2020 rugpjūčio 13 d. ketvirtadienis, 3:25
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ekologija „RESTOJE“ arba, Kai sąmoningumas nugali prieš sintetiką

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-05-11 07:44
Kai prieš keletą metų į mano butą išdidžiai įžengė tinku apsiteplioję statybininkai ir, trumpai apsižvalgę, pareiškė: „Taip, tai izoliuosime akmens vata, sienas apkalsim gipso kartono plokštėmis, o į grindis sudėsim OSB“, nė negalvojau ginčytis. Tačiau šiandien su malonumu pasiginčyčiau: kodėl gipso kartonas? Rinkoje jau yra presuotų šiaudų plokščių, garsą izoliuojančių netgi geriau. Taip pat gamintojai siūlo namus apsišiltinti medžio plaušu, primenančiu minkštą vatą, o sienas nutinkuoti sveiką mikroklimatą patalpoje palaikančiu molio tinku. Galiausiai, jei nenorite molio tinko, galite eksperimentuoti dėliodami ir vidaus ir lauko apdailos raštus iš korėto degto molio apdailinių plytelių.
nuotrauka
Namo įėjimas. Asociatyvi svetainės Pixabay.com nuotr.


Bendrovė „Hesora ir ko“, prekiaujanti čekiškomis presuotų šiaudų plokštėmis (alternatyva gipso kartonui) parodoje  „RESTA“ pasirinko unikalų būdą įrodyti, kokiomis garso izoliacijos savybėmis šios plokštės pasižymi.

Po trumpo pokalbio su žurnaliste bendrovės atstovas atvėrė čia pat stovėjusią iš plokščių sukaltą dėžę, kurioje visu garsu melodiją „plėšė“ garso kolonėlė. Išorėje muzikos praktiškai nebuvo girdėti.

Bendrovė reklamuoja plokštes vaizduodama indivudualius namus, tačiau mano pirmoji mintis pamačius garso kolonėlę dėžėje buvo, jog  daugiabučių gyventojai už tokį „išradimą“ išbučiuotų rankas. Tiesa, šiaudų plokštė, nors ant jos lygiai taip pat galima kabinti paveikslus, klijuot plyteles, yra storesnė nei gipso kartono plokštė. Taigi, dėl „šventos ramybės“ tektų paaukoti šiek tiek būsto ploto.

Molio tinkų pristatymas parodoje „RESTA“ – Saulius Jackevičius. „Facebook“ nuotr.

Orientuojasi į sąmoningą klientą

Toliau įsikūrę apšiltinimo specialistai demonstruoja, kaip tarpus tarp namo sienų užpildyti minkštute medžio plaušų „vata“. Bendrovės atstovas paaiškina, jog plaušas apdorotas tik boraksu, kad jame nesiveistų kenkėjai ar graužikai. Šios medžiagos yra ekologiškos, kvėpuojančios (t. y. pralaidžios garams), vienodai gerai izoliuoja ir nuo šalčio žiemą, ir nuo karščio vasarą. Specialistų teigimu, įsirengus natūraliomis medžiagomis apšildytą būstą, patalpose vyrauja geras mikroklimatas.

Molio tinkais („Mr. Clay“) prekiaujantis Saulius Jackevičius savo stende demonstravo, jog panorėjus tinką ant sienų galima tepti ir rankomis – visos spalvos išgaunamos iš natūralių pigmentų, taigi tinku savo kambarį „išdekoruoti“ gali ir vaikai. Parodos metu stende dirbę žmonės moliu tapė paveikslus.


Korėtos apdailinės molio plytelės. „LDK plytinės“ nuotr.

„Pastaruoju metu juntame, kad jau ir klientas kitas – sąmoningesnis, protingesnis. Mes orientuojamės ne į prabangą, ne į turtingą, o į sąmoningą klientą. Šiuo metu molio tinkas išgyvena savotišką renesansą – tai visiškai natūrali medžiaga, dauguma spalvų išgaunama Lietuvoje. Mūsų gamykla turi savo nuosavą karjerą, taigi niekur toli važiuoti nereikia, vykdome harmoningą produkto gamybą“, – kalbėjo S. Jackevičius.

Dzūkijos miškuose padarytas atradimas nuims galvasopį architektams

„Tinkai reguliuoja mikroklimatą, žmogus gerai jaučiasi. Molis – tai žemė, natūrali medžiaga. Jis neišdegtas, visiškai nepakeista jo struktūra. Taigi nutinkavus sienas molio tinku jus supa tikra, natūrali aplinka“, – sakė S. Jackevičius. Drėgmė į tokias sienas ir įeina, ir išeina.

S. Jackevičius atskleidė, jog šiuo metu molio tinku tinkuojami būsimi žalieji biurai pačiame Vilniaus cetre. Verslininkai suvokia laimingų darbuotojų galią ir vsiškai nebjo „senovinų“ technologijų.

„Sąmoningumas nugali prieš sintetiką“, – išvadą padaro S. Jackevičius.

Čia pat kaimynystėje klinkerio degto molio plyteles lauko ir vidaus apdailai pristatinėjo „LDK plytinės“ vadovas Gintaras Knieža. Jis teigia, jog pagrindinė Varėnos miškuose įsikūrusios plytinės veikla – tikros, senoviniu būdu nulipdytos molio plytos, o dekoratyvinės klinkerio plytelės apdailai atsirado kaip papildomas gaminys.

„Šie gaminiai, tiesą sakant, neturi nieko bendro su senove ir senoviniais raštais, jie orientuoti į modernų laikmetį. Šios plytos – tai inovacija, atrasta Lietuvoje, Dzūkijos kaime“, – sako pašnekovas ir įduoda vieną fasado plytelę žurnalistei į rankas.

Apdailinės molio plytelės. „LDK plytinės“ nuotr.

Plytelė, įvertinus tai, jog ji gaminta iš degto molio, – itin lengva.

„Dažniausiai niekas nenori, kad apdaila būtų sunki – tuomet reikia daugiau medvaržčių, ir panašiai. Lengvas plyteles lengviau ir transportuoti – mažėja transporto sąnaudos. Tikrą molį sunku pjaustyti, apdirbti – o štai šis gaminys yra labai lankstus. Jei tik panorėsite kitokių matmenų, kitokio reljefo – lengvai tai įgyvendinsime. Gamindami šias plyteles pritaikėme naują technologiją ir galime drąsiai sakyti – tokios technologijos nežino nė viena Europos keramikos gamykla“, – kalbėjo G. Knieža.

„O dabar jau prasidės architektų, dizainerių darbas. Jie, apsilankę mūsų stende, pripažįsta, jog iš tiesų egzistavo problema: statybose yra daug silpnų ir minkštų paviršių, kurie negalėtų atlaikyti sunkios apdailos. O šis gaminys – kaip tik tai, ko reikia“, – sulaukęs pirmųjų atgarsių iš architektų džiaugėsi plytinės vadovas ir savininkas.

„Orą pardavinėti – labiausiai apsimoka“

Jis prasitarė, jog visa paslaptis – „sukryžmintos“ senosios ir naujosios molio apdirbimo technologijos.

Iš senovės perimti molio brandinimo, degimo būdai, – protėviai žinojo, kaip šią medžiagą padaryti ilgaamže, atsparia aplinkos poveikiui.

Pašnekovas pabrėžia, jog naujosios plytelės buvo tiriamos fizikos institute ir prabėgo maždaug treji metai, kol buvo „atsakyti visi klausimai“, teigia G. Knieža.  Aiškintasi, koks yra plytelių atsparumas šalčiui, kokiais klijais jas geriausia klijuoti. Ar šiuose procesuose keitėsi pagrindinė gaminio sudėtis?

„Sudėtis vis dar yra molis ir oras. Plytas kūrėme su mintimi, kad orą pardavinėti vis tik labiausiai apsimoka. Kiti, mačiau, jau pakuoja orą į stiklainius ir pardavinėja, o mes dedame į plytas“, – juokauja G. Knieža.

Jis priduria, jog visi LDK Plytinės gaminiai lipdomi miške po atviru dangumi arba pavėsinėmis. Molis yra minkomas kojomis, plytos formuojamos rankomis. Bendrovė sulaukia ir kultūros paveldo objektus rekonstruojančių, ir privačių šiuolaikinių namų savininkų užsakymų. Tačiau nė vienam klientui neleidžiama su savo transporto priemonėmis atvažiuoti į mišką.

„Išvežame su arkliais. Ir už tai imame specialų mokestį. Kitas gali sakyti: „Ką, jūs kvaili?! Nereikia man tada tų plytų!“. Tačiau mums tada nereikia tokių klientų. Išvežimas su arklių traukiamu vežimu – tai mūsų meilės šiam gaminiui išraiška. Mūsų teritorijoje negali dirbti jokia sunkioji technika ir jokie akumuliatoriai. Taip mes gaminame šiuos produktus“, – apie neįprastą ritualą kalbėjo G. Knieža.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2020-08-12 13:55
Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo pašonėje jau keletą mėnesių zuja sunkioji technika ir dešimtys darbininkų. Praeityje kariškiams priklausiusioje 30 hektarų aviacijos gamyklos teritorijoje iki šių metų pabaigos bus sukurta modernaus pramonės parko infrastruktūra būsimiems investuotojams.
nuotrauka
2020-07-23 13:17
Vilniaus miesto savivaldybė imasi lyderystės pirmą kartą tokiu reikšmingu mastu suvienyti energytech sektoriaus žaidėjus. To rezultatas – startuojanti tvarios ir pažangios energetikos laboratorija „Intelligent Energy Lab“, kuri pirmą kartą Lietuvoje savivaldybės lygmenyje atvers kelią į atvirą platf...
nuotrauka
2020-07-17 15:02
Šiandien, liepos 17 d., įsigaliojo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pataisos. Šie pakeitimai susiję ir su kvapų kontrolės stiprinimu.
nuotrauka
2020-07-08 10:26
„Vilniaus vandenys“ jau beveik dvejus metus dalį nuotekų dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas, džiovina ir panaudoja energetinių želdinių tręšimui. Per šį pusmetį bendrovė sukaupė ir išdžiovino beveik 3 tonos dumblo, kuris jau naudojamas kaip trąša.
nuotrauka
2020-07-08 09:05
Bus remiami su itin novatoriškomis technologijomis, procesais ar produktais susiję pakankamai brandūs projektai, skirti atsinaujinančiųjų išteklių energijai, energijos kaupimo technologijoms, saugiam CO2 surinkimui ir geologiniam saugojimui ar panaudojimui.
nuotrauka
2020-07-03 10:00
Pasibaigus terminui teikti paraiškas kompensacijai mažos galios (iki 10 kW) saulės jėgainėms, gaminančioms elektrą namų ūkio reikmėms, įsirengti su paskola, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 941 gyventojo prašymą už beveik 3 mln. eurų.
nuotrauka
2020-06-25 16:44
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ir įtvirtino draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).
nuotrauka
2020-06-18 12:49
Lietuvoje šiemet pradės veikti pirmoji nutolusi saulės jėgainė su greta įrengtais bičių aviliais. Šis Utenoje pagal tarptautines aplinkosaugininkų rekomendacijas įgyvendintas 1 megavato (MW) elektrinės projektas ne tik gamins žaliąją elektros energiją, bet ir prisidės prie bičių populiacijos bei bio...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-06-05 10:24
Kaune imtasi griežtesnių metodų siekiant nustatyti Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio taršos šaltinius bei nubausti su tuo susijusius asmenis. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, mestos papildomos pajėgos ir speciali įranga: Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georada...
nuotrauka
2020-06-02 16:30
Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą miesto gyventojams. Kita vertus, reikia paisyti tam tikros tvarkos, siekiant sukurti jaukią ir patogią erdvę m...
nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...
nuotrauka
2020-05-07 13:51
Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų subsidijas atsinaujinantiems energijos ištekliams (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt.) panaudoti visuomeniniuose ir įvairių socialinių grupių asmenims skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose. Ši suma paski...
nuotrauka
2020-05-04 10:52
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, siekdama tapti efektyvesne, lankstesne, inovatyvius sprendimus taikančia valstybės institucija, startuoja su veiklos žalinimo iniciatyva. Institucijos ir jos darbuotojų pavyzdžiu bus siekiama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – neigiamo poveikio apli...
nuotrauka
2020-04-29 08:53
Aplinkos ministerija, siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, sudarys lankstesnes sąlygas gyventojams įsigyti saulės elektrines.
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-21 10:01
Praeitą savaitę Aplinkos ministerija paskelbė skyrusi finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti. Tarp gavusių finansavimą – AB „Šiaulių energija“ projektas „Saulės fotovoltinės jėgain...
nuotrauka
2020-04-20 09:20
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
nuotrauka
2020-04-17 08:48
Aplinkos ministerija skyrė finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti.
nuotrauka
2020-04-14 07:18
Bendrovė „Ignitis gamyba“ Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) pradeda įgyvendinti eksperimentinės ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės įrengimo pirkimą. Balandžio 9 d. buvo paskelbtas pirkimo konkursas dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...