau teritorijų, kurios turi galimybių augti.

Manau, kad vienas iš pagrindinių Vilniaus privalumų yra jo įvairovė. Be to, statybų sektorius čia yra brandus, galintis pasiūlyti aukštos kokybės paslaugas. Miesto plėtrai tai taip pat labai svarbu.

YIT inf. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2019-10-22 16:10
Nuo šiol geografinė saulės elektros gamybos vieta nebesvarbi. Gyventojas ar įmonė elektrą gali gamintis ne tik ant savo namo ar biuro stogo, bet, pvz., gyventojas gali gaminti sodyboje, o naudoti elektrą savo namuose mieste, o įmonė – nuosavame sklype už miesto, o naudoti biure mieste. Vienos saulės...
nuotrauka
2019-10-15 10:17
Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamu mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio. Jį į kurortą sugrąžino sanatorija „Gradiali“, oficialiai atidariusi mineralinio vandens gręžinį sanatorijos teritorijoje.
nuotrauka
2019-10-09 09:40
Branduolinės radiacijos debesų kaltininkai, kaip ir pasekmės, kartais paaiškėja tik po daugelio metų. Tačiau akivaizdu, kad radioaktyvieji elementai, tokie kaip plutonis ir uranas, naudojami elektros energijai ir branduoliniams ginklams gaminti, yra kenksmingi žmonėms, gyvūnams, augalams ir aplinkai...
nuotrauka
2019-10-08 11:51
Nuo 2024 m. sausio 1 d. visi ūkio subjektai Lietuvoje privalės užtikrinti, kad kvapai dėl jų vykdomos veiklos gyvenamosios aplinkos ore neviršytų 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m³). Taip siekiama pagerinti netoli pramonės objektų gyvenančių žmonių aplinką. Iki šiol Lietuvoje galioja 8 europinių kvap...
nuotrauka
2019-10-01 12:45
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymus, kuriais nuo spalio 1 d. įtvirtinamas naujas mažosios žaliosios energetikos modelis, leidžiantis gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją vartoti geografiškai skirtingose vietose. Šiuo žingsniu visiems Lietuvos gyventoja...
nuotrauka
2019-09-30 10:49
Vyriausybei svarstyti pateikti Energetikos ministerijos parengti Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimai, kuriais įteisinama nauja žaliosios energetikos plėtros forma – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.
nuotrauka
2019-09-27 14:27
Ar žinotumėte, kaip teisingai išrūšiuoti lango stiklą? Kai kurių atliekų rūšiavimas yra keblus ir vienas tokių pavyzdžių – automobilio ar lango stiklai, kurie negali būti taip paprastai perdirbami kaip dužęs stiklainis. Būtent todėl atliekų tvarkymo ekspertai aptaria daugiausiai klausimų keliančių p...
nuotrauka
2019-09-27 13:44
Finansinę paramą saulės elektrinėms gyventojai įvardija kaip esminę paskatą įsirengti nuosavą saulės jėgainę ir patiems pasigaminti elektros. Daugiau nei pusei žmonių svarbus užtikrinimas, kad nuosava saulės elektrinė padės sumažinti išlaidas elektrai. O daugiau nei trečdalį didmiesčių gyventojų mot...
nuotrauka
2019-09-24 13:11
Per paskutinius šimtą metų sugebėjome sukontroliuoti didžiąją dalį virusinių ligų, padidinome gyvenimo komforto lygį, turime galimybę gyventi technologiškai pažangiuose namuose, bet visi šie patogumai sukūrė naujų problemų. Patogus ir pasyvus gyvenimo būdas sumažino fizinį aktyvumą, mažiau dėmesio s...
nuotrauka
2019-09-23 11:50
Klaipėdos apygardos prokuratūra turės iš naujo spręsti dėl viešojo intereso gynimo siekiant apsaugoti pietinės miesto dalies gyventojus nuo nemalonių kvapų. Dėl to prieš daugiau nei metus į prokuratūrą kreipėsi Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, tačiau prokuratūra iki šiol nematė pakankam...
nuotrauka
2019-09-09 09:52
Blogas kvapas kamuoja Klaipėdos rajono, Ketvergių, Gručeikių, Toleikių ir kitų kaimų gyventojus. Jis ypač sustiprėja vasaros metu, kai tvyro karščiai, nebūna vėjų. Jau artimiausiu metu čia bus išbandytas specialus įrenginys, skirtas blogo kvapo ir dulkių šalinimui.
nuotrauka
2019-09-03 12:26
Augant susidomėjimui savo namuose pasigaminti elektros energiją, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistai pataria nesiimti savavališkų veiksmų montuojant saulės elektrines, būtinai gauti Bendrovės išduodamas prijungimo sąlygas, patikėti darbą atestuotiems ir darbą išmanantiems specialist...
nuotrauka
2019-09-03 09:46
Lietuvoje sparčiai daugėjant renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, vis dažniau išryškėja netinkamo mikroklimato sukeliamos problemos gyvenamosiose patalpose. Gyventojams svarbu žinoti, kad po daugiabučio modernizacijos keičiasi ir buto mikroklimatas. Kadangi modernizuotas daugiabutis, gyvenamasis n...
nuotrauka
2019-08-30 10:52
Šiemet ir kitąmet šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose atsiras nemažai naujų lankymui skirtos infrastruktūros objektų. Jie bus įrengti tęsiant ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą, skirtą šalies kraštovaizdžio vertybių apsaugai ir pritaikymui jas pažinti.
nuotrauka
2019-08-27 09:39
Nors Europa Sąjunga draudžia šalinti senas padangas sąvartynuose, tačiau nemažai jų ten dar patenka. Visgi pasaulyje atsiranda naujų sprendimų, kaip efektyviai panaudoti senas padangas.
nuotrauka
2019-08-19 11:03
Elektrą iš saulės kitų metų pabaigoje gaminsis per 10 tūkst. gyventojų – tai penkiskart didesnis gaminančių vartotojų skaičius, nei šiuo metu. Tokiam proveržiui kelią atvėrė nutolusių saulės elektrinių įteisinimas ir numatoma finansinė parama jų įrengimui. Gyventojai, kurie pasigamina elektros iš sa...
nuotrauka
2019-08-14 14:36
Palangos paplūdimiuose triūsia nauja ir moderni smėlio valymo mašina „BeachTech Marina“. Ekonomiškai ir tyliai dirbanti savaeigė technika kol kas neturi analogo Baltijos jūros regione.
nuotrauka
2019-08-09 11:08
Atliekų tvarkymo įmonė „Ekonovus“ pirmoji šalyje pradeda dirbti su dujinėmis šiukšliavežėmis, kurios ne tik mažiau terš orą, bet ir veiks kur kas tyliau nei dyzelinės jų „kolegės“.
nuotrauka
2019-08-09 10:27
Vos viena paplūdimyje numesta nuorūka gali užteršti net penkis kubinius metrus vandens. Vandens, kuriame, pasiilgę jūros, maudomės ne tik mes patys, bet ir mūsų vaikai. Specialistai neabejoja – jei kiekvienas apie tai susimąstytų, nuorūkų, o taip pat – ir kitų smulkių atliekų paplūdimiuose būtų ger...
nuotrauka
2019-08-08 13:24
Populiarėjantis „zero waste“ (nulinių atliekų – liet.) judėjimas įsitvirtina mados ir ekologiškų pakuočių srityse. Dabar tendencijos persikelia ir į kitas gyvenimo sritis – jos ryškios ir namų interjero dizaino sprendimuose. Įkvėpta šio judėjimo entuziastų, internetinė parduotuvė Pigu.lt, bendradarb...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra