2024 kovo 29 d. penktadienis, 9:39
Reklama  |  facebook

Ekologija „RESTOJE“ arba, Kai sąmoningumas nugali prieš sintetiką

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-05-11 07:44
Kai prieš keletą metų į mano butą išdidžiai įžengė tinku apsiteplioję statybininkai ir, trumpai apsižvalgę, pareiškė: „Taip, tai izoliuosime akmens vata, sienas apkalsim gipso kartono plokštėmis, o į grindis sudėsim OSB“, nė negalvojau ginčytis. Tačiau šiandien su malonumu pasiginčyčiau: kodėl gipso kartonas? Rinkoje jau yra presuotų šiaudų plokščių, garsą izoliuojančių netgi geriau. Taip pat gamintojai siūlo namus apsišiltinti medžio plaušu, primenančiu minkštą vatą, o sienas nutinkuoti sveiką mikroklimatą patalpoje palaikančiu molio tinku. Galiausiai, jei nenorite molio tinko, galite eksperimentuoti dėliodami ir vidaus ir lauko apdailos raštus iš korėto degto molio apdailinių plytelių.
nuotrauka
Namo įėjimas. Asociatyvi svetainės Pixabay.com nuotr.


Bendrovė „Hesora ir ko“, prekiaujanti čekiškomis presuotų šiaudų plokštėmis (alternatyva gipso kartonui) parodoje  „RESTA“ pasirinko unikalų būdą įrodyti, kokiomis garso izoliacijos savybėmis šios plokštės pasižymi.

Po trumpo pokalbio su žurnaliste bendrovės atstovas atvėrė čia pat stovėjusią iš plokščių sukaltą dėžę, kurioje visu garsu melodiją „plėšė“ garso kolonėlė. Išorėje muzikos praktiškai nebuvo girdėti.

Bendrovė reklamuoja plokštes vaizduodama indivudualius namus, tačiau mano pirmoji mintis pamačius garso kolonėlę dėžėje buvo, jog  daugiabučių gyventojai už tokį „išradimą“ išbučiuotų rankas. Tiesa, šiaudų plokštė, nors ant jos lygiai taip pat galima kabinti paveikslus, klijuot plyteles, yra storesnė nei gipso kartono plokštė. Taigi, dėl „šventos ramybės“ tektų paaukoti šiek tiek būsto ploto.

Molio tinkų pristatymas parodoje „RESTA“ – Saulius Jackevičius. „Facebook“ nuotr.

Orientuojasi į sąmoningą klientą

Toliau įsikūrę apšiltinimo specialistai demonstruoja, kaip tarpus tarp namo sienų užpildyti minkštute medžio plaušų „vata“. Bendrovės atstovas paaiškina, jog plaušas apdorotas tik boraksu, kad jame nesiveistų kenkėjai ar graužikai. Šios medžiagos yra ekologiškos, kvėpuojančios (t. y. pralaidžios garams), vienodai gerai izoliuoja ir nuo šalčio žiemą, ir nuo karščio vasarą. Specialistų teigimu, įsirengus natūraliomis medžiagomis apšildytą būstą, patalpose vyrauja geras mikroklimatas.

Molio tinkais („Mr. Clay“) prekiaujantis Saulius Jackevičius savo stende demonstravo, jog panorėjus tinką ant sienų galima tepti ir rankomis – visos spalvos išgaunamos iš natūralių pigmentų, taigi tinku savo kambarį „išdekoruoti“ gali ir vaikai. Parodos metu stende dirbę žmonės moliu tapė paveikslus.


Korėtos apdailinės molio plytelės. „LDK plytinės“ nuotr.

„Pastaruoju metu juntame, kad jau ir klientas kitas – sąmoningesnis, protingesnis. Mes orientuojamės ne į prabangą, ne į turtingą, o į sąmoningą klientą. Šiuo metu molio tinkas išgyvena savotišką renesansą – tai visiškai natūrali medžiaga, dauguma spalvų išgaunama Lietuvoje. Mūsų gamykla turi savo nuosavą karjerą, taigi niekur toli važiuoti nereikia, vykdome harmoningą produkto gamybą“, – kalbėjo S. Jackevičius.

Dzūkijos miškuose padarytas atradimas nuims galvasopį architektams

„Tinkai reguliuoja mikroklimatą, žmogus gerai jaučiasi. Molis – tai žemė, natūrali medžiaga. Jis neišdegtas, visiškai nepakeista jo struktūra. Taigi nutinkavus sienas molio tinku jus supa tikra, natūrali aplinka“, – sakė S. Jackevičius. Drėgmė į tokias sienas ir įeina, ir išeina.

S. Jackevičius atskleidė, jog šiuo metu molio tinku tinkuojami būsimi žalieji biurai pačiame Vilniaus cetre. Verslininkai suvokia laimingų darbuotojų galią ir vsiškai nebjo „senovinų“ technologijų.

„Sąmoningumas nugali prieš sintetiką“, – išvadą padaro S. Jackevičius.

Čia pat kaimynystėje klinkerio degto molio plyteles lauko ir vidaus apdailai pristatinėjo „LDK plytinės“ vadovas Gintaras Knieža. Jis teigia, jog pagrindinė Varėnos miškuose įsikūrusios plytinės veikla – tikros, senoviniu būdu nulipdytos molio plytos, o dekoratyvinės klinkerio plytelės apdailai atsirado kaip papildomas gaminys.

„Šie gaminiai, tiesą sakant, neturi nieko bendro su senove ir senoviniais raštais, jie orientuoti į modernų laikmetį. Šios plytos – tai inovacija, atrasta Lietuvoje, Dzūkijos kaime“, – sako pašnekovas ir įduoda vieną fasado plytelę žurnalistei į rankas.

Apdailinės molio plytelės. „LDK plytinės“ nuotr.

Plytelė, įvertinus tai, jog ji gaminta iš degto molio, – itin lengva.

„Dažniausiai niekas nenori, kad apdaila būtų sunki – tuomet reikia daugiau medvaržčių, ir panašiai. Lengvas plyteles lengviau ir transportuoti – mažėja transporto sąnaudos. Tikrą molį sunku pjaustyti, apdirbti – o štai šis gaminys yra labai lankstus. Jei tik panorėsite kitokių matmenų, kitokio reljefo – lengvai tai įgyvendinsime. Gamindami šias plyteles pritaikėme naują technologiją ir galime drąsiai sakyti – tokios technologijos nežino nė viena Europos keramikos gamykla“, – kalbėjo G. Knieža.

„O dabar jau prasidės architektų, dizainerių darbas. Jie, apsilankę mūsų stende, pripažįsta, jog iš tiesų egzistavo problema: statybose yra daug silpnų ir minkštų paviršių, kurie negalėtų atlaikyti sunkios apdailos. O šis gaminys – kaip tik tai, ko reikia“, – sulaukęs pirmųjų atgarsių iš architektų džiaugėsi plytinės vadovas ir savininkas.

„Orą pardavinėti – labiausiai apsimoka“

Jis prasitarė, jog visa paslaptis – „sukryžmintos“ senosios ir naujosios molio apdirbimo technologijos.

Iš senovės perimti molio brandinimo, degimo būdai, – protėviai žinojo, kaip šią medžiagą padaryti ilgaamže, atsparia aplinkos poveikiui.

Pašnekovas pabrėžia, jog naujosios plytelės buvo tiriamos fizikos institute ir prabėgo maždaug treji metai, kol buvo „atsakyti visi klausimai“, teigia G. Knieža.  Aiškintasi, koks yra plytelių atsparumas šalčiui, kokiais klijais jas geriausia klijuoti. Ar šiuose procesuose keitėsi pagrindinė gaminio sudėtis?

„Sudėtis vis dar yra molis ir oras. Plytas kūrėme su mintimi, kad orą pardavinėti vis tik labiausiai apsimoka. Kiti, mačiau, jau pakuoja orą į stiklainius ir pardavinėja, o mes dedame į plytas“, – juokauja G. Knieža.

Jis priduria, jog visi LDK Plytinės gaminiai lipdomi miške po atviru dangumi arba pavėsinėmis. Molis yra minkomas kojomis, plytos formuojamos rankomis. Bendrovė sulaukia ir kultūros paveldo objektus rekonstruojančių, ir privačių šiuolaikinių namų savininkų užsakymų. Tačiau nė vienam klientui neleidžiama su savo transporto priemonėmis atvažiuoti į mišką.

„Išvežame su arkliais. Ir už tai imame specialų mokestį. Kitas gali sakyti: „Ką, jūs kvaili?! Nereikia man tada tų plytų!“. Tačiau mums tada nereikia tokių klientų. Išvežimas su arklių traukiamu vežimu – tai mūsų meilės šiam gaminiui išraiška. Mūsų teritorijoje negali dirbti jokia sunkioji technika ir jokie akumuliatoriai. Taip mes gaminame šiuos produktus“, – apie neįprastą ritualą kalbėjo G. Knieža.

Statybunaujienos.lt



Žaliasis kursas

nuotrauka
2024-03-27 10:56
Besirūpinantiems savo individualaus gyvenamojo namo energiniu efektyvumu verta suskubti. Iki balandžio 2d. 17h. gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, padidinti energinio naudingumo klasę ir tuo pačiu pagerinti savo gyvenimo sąlygas, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdy...
nuotrauka
2024-03-26 09:51
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
nuotrauka
2024-03-22 12:53
Iki šiol viešojoje Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje buvo naudojamos tokios garsą atspindinčios ir jį sugeriančios sienelės, kurios negeneruoja papildomos pridėtinės vertės, tik nuolatines sąnaudas. Tačiau tai pakeis šalyje vykdomas analogų neturintis pilotinis projektas – jo kūrėjai pasiūlė in...
nuotrauka
2024-03-21 10:30
Kovo 20 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas Žaliųjų pirkimų lyderių apdovanojimams, kurie skirti viešojo sektoriaus įmonėms, organizacijoms ir institucijoms, taip pat prekių ir paslaugų tiekėjams, tiekėjus vienijančioms organizacijoms ar viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms organizacijoms, į...
nuotrauka
2024-03-13 09:16
Antradienį Europos Parlamentas patvirtino teisiškai įpareigojantį planą dėl pastatų sektoriuje suvartojamos energijos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.
nuotrauka
2024-03-12 14:32
Turto bankas užbaigė Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento pastato atnaujinimo projektą. Pastatas ne tik tapo šiuolaikiškesnis ir itin taupus, bet ir pats apsirūpins atsinaujinančia saulės energija. Negana to, čia esančių pastatų komplekso stogai ateityje tarnaus kaip nuotolinis saulės...
nuotrauka
2024-03-12 09:22
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvavo Paryžiuje vykusiame Pastatų ir klimato kaitos pasauliniame forume, kuriame su kitų valstybių atstovais aptarė pastangas didinti statybų sektoriaus dekarbonizaciją ir atsparumą klimato kaitai.
nuotrauka
2024-03-08 13:06
Turto bankas paskelbė BREEAM vertinimo ir konsultavimo paslaugų pirkimą, ekspertai dirbs prie A.Goštauto kvartalo konversijos. Siekiama, kad visi projekto etapai atitiktų keliamus tvarumo reikalavimus, o pastatų kompleksas gautų aukščiausią „Išskirtinis“ (angl. – „Outstanding“) sertifikatą.
nuotrauka
2024-03-08 12:55
Gyventojai, siekiantys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1d. visą mėnesį gali kreiptis į APVA ir pasinaudoti finansine parama. Per pirmąją kvietimo savaitę jau sulaukta beveik 600 paraiškų. Aktyviausi šį kartą Vilniaus, Kauno ir Alytaus rajonų gyventojai, norintys padidinti savo ...
nuotrauka
2024-03-07 13:16
Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys" ekspertai kartu su Lietuvos mokslininkais ketina plėtoti technologiją, kuri iš nuotekų gamintų elektrą. Mokslininkų komanda jau eksperimentuoja su kuro elementais, kurie pasitelkdami mieles gamina energiją iš biologinėse atliekose esanči...
nuotrauka
2024-03-05 16:21
Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse iš gyventojų surenkamos mišrios komunalinės atliekos panaudojamos cemento pramonėje. Atliekos tampa alternatyviu kuru, kuris naudojamas cemento gamybai – taip mažinamas iškastinio kuro naudojimas, į atmosferą išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų i...
nuotrauka
2024-03-04 10:49
Turto bankas paskelbė Vilniuje, ties Pamėnkalnio ir V. Kudirkos gatvių sankryža esančio, Valstybės kontrolės pastato atnaujinimo architektūrinį konkursą. Jo dalyvių prašoma pateikti interjero ir pastato modernizavimo pasiūlymus. Tai pirmasis tokios apimties konkursas skelbiamas valstybės pastatui.
nuotrauka
2024-03-01 15:45
Nuo kovo 1 d. visą mėnesį gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos šiam kvietimui skirti 22 mln. eurų. Iš viso iki 20...
nuotrauka
2024-03-01 09:27
Praėjusių metų spalis Europos gamintojams žymi reikšmingą pokytį – prasidėjo pereinamasis Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM, angl. CBAM – Carbon border adjustment mechanism) laikotarpis, kurio metu importuotojai privalo teikti ataskaitas apie tam tikrų į Europos Sąjungą įvežamų ...
nuotrauka
2024-02-28 12:31
Didžiausia Lietuvoje pramonės atliekų tvarkymo bendrovė „Žalvaris“, priklausanti žiedinės ekonomikos įmonių grupei „GreenGroup“, paskelbė pasirašiusi medžio granulių gamintojos UAB „Granulita“ įsigijimo sutartį. Sulaukus Konkurencijos tarybos leidimo, sandorį ketinama užbaigti šių metų antrojo ketvi...
nuotrauka
2024-02-28 09:55
AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) numato įsigyti elektrinį laivą-stūmiką, kuris būtų vienas iš numatomų įsigyti šešių elektrinių laivų-stūmikų, įgyvendinant 75 mln. Eur vertės projektą. Turint elektrinį laivyną būtų sukurta nulinės emisijos vidaus vandenų transporto grandinė tarp Kauno ir Kla...
nuotrauka
2024-02-21 15:07
Antradienį, vasario 27 d., gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Šiam kvietimui Energetikos ministerija skyrė 12 mln. Eur.
nuotrauka
2024-02-21 07:52
Lietuvos statybos sektorius, pakėlęs pastatų energinio efektyvumo lygį, vis daugiau dėmesio skiria, kad būtų sumažintas anglies dvideginio pėdsakas. Nors šalyje tai dar nėra reglamentuota, rinka nelaukia ir remiasi tarptautiniais standartais. Objektyviai palyginti skirtingų medžiagų ir gaminių povei...
nuotrauka
2024-02-19 10:37
Turto banko valdomuose pastatuose įsikūrusios valstybės įstaigos praėjusiais metais suvartojo 13 proc. mažiau elektros ir šilumos energijos. Mažinti sąnaudas energijos ištekliams valstybės pastatuose leido kompleksinės Turto banko investicijos į energinio efektyvumo priemones bei aktyvus pačių organ...
nuotrauka
2024-02-14 14:28
Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino Modernizavimo fondo finansavimo nacionalines kryptis 2024-2025 m. Parama numatyta daugiabučių, savivaldybių bei centrinės valdžios pastatams atnaujinti, pramonės dekarbonizacijai, elektros energijos saugojimo pajėgumams sukurti, kurie reikalingi iš atsina...

Statybunaujienos.lt » Žaliasis kursas