2018 gegužės 22 d. antradienis, 1:35
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Išmanioji sistema autoPILDYK formuoja elektromobilių infrastruktūros praktiką

2017-05-11 08:00
„Mes realiai, o ne šūkiais rūpinamės Lietuvos ekologija“, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis, prieš keletą metų įsigijęs šios įmonės akcijų ir pradėjęs investuoti į švarios energijos sprendimus.
nuotrauka
Bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiai į elektromobilių įkrovos infrastruktūrą investavo jau kelis šimtus tūkstančių eurų privačių lėšų. „Elektromobiliai“ nuotr.


Minimos įmonės
Elektromobiliai, UAB
Stasio Pakarklio įmonė, IĮ

„Mums svarbu ateities kartoms išsaugoti žemę – ir kuo švaresnę. O vienas iš didžiausių teršėjų yra automobilių išmetamosios dujos, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis. – Automobilių pramonė sparčiai plečiasi, žmonės vis labiau juda. Todėl tiesiame naujus kelius, geriname esančius, tobuliname automobilius, į rinką išleidžiame vis naujų modelių. Kaip tik dėl to būtina ieškoti sprendimų, kaip pereiti nuo iškastinio kuro, kuris irgi kada nors baigsis, prie švarios energijos, gaminamos iš alternatyvių šaltinių.“

Nuotraukoje – bendrovės „Elektromobiliai“ generalinis direktorius Stasys Pakarklis

Verslininko S. Pakarklio šeimai priklauso įmonės, kurios verčiasi asfaltbetonio, betono, ir gelžbetonio gaminių ir mišinių gamyba bei kelių statybos veikla. Prieš keletą metų S. Pakarklis ėmėsi iniciatyvos turimus hibridus pertvarkyti taip, kad kuo mažiau naudotų iškastinio kuro ir kuo daugiau – švarios energijos. Kaip tik dėl pasirinktos švarios energijos krypties verslininkas tapo įmonės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiu. 

„Švari energija, elektromobiliai, daugeliui yra kažkas tolima, mažai pažįstama. Ir per mažai tų, kurie tuo domėtųsi, o jei ir domisi, tai susiduria su tendencinga, ribota informacija – per mažai apžvalginių ir švietėjiškų publikacijų, – sako verslininkas. – Kai trūksta informacijos, trūksta ir suvokimo. Daugeliui atrodo, kad šių problemų sprendimas, kitokios energijos paieškos yra ateitis, kuri bus „kada nors“. Deja, laiko nebeturime, visa turi būti sprendžiama dabar. Ar tai bus vandenilio, ar saulės energija, ar elektra – bet kuri alternatyva iškastiniam kurui ir vidaus degimo varikliui yra būtina.“

Ėmėsi kurti atvirą elektromobilių infrastruktūros rinką 

Lietuvoje, S. Pakarklio pastebėjimu, trūksta sisteminio požiūrio, žengiant švarios energijos keliu: procesai vyksta lokaliai, trūksta konteksto, platesnio suvokimo. Todėl, įžengęs į elektromobilių verslą, jis su bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiais ėmėsi iššūkio – kurti sistemą ir spręsti situaciją iš esmės.

Taip gimė autoPILDYK – jau keletą metų Lietuvoje veikianti išmanioji elektromobilių įkrovimo sistema, skirta elektromobilių vairuotojams. 2012 m. tik bendrovės „Elektromobiliai“ darbuotojams ir klientams sukurtas įrankis nuo 2014 m. tapo viešas, prieinamas kiekvienam elektromobilio vairuotojui. Taip buvo žengtas žingsnis į atvirą elektromobilių infrastruktūros rinką.

Naudodamasis išmaniąja įkrovimo sistema autoPILDYK, elektromobilio vairuotojas lengvai atranda autoPILDYK įkrovimo tinkle esančias įkrovos stoteles, sužino, ar jos veikia, ar užimtos ir pan. Ši sistema padeda administratoriui identifikuoti gedimą, o vairuotojams – rasti įkrovimo aikšteles, suteikia papildomos informacijos. Sistema veikia visoje Lietuvoje, internete pasiekiama visomis mobiliomis ryšio priemonėmis, registruotis tinkle lengva, greita, patogu ir nemokama. Tinkle gali registruotis ir kitų privačių įkrovos stotelių grupės ir tinklai, per „Play“ parduotuvę paieškoje įvedę autoPILDYK. Sistema naudojasi vis daugiau vartotojų – Lietuvos gyventojų ir svečių iš užsienio. 

Įkrovimo stoteles elektromobilių vairuotojams padeda surasti ir speciali mobilioji aplikacija autoPILDYK. Naudojantis ja, galima tiesiog kelyje greitai surasti artimiausias įkrovimo stoteles visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo vietos, kurioje tuo metu elektromobilio vairuotojas yra. Prisijungus prie autoPILDYK, galima pamatyti ne tik artimiausias, bet ir kiekvienam vairuotojui patogiausias vietas elektromobiliui įkrauti. Taip pat atsiunčiamas ne tik tikslus maršrutas, vedantis iki pasirinktos įkrovimo stotelės, bet ir informacija apie tai, kokios yra greta įkrovimo vietos – jų įkrovimo pajėgumai bei prieinamumas, t. y. pateikiami duomenys apie užimtumą.

„Prieš keletą metų elektromobilių Lietuvoje buvo vienetai, o mes jau turėjome išmaniąją valdymo sistemą jų įkrovos tinklui. Pradėjome galvoti ir apie įkrovos stotelių tinklo plėtrą Lietuvoje“, – sako S. Pakarklis, primindamas, kad vadovauja bendrovei, kuri toliau realizuoja savo idėjas, plėtodama elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, valdymą. 

Žemaitijos regionas jau padengtas optimaliu elektromobilių įkrovos prieigų tinklu, – tai Kryžkalnis, Šiauliai, kur jungiamos kelios stotelės, Klaipėda, Palanga, Telšiai, Žemaitijos plentas, kad galima būtų kirsti atkarpą iki Šiaulių. Vairuotojai džiaugiasi, kad elektromobilių įkrovos tinklu padengta atkarpa Palanga – Šiauliai. Vis daugiau aikštelių kuriama kelyje iš Palangos į Klaipėdą. Šiemet UAB „Elektromobiliai“ taip pat numatė įkurti keletą elektromobilių įkrovos prieigų Kaune.

Nuotraukoje kairėje: žiema elektromobiliams – ne problema

2013 m. pabaigoje LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 m. programą, pagal kurią iki 2020 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų miestų ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose yra daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų. Kalbėdamas apie elektros įkrovos stotelių plėtros programos įgyvendinimą, savivaldybėms nuleistą „iš viršaus“, S. Pakarklis sako, kad einama ne tuo keliu, o savivaldybės turi nemažai ir kitų problemų.

„Sprendimai daromi skubotai, nežinant pagrindinių kriterijų, t. y. parenkamos vietos ir taip verslui naudingiausiose vietose. Susisiekimo ministerija ir kelių direkcija turėtų ne įkrovos stotelių kiekį skirstyti, o nustatyti aiškius steigimo kriterijus, – kalba S. Pakarklis. – Verslas ir prekybos tinklai, manau, pasirūpins patys, o už ES pinigus savivalda ir valdžios struktūros turėtų steigti įkrovos vietas prie mažiau patrauklių vietų: ligoninių, mokyklų, vaikų darželių, kitų socialinių bei sporto kompleksų, valstybinių institucijų ir pan.“ 

Nuotraukoje dešinėje: Elektromobilių įkrovos stotelė Klaipėdoje, prie „Švyturio“ arenos

Verslininko nuomone, reikia planuoti, kad artimiausioje ateityje ir Lietuvoje bus priimta įstatymų, kurie leis subsidijuoti dalį elektromobilių įsigijimo išlaidų. Tai padėtų elektromobiliams ir kitu alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms populiarėti, mažintų taršą bei padėtų konkuruoti kaina su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais. Įstatymai turėtų nustatyti ne tik griežtesnius CO2 išmetimo į aplinką rodiklius, bet ir riboti kitų žalos šaltinių atsiradimą bei poveikį žmonijai. S. Pakarklio nuomone, būtina viešinti kuo daugiau tyrimų duomenų, o ne deklaratyviai teigti, kad elektromobiliai „nėra žalia“ energetika.

„Ar tai bus perspektyvu Lietuvoje, parodys laikas, – sako S. Pakarklis. – Svarbu, ko mes patys norime. Jei norime švaresnės gamtos, tai ir priimkime įstatymus, kad ta aplinka švarėtų. Jei nieko nedarysime, tai nieko ir neįvyks. Pastatę keletą įkrovos stotelių, neturėsime švaresnės Lietuvos, dar reikia ir programos, kad žmonės galėtų pirkti tokias transporto priemones. Kai žmonės pajus dėmesį, ateis ir rezultatas. Ar pritarsime deklaracijai turėti atvirą, visiems prieinamą lietuvišką elektromobilių įkrovos stotelių administravimo ir valdymo sistemą, techninėmis galimybėmis lenkiančią Vakarų Europos? Ši sistema lenkia bent 5–10 metų visas šiuo metu esančias sistemas.“ 

Kryžkalnis, autoPILDYK

Viešuosiuose pirkimuose jau dabar valstybė turėtų suformuluoti techninius reikalavimus ne tik stotelėms. Pastarosios turi turėti atviro kodo protokolus ir būti laisvai prieinamos visiems programuotojams bei projektuotojams. Šiuo metu, pastebi verslininkas, į tai nekreipiama dėmesio arba nutylima. Dauguma šiuo metu statomų elektromobilių įkrovos stotelių turi uždaro kodo protokolus (kaip pirmuosiuose viešuosiuose pirkimuose), o tai reiškia, kad už bet kokį prisijungimą prie šios stotelės jos gamintojas ateityje gali paprašyti bet kokios sumos, ir tai bus teisėta.

„Bus užkirstas kelias konkurencijai ir alternatyviam pasiūlymui, o norintiems programuoti ar administruoti reikės gauti tiekėjo leidimą ir už jį susimokėti. Tokiu būdu vėl būtų apribota laisva konkurencija ir suteikta išskirtinė teisė vienam tiekėjui užimti dominuojančią padėtį rinkoje“, – aiškina situaciją S. Pakarklis.

Pirkimo sąlygos sudaro galimybę atsirasti monopolininkams

Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, 2017 m. planuojama baigti įrengti 10 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose ir paskelbti naują konkursą dėl 14 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose. S. Pakarklis neslepia nusivylimo, kai tokie darbai patikimi įmonėms, kurios neturi tokio darbo patirties, mažai arba visai nieko nežino apie elektromobilių įkrovimo stotelių valdymo sistemas, nežino vartotojų poreikių. Kita vertus, verslininkas mano, kad valstybė tiesiog nevertina savo šalies specialistų, jų sukurtų produktų, vykdomos veiklos. S. Pakarklis neatmeta prielaidos, kad viena ar kita užsienio kompanija, siekdama užimti rinką, dabar įrengs elektromobilių įkrovos stoteles pigiau.

„Tačiau ar kas nors domėjosi, – stebisi S. Pakarklis, – kokios tai yra stotelės, ar bus suteiktos lygios galimybės visiems jas įjungti į bet kurią valdymo sistemą?“

Jis pastebėjo, kad šiuo metu jau matoma, kad, skelbiant operatoriaus parinkimo konkursą, jame vėl galės dalyvauti tik elektros įkrovos stotelių gamintoja, laimėjusi pirmąjį konkursą, nes pasirodys, kad, norint pritaikyti valdymo sistemą, kitos bendrovės priėjimą prie sistemos privalės įsigyti už mokestį, o jau esančiai tokio mokesčio nereikės. Tokiu būdu vėl proteguojamas vienas tiekėjas, sukuriama galimybė atsirasti monopolininkui. 

„Mūsų sistema autoPILDYK yra atviro kodo – bet kuris operatorius gali laisvai prisijungti, – sako S. Pakarklis. – Savivaldybės, skelbdamos konkursą dėl viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, jų montavimo ir techninio aptarnavimo paslaugų įsigijimo, turi numatyti kriterijus, kurie leistų kuo patogiau teikti ir gauti įkrovimo paslaugas. Vienoje savivaldybėje gali būti vieni tiekėjai, kitur – kiti, bet naudodamiesi mūsų platforma, visi gali susikalbėti, laisvai prisijungti. Mūsų klientai naudojasi kortelių sistema, diegiame laisvą priėjimą ir mobiliuoju telefonu, nepriklausomai nuo to, tai bus mokama ar nemokama paslauga. Mūsų valdymo sistema yra lanksti, patogi naudoti. Ja gali naudoti visi, pasirašę tam tikrus verslo saugos įsipareigojimus.“

Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe

Bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiai į elektromobilių įkrovos infrastruktūrą investavo jau kelis šimtus tūkstančių eurų privačių lėšų. Šiame sektoriuje veiklą pradeda ir ESO (buvusi LESTO), kuri priklauso valstybės valdomai įmonių grupei „Lietuvos energija“, vienai iš didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse. Kai skelbiami elektromobilių infrastruktūros konkursai, S. Pakarklio žodžiais, „valstybė rašo tokias konkurso sąlygas, kad verslui darosi sudėtinga patekti į konkursus ir konkuruoti“. Sąlygas atitinkamos ir visi skelbiamų konkurso reikalavimai įveikiami tik tokiai įmonei, kaip ESO ir keliems dideliems tiekėjams. Taigi Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe, ir, be abejo, pasmerkti pralaimėti. Savivaldybės skelbia uždarus (apklausiant) konkursus, užkirsdamos kelią pateikti pasiūlymus visiems norintiems. 

„Yra konkursų, į kuriuos mes negalime patekti, nes nežinome apie juos – jie yra uždari, – dalijasi mintimis S. Pakarklis, vadovaujantis įmonei, kuri turi realiai veikiančią sistemą, bet negali dalyvauti konkursuose, nes nesulaukia kvietimų dalyvauti. – Štai kodėl esu prieš bet kokius vietinius valdžios pirkimus pagal pakvietimų sistemą, nes tokius pakvietimus gauna tik susitarusios iš anksto arba savivaldybių proteguojamos įmonės. Manau, kad apie šias problemas verta kalbėti viešai nuo pat pirmųjų žingsnių, kad kuo mažiau pridarytume klaidų.“

S. Pakarklio nuomone, elektromobilių įkrovos infrastruktūros praktiką turi formuoti verslas, o valstybė, bendradarbiaudama su verslu, turėtų formuoti strategiją ir kryptis.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2018-05-07 12:11
Vilniuje žalumos bus dar daugiau – šiemet mieste planuojama pasodinti per 5 tūkst. naujų medžių, daugiausiai – atnaujinamame Vingio parke. Šį pavasarį mieste sodinama apie 4360 naujų medžių, o rudenį – dar apie 650.
nuotrauka
2018-05-03 11:06
Tauragės viešojo transporto parką papildys trys nauji elektriniai autobusai, kuriuos įsigyti leis skiriamos Europos Sąjungos fondų investicijos. Susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu Tauragės savivaldybei šiam tikslui skirta beveik 680 tūkst. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų, dar apie 120 tūkst. e...
nuotrauka
2018-05-02 12:36
Apskrita automobilių padangų forma nulėmė, kad atitarnavusios pagal paskirtį, šios imamos naudoti kitais, visiškai su automobilio riedėjimu nesusijusiais tikslais. Tačiau dažnas nesusimąsto, kad interjere ar eksterjere naudoti padangas nevalia – tai yra kenksminga atlieka, kuria būtina atsikratyti.
nuotrauka
2018-04-30 15:14
Sena įranga, ypač smulkūs elektroniniai prietaisai, kartais dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius ir nepatenka pas atliekų tvarkytojus. Tačiau daugelis prietaisų, įskaitant sodo ir daržo įrankius, gali būti pakartotinai panaudojami, ypač, kai jiems tereikia smulkaus remonto.
nuotrauka
2018-04-27 12:18
Daugėjant norinčiųjų savo reikmėms skirtą elektros energiją gaminti saulės elektrinėse, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (VEI) informuoja, jog saulės elektrinių įrengimą būtina patikėti kvalifikuotiems specialistams.
nuotrauka
2018-04-17 10:00
Prekybos tinklas „Maxima“ atnaujina parduotuvių šildymo, vėdinimo, vėsinimo bei elektros sistemas, jas pakeisdamas į aplinką ir gamtos išteklius tausojančius sprendimus. Įmonė kasmet vis daugiau sutaupo šilumos energijos, kuri yra atgaunama iš naudojamų šiuolaikiškų šaldymo įrenginių. Aktyviai diegi...
nuotrauka
2018-04-05 13:42
Remiantis statistika, per 2010–2017-uosius dėl didelio masto tanklaivių avarijų į vandenyną pateko 47 tūkst. tonų naftos produktų. Nors tanklaivių avarijos, kurių metu į vandenyną išliejamas didžiulis kiekis naftos, sulaukia daugiausia medijos dėmesio, kasdien mūsų naudojamas antžeminis transportas,...
nuotrauka
2018-04-04 13:30
Jau antrus metus elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) analizuoja verslo klientų elektros energijos vartojimą ir pateikia individualias rekomendacijas, kaip šie galėtų sutaupyti, pasirinkę palankesnį tarifo planą. 631 įmonė, atsižvelgusi į patarimus ir nemokamai...
nuotrauka
2018-04-04 12:39
Lvovo, Geležinio Vilko bei Linkmenų gatvių sankirtoje esanti 5 hektarų nenaudojama teritorija jau šiais metais pradės virsti į būsimą Vilniaus japonišką sodą. Vakar Vilniaus savivaldybėje su visuomene viešai aptartas sodas taps ne tik išskirtine erdve norintiems pasimėgauti gamta pačiame miesto cent...
nuotrauka
2018-04-04 08:57
Šiandien Gruzijoje oficialiai pabaigiamas įgyvendinti projektas, kurio pagrindinis tikslas – perduodant Lietuvos patirtį ir žinias, skatinti saulės energetikos vystymąsi Gruzijoje. Projektas finansuotas Aplinkos ministerijos Klimato kaitos specialiosios programos bei saulės energetikos įmonės „Saulė...
nuotrauka
2018-03-28 10:32
Elektromobilizmo idėjos pasaulyje kelią skinasi sparčiai – kasmet nuosekliai didėja elektromobilių pardavimo apimtys ir jų šalinininkų skaičius. Sparčiau nei tai vyksta Lietuvoje. Pirmasis elektromobilis mūsų šalyje buvo įregistruotas prieš beveik septynerius su puse metų. Kovo pradžioje, „Regitros“...
nuotrauka
2018-03-14 06:51
Vilniaus universiteto mokslininkai jau pradėjo kurti aplinkai draugišką mobilią elektroninio laužo perdirbimo technologiją, pritaikytą Lietuvai. Skaičiuojama, kad taikydama šią technologiją Lietuva galės sutaupyti milijonus eurų. Vienas iš šiai tematikai skirtų projektų yra finansuojamas pagal didži...
nuotrauka
2018-03-13 06:58
Kovo 5 d. Moldovos sostinėje Kišiniove oficialiai atidaryta 55 kW galios saulės jėgainė. Ant Moldovos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos stogo pastatyta saulės jėgainė gamins dalį ministerijos pastatui reikalingos elektros energijos.
nuotrauka
2018-03-12 13:18
Lietuvoje apie 80 proc. individualių namų šildomi naudojant biokurą. Kiti į šalį besiveržiantys būdai, skirti reikiamai temperatūrai gyvenamosiose erdvėse užtikrinti, po truputį skinasi savo kelią, tačiau kol kas neturi didelio gyventojų lojalumo. Malkos vis dar išlieka vienas iš pigiausių pasirinki...
nuotrauka
2018-03-12 09:46
Kovo 7 d. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtiems Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams, kurie pagerins sąlygas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams.
nuotrauka
2018-03-06 09:34
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) sukviestame darniam vystymuisi skirtame regioniniame forume, kuris vyko praėjusią savaitę Ženevoje, Lietuva pristatė savo veiksmus, siekiant JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. keliamų tikslų.
nuotrauka
2018-03-05 13:33
Pasibaigė aplinkosauginė akcija „Kaminukas“. Šiemet per intensyviausią šildymo sezono laikotarpį šalyje aplinkosaugininkai nustatė 62 oro taršos atvejus, pažeidėjams skirta per pusantro tūkstančio eurų baudų.
nuotrauka
2018-03-01 07:06
Metų pradžia Lietuvoje pasižymėjo vėjuotais orais, todėl čia veikiantys vėjo jėgainių parkai pastebimai didino elektros energijos gamybos apimtis. Sausį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, jos ūgtelėjo kone 30 proc.
nuotrauka
2018-02-26 06:44
Lietuvoje įsivyravus šaltiems orams, suintensyvėjus kūrenimui šildant patalpas, vasario 22 d. duomenimis kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros vidurkis visuose šalies miestuose viršijo ribinę vertę. Panevėžyje užfiksuota 58 mikrogramų 1 kub. m tarša (maksimalus leistinas KD10 kiekis - 50 mikro...
nuotrauka
2018-02-22 11:33
2 metai ir 2 savaitės – tiek laiko prireikė šalies gyventojams, kad surinktų ir Užstato sistemos administratoriui (USAD) perduotų 1 mlrd. užstato sistemoje dalyvaujančių plastikinių, stiklinių bei skardinių pakuočių.

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Švarus oras – visoms pramonės šakoms

Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separat...
nuotrauka

Stogams – kokybiškos, ilgaamžės plieninės dangos

Nuo senų laikų valstiečiai ar smulkesni bajorai savo stogus dengdavo skiedromis, šiaudais ar čerpėmis, o bažnyčios, didesni dvarai ar ūkiniai pastatai buvo dengiami vario, žalvario ar cinkuo...