2017 liepos 21 d. penktadienis, 3:32
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

Išmanioji sistema autoPILDYK formuoja elektromobilių infrastruktūros praktiką

2017-05-11 08:00
„Mes realiai, o ne šūkiais rūpinamės Lietuvos ekologija“, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis, prieš keletą metų įsigijęs šios įmonės akcijų ir pradėjęs investuoti į švarios energijos sprendimus.
nuotrauka
Bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiai į elektromobilių įkrovos infrastruktūrą investavo jau kelis šimtus tūkstančių eurų privačių lėšų. „Elektromobiliai“ nuotr.


Minimos įmonės
Elektromobiliai, UAB
Stasio Pakarklio įmonė, IĮ

„Mums svarbu ateities kartoms išsaugoti žemę – ir kuo švaresnę. O vienas iš didžiausių teršėjų yra automobilių išmetamosios dujos, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis. – Automobilių pramonė sparčiai plečiasi, žmonės vis labiau juda. Todėl tiesiame naujus kelius, geriname esančius, tobuliname automobilius, į rinką išleidžiame vis naujų modelių. Kaip tik dėl to būtina ieškoti sprendimų, kaip pereiti nuo iškastinio kuro, kuris irgi kada nors baigsis, prie švarios energijos, gaminamos iš alternatyvių šaltinių.“

Nuotraukoje – bendrovės „Elektromobiliai“ generalinis direktorius Stasys Pakarklis

Verslininko S. Pakarklio šeimai priklauso įmonės, kurios verčiasi asfaltbetonio, betono, ir gelžbetonio gaminių ir mišinių gamyba bei kelių statybos veikla. Prieš keletą metų S. Pakarklis ėmėsi iniciatyvos turimus hibridus pertvarkyti taip, kad kuo mažiau naudotų iškastinio kuro ir kuo daugiau – švarios energijos. Kaip tik dėl pasirinktos švarios energijos krypties verslininkas tapo įmonės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiu. 

„Švari energija, elektromobiliai, daugeliui yra kažkas tolima, mažai pažįstama. Ir per mažai tų, kurie tuo domėtųsi, o jei ir domisi, tai susiduria su tendencinga, ribota informacija – per mažai apžvalginių ir švietėjiškų publikacijų, – sako verslininkas. – Kai trūksta informacijos, trūksta ir suvokimo. Daugeliui atrodo, kad šių problemų sprendimas, kitokios energijos paieškos yra ateitis, kuri bus „kada nors“. Deja, laiko nebeturime, visa turi būti sprendžiama dabar. Ar tai bus vandenilio, ar saulės energija, ar elektra – bet kuri alternatyva iškastiniam kurui ir vidaus degimo varikliui yra būtina.“

Ėmėsi kurti atvirą elektromobilių infrastruktūros rinką 

Lietuvoje, S. Pakarklio pastebėjimu, trūksta sisteminio požiūrio, žengiant švarios energijos keliu: procesai vyksta lokaliai, trūksta konteksto, platesnio suvokimo. Todėl, įžengęs į elektromobilių verslą, jis su bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiais ėmėsi iššūkio – kurti sistemą ir spręsti situaciją iš esmės.

Taip gimė autoPILDYK – jau keletą metų Lietuvoje veikianti išmanioji elektromobilių įkrovimo sistema, skirta elektromobilių vairuotojams. 2012 m. tik bendrovės „Elektromobiliai“ darbuotojams ir klientams sukurtas įrankis nuo 2014 m. tapo viešas, prieinamas kiekvienam elektromobilio vairuotojui. Taip buvo žengtas žingsnis į atvirą elektromobilių infrastruktūros rinką.

Naudodamasis išmaniąja įkrovimo sistema autoPILDYK, elektromobilio vairuotojas lengvai atranda autoPILDYK įkrovimo tinkle esančias įkrovos stoteles, sužino, ar jos veikia, ar užimtos ir pan. Ši sistema padeda administratoriui identifikuoti gedimą, o vairuotojams – rasti įkrovimo aikšteles, suteikia papildomos informacijos. Sistema veikia visoje Lietuvoje, internete pasiekiama visomis mobiliomis ryšio priemonėmis, registruotis tinkle lengva, greita, patogu ir nemokama. Tinkle gali registruotis ir kitų privačių įkrovos stotelių grupės ir tinklai, per „Play“ parduotuvę paieškoje įvedę autoPILDYK. Sistema naudojasi vis daugiau vartotojų – Lietuvos gyventojų ir svečių iš užsienio. 

Įkrovimo stoteles elektromobilių vairuotojams padeda surasti ir speciali mobilioji aplikacija autoPILDYK. Naudojantis ja, galima tiesiog kelyje greitai surasti artimiausias įkrovimo stoteles visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo vietos, kurioje tuo metu elektromobilio vairuotojas yra. Prisijungus prie autoPILDYK, galima pamatyti ne tik artimiausias, bet ir kiekvienam vairuotojui patogiausias vietas elektromobiliui įkrauti. Taip pat atsiunčiamas ne tik tikslus maršrutas, vedantis iki pasirinktos įkrovimo stotelės, bet ir informacija apie tai, kokios yra greta įkrovimo vietos – jų įkrovimo pajėgumai bei prieinamumas, t. y. pateikiami duomenys apie užimtumą.

„Prieš keletą metų elektromobilių Lietuvoje buvo vienetai, o mes jau turėjome išmaniąją valdymo sistemą jų įkrovos tinklui. Pradėjome galvoti ir apie įkrovos stotelių tinklo plėtrą Lietuvoje“, – sako S. Pakarklis, primindamas, kad vadovauja bendrovei, kuri toliau realizuoja savo idėjas, plėtodama elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, valdymą. 

Žemaitijos regionas jau padengtas optimaliu elektromobilių įkrovos prieigų tinklu, – tai Kryžkalnis, Šiauliai, kur jungiamos kelios stotelės, Klaipėda, Palanga, Telšiai, Žemaitijos plentas, kad galima būtų kirsti atkarpą iki Šiaulių. Vairuotojai džiaugiasi, kad elektromobilių įkrovos tinklu padengta atkarpa Palanga – Šiauliai. Vis daugiau aikštelių kuriama kelyje iš Palangos į Klaipėdą. Šiemet UAB „Elektromobiliai“ taip pat numatė įkurti keletą elektromobilių įkrovos prieigų Kaune.

Nuotraukoje kairėje: žiema elektromobiliams – ne problema

2013 m. pabaigoje LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 m. programą, pagal kurią iki 2020 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų miestų ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose yra daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų. Kalbėdamas apie elektros įkrovos stotelių plėtros programos įgyvendinimą, savivaldybėms nuleistą „iš viršaus“, S. Pakarklis sako, kad einama ne tuo keliu, o savivaldybės turi nemažai ir kitų problemų.

„Sprendimai daromi skubotai, nežinant pagrindinių kriterijų, t. y. parenkamos vietos ir taip verslui naudingiausiose vietose. Susisiekimo ministerija ir kelių direkcija turėtų ne įkrovos stotelių kiekį skirstyti, o nustatyti aiškius steigimo kriterijus, – kalba S. Pakarklis. – Verslas ir prekybos tinklai, manau, pasirūpins patys, o už ES pinigus savivalda ir valdžios struktūros turėtų steigti įkrovos vietas prie mažiau patrauklių vietų: ligoninių, mokyklų, vaikų darželių, kitų socialinių bei sporto kompleksų, valstybinių institucijų ir pan.“ 

Nuotraukoje dešinėje: Elektromobilių įkrovos stotelė Klaipėdoje, prie „Švyturio“ arenos

Verslininko nuomone, reikia planuoti, kad artimiausioje ateityje ir Lietuvoje bus priimta įstatymų, kurie leis subsidijuoti dalį elektromobilių įsigijimo išlaidų. Tai padėtų elektromobiliams ir kitu alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms populiarėti, mažintų taršą bei padėtų konkuruoti kaina su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais. Įstatymai turėtų nustatyti ne tik griežtesnius CO2 išmetimo į aplinką rodiklius, bet ir riboti kitų žalos šaltinių atsiradimą bei poveikį žmonijai. S. Pakarklio nuomone, būtina viešinti kuo daugiau tyrimų duomenų, o ne deklaratyviai teigti, kad elektromobiliai „nėra žalia“ energetika.

„Ar tai bus perspektyvu Lietuvoje, parodys laikas, – sako S. Pakarklis. – Svarbu, ko mes patys norime. Jei norime švaresnės gamtos, tai ir priimkime įstatymus, kad ta aplinka švarėtų. Jei nieko nedarysime, tai nieko ir neįvyks. Pastatę keletą įkrovos stotelių, neturėsime švaresnės Lietuvos, dar reikia ir programos, kad žmonės galėtų pirkti tokias transporto priemones. Kai žmonės pajus dėmesį, ateis ir rezultatas. Ar pritarsime deklaracijai turėti atvirą, visiems prieinamą lietuvišką elektromobilių įkrovos stotelių administravimo ir valdymo sistemą, techninėmis galimybėmis lenkiančią Vakarų Europos? Ši sistema lenkia bent 5–10 metų visas šiuo metu esančias sistemas.“ 

Kryžkalnis, autoPILDYK

Viešuosiuose pirkimuose jau dabar valstybė turėtų suformuluoti techninius reikalavimus ne tik stotelėms. Pastarosios turi turėti atviro kodo protokolus ir būti laisvai prieinamos visiems programuotojams bei projektuotojams. Šiuo metu, pastebi verslininkas, į tai nekreipiama dėmesio arba nutylima. Dauguma šiuo metu statomų elektromobilių įkrovos stotelių turi uždaro kodo protokolus (kaip pirmuosiuose viešuosiuose pirkimuose), o tai reiškia, kad už bet kokį prisijungimą prie šios stotelės jos gamintojas ateityje gali paprašyti bet kokios sumos, ir tai bus teisėta.

„Bus užkirstas kelias konkurencijai ir alternatyviam pasiūlymui, o norintiems programuoti ar administruoti reikės gauti tiekėjo leidimą ir už jį susimokėti. Tokiu būdu vėl būtų apribota laisva konkurencija ir suteikta išskirtinė teisė vienam tiekėjui užimti dominuojančią padėtį rinkoje“, – aiškina situaciją S. Pakarklis.

Pirkimo sąlygos sudaro galimybę atsirasti monopolininkams

Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, 2017 m. planuojama baigti įrengti 10 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose ir paskelbti naują konkursą dėl 14 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose. S. Pakarklis neslepia nusivylimo, kai tokie darbai patikimi įmonėms, kurios neturi tokio darbo patirties, mažai arba visai nieko nežino apie elektromobilių įkrovimo stotelių valdymo sistemas, nežino vartotojų poreikių. Kita vertus, verslininkas mano, kad valstybė tiesiog nevertina savo šalies specialistų, jų sukurtų produktų, vykdomos veiklos. S. Pakarklis neatmeta prielaidos, kad viena ar kita užsienio kompanija, siekdama užimti rinką, dabar įrengs elektromobilių įkrovos stoteles pigiau.

„Tačiau ar kas nors domėjosi, – stebisi S. Pakarklis, – kokios tai yra stotelės, ar bus suteiktos lygios galimybės visiems jas įjungti į bet kurią valdymo sistemą?“

Jis pastebėjo, kad šiuo metu jau matoma, kad, skelbiant operatoriaus parinkimo konkursą, jame vėl galės dalyvauti tik elektros įkrovos stotelių gamintoja, laimėjusi pirmąjį konkursą, nes pasirodys, kad, norint pritaikyti valdymo sistemą, kitos bendrovės priėjimą prie sistemos privalės įsigyti už mokestį, o jau esančiai tokio mokesčio nereikės. Tokiu būdu vėl proteguojamas vienas tiekėjas, sukuriama galimybė atsirasti monopolininkui. 

„Mūsų sistema autoPILDYK yra atviro kodo – bet kuris operatorius gali laisvai prisijungti, – sako S. Pakarklis. – Savivaldybės, skelbdamos konkursą dėl viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, jų montavimo ir techninio aptarnavimo paslaugų įsigijimo, turi numatyti kriterijus, kurie leistų kuo patogiau teikti ir gauti įkrovimo paslaugas. Vienoje savivaldybėje gali būti vieni tiekėjai, kitur – kiti, bet naudodamiesi mūsų platforma, visi gali susikalbėti, laisvai prisijungti. Mūsų klientai naudojasi kortelių sistema, diegiame laisvą priėjimą ir mobiliuoju telefonu, nepriklausomai nuo to, tai bus mokama ar nemokama paslauga. Mūsų valdymo sistema yra lanksti, patogi naudoti. Ja gali naudoti visi, pasirašę tam tikrus verslo saugos įsipareigojimus.“

Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe

Bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiai į elektromobilių įkrovos infrastruktūrą investavo jau kelis šimtus tūkstančių eurų privačių lėšų. Šiame sektoriuje veiklą pradeda ir ESO (buvusi LESTO), kuri priklauso valstybės valdomai įmonių grupei „Lietuvos energija“, vienai iš didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse. Kai skelbiami elektromobilių infrastruktūros konkursai, S. Pakarklio žodžiais, „valstybė rašo tokias konkurso sąlygas, kad verslui darosi sudėtinga patekti į konkursus ir konkuruoti“. Sąlygas atitinkamos ir visi skelbiamų konkurso reikalavimai įveikiami tik tokiai įmonei, kaip ESO ir keliems dideliems tiekėjams. Taigi Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe, ir, be abejo, pasmerkti pralaimėti. Savivaldybės skelbia uždarus (apklausiant) konkursus, užkirsdamos kelią pateikti pasiūlymus visiems norintiems. 

„Yra konkursų, į kuriuos mes negalime patekti, nes nežinome apie juos – jie yra uždari, – dalijasi mintimis S. Pakarklis, vadovaujantis įmonei, kuri turi realiai veikiančią sistemą, bet negali dalyvauti konkursuose, nes nesulaukia kvietimų dalyvauti. – Štai kodėl esu prieš bet kokius vietinius valdžios pirkimus pagal pakvietimų sistemą, nes tokius pakvietimus gauna tik susitarusios iš anksto arba savivaldybių proteguojamos įmonės. Manau, kad apie šias problemas verta kalbėti viešai nuo pat pirmųjų žingsnių, kad kuo mažiau pridarytume klaidų.“

S. Pakarklio nuomone, elektromobilių įkrovos infrastruktūros praktiką turi formuoti verslas, o valstybė, bendradarbiaudama su verslu, turėtų formuoti strategiją ir kryptis.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2017-07-19 07:35
Barum savivaldybės iniciatyva buvusio oro uosto teritorijoje įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai bei rekreacijai skirtos zonos, pritaikytos paviršinio lietaus vandens surinkimui, o socialinio komplekso įrengimas bei energetiškai „pasyvių“ pastatų projektavimas paskatino gyventojų didėjimą šioje saviv...
nuotrauka
2017-07-12 10:43
Pasaulinėje atsinaujinančios energijos industrijoje – gera žinia saulės energijos vartotojams. Mokslininkų teigimu, saulės energija sparčiai tampa pigesnė už visas kitas energijos rūšis ir netrukus taps pagrindiniu pasaulio energijos šaltiniu. Prognozuojama, kad 2017 metais saulės energijos kaina ga...
nuotrauka
2017-07-04 08:43
Birželio 30 d.Seime po svarstymo pritarta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimams. Šiomis pataisomis nustatyta, kad gaminantiems vartotojams skirta bendra įrengtoji galia padidėtų dešimteriopai – nuo 10 MW iki 100 MW. Taip pat išplečiamas technologijų sąrašas, galinčių pasinaudoti ...
nuotrauka
2017-07-03 08:33
Kvietimas fiziniams asmenims teikti paraiškas paramai, kuri skiriama saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui vietoj iškastinio kuro vienbučiuose ar dvibučiuose namuose, bus paskelbtas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) sv...
nuotrauka
2017-06-15 13:27
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) pareigūnai, tikrindami atliekų tvarkytojus, vis dažniau sulaukia jų pasipriešinimo – tiek aktyvaus, tiek ir pasyvaus. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už tyčinį kliudymą pareigūnams atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę...
nuotrauka
2017-06-06 07:43
Viena pirmųjų pasirašiusių projekto Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ finansavimo ir administravimo sutartį – UAB „Panevėžio Lironta“.
nuotrauka
2017-05-29 11:57
Europos Parlamente besitęsiant sprendimų priėmimo procesui dėl Europos Žiedinės ekonomikos paketo, Lietuva deklaruoja, kad palaiko ambicingus žiedinės ekonomikos ir atliekų tvarkymo tikslus, tačiau siekia tam tikrų išlygų. Rugsėjo 28–29 d. Druskininkuose vyksiančioje kasmetinėje konferencijoje-disku...
nuotrauka
2017-05-23 08:33
42 šalies įmonėms skirta 9,7 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų projektams, kuriuos įgyvendinus bus sumažintas energijos vartojimas pramonės įmonėse ir didinama atsinaujinančių energijos išteklių gamyba.
nuotrauka
2017-05-17 08:00
Draugiškas aplinkai gyvenimo būdas, noras gyventi moderniai, bet be žalos aplinkai – vis labiau įsigali ir Lietuvoje. Žmonėms jau nebe tas pats, iš ko mūrijamos jų būsto sienos, iš ko gaminama jiems tiekiama šiluma. Dėl tos pačios priežasties gatvėse daugėja dviratininkų ir švarią energiją naudojanč...
nuotrauka
2017-05-09 14:41
Pavasariui persiritus į antrą pusę, sodininkai jau kibo į darbus visu pajėgumu: reikia ir šiltnamius uždengti, ir daržoves sodinti, ir medžių šakas genėti. Lauko darbų nestigs iki pat vėlyvojo rudens ir, deja, ne visi jie yra malonūs.
nuotrauka
2017-05-09 08:02
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas lankėsi Panerių geležinkelio stotyje, kur prie 58 jungiamojo kelio pradėti vykdyti senų pabėgių atkasimo darbai. Neseniai nustatyta, kad Vilniaus apskrityje yra po gruntu užkastų nebenaudojamų pabėgių.
nuotrauka
2017-04-21 13:48
Skaičiuojama, kad pavasarinės talkos metu vieno daugiabučio gyventojai gali išmesti iki 50 kubinių metrų atliekų, kas sudaro 5 statybinius konteinerius. Būsto administravimo bendroves Lietuvoje valdančios įmonių grupės „Civinity" atstovas Kęstutis Vanagas dalinasi 5 patarimais, į ką gyventojams reik...
nuotrauka
2017-04-20 10:26
„Skaudu nuolat klausytis, kai sostinę tiek patys gyventojai, tiek užsienio svečiai nuolat kritikuoja dėl miesto veidą darkančių įvairių spalvų ir formų atliekų konteinerių. Todėl mes ėmėmės to, ko iš tiesų turėtų imtis apie miesto grožį galvojanti Vilniaus valdžia – pateikėme pavyzdžius, kaip galėtų...
nuotrauka
2017-04-19 07:58
Aplinkos ministerija kuria ir siekia įdiegti vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS).
nuotrauka
2017-04-18 12:46
VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) duomenimis, kovo mėnesį Lietuvos gyventojai į taromatus sunešė beveik 36 milijonus pakuočių, arba daugiau nei milijoną pakuočių kasdien. Dar penki milijonai taros buvo surinkta rankiniu būdu mažesnėse parduotuvėse. Iš viso praėjusį mėnesį grąžintos pak...
nuotrauka
2017-04-18 07:37
Planuojama, kad balandžio mėnesį Šiauliuose atsiras kelios vietos, kur miestiečiai ir miesto svečiai galės įkrauti savo elektromobilių baterijas. Miesto savivaldybės skelbia, kad šiemet galėtų atsirasti dar 7 elektromobilių įkrovos prieigos Šiauliuose.
nuotrauka
2017-04-07 09:06
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Seimo posėdyje pristatė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma skatinti antrosios kartos biodegalų, gaminamų iš atliekų, vartojimą.
nuotrauka
2017-03-23 12:20
Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyrių šį savaitgalį jau pasiekė pirmieji pranešimai apie deginamas šakas, lapus. Todėl skyriaus pareigūnai nuo šiol skirs daugiau dėmesio teritorijoms, kuriose gali būti deginamos žaliosios atliekos ar kitos atliekos.
nuotrauka
2017-03-17 14:32
Vilniaus miesto savivaldybė šįmet ir vėl jungiasi prie pasaulinės akcijos „Žemės valanda" – po savaitės, kovo 25 d. 20.30 val. vienai valandai išjungs Katedros aikštės, Vrublevskio g., Šventaragio g., Arkikatedros, Rotušės, Seimo rūmų, M. Mažvydo bibliotekos ir Trijų Kryžių paminklo apšvietimą.
nuotrauka
2017-03-10 07:55
Antrą mėnesį ant Vilniaus m. klinikinės ligoninės (Antakalnio g. 57) stogo veikianti saulės jėgainė jau pagamino daugiau kaip 10 MWh elektros energijos. Ši 279 kW galios jėgainė įrengta iš Klimato kaitos specialiosios programos, kurią administruoja Aplinkos ministerija, lėšų. Tam buvo skirta 479 tūk...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Betoninio šulinio hidroizoliavimas su PENETRON skvarbiąja hidroizoliacija

Su PENETRON skvarbiosios hidroizoliacijos sistemos medžiagomis lengvai ir patikimai hidroizoliuosite bet kokios paskirties betoninį šulinį. Aprašome, kaip mūsų partneriai atliko šį darbą.
nuotrauka

Biožidiniai PLANIKA su nuotolinio valdymo pulteliu ir automatine kuro pompa

Modernūs biožidiniai turėtų suteikti ne tik estetinį malonumą, bet ir būti patogūs naudojant. Siekiant užtikrinti maksimalų patogumą, biožidinių gamintojas PLANIKA pristato kolekciją „Push B...