2017 lapkričio 18 d. šeštadienis, 10:15
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

Išmanioji sistema autoPILDYK formuoja elektromobilių infrastruktūros praktiką

2017-05-11 08:00
„Mes realiai, o ne šūkiais rūpinamės Lietuvos ekologija“, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis, prieš keletą metų įsigijęs šios įmonės akcijų ir pradėjęs investuoti į švarios energijos sprendimus.
nuotrauka
Bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiai į elektromobilių įkrovos infrastruktūrą investavo jau kelis šimtus tūkstančių eurų privačių lėšų. „Elektromobiliai“ nuotr.


Minimos įmonės
Elektromobiliai, UAB
Stasio Pakarklio įmonė, IĮ

„Mums svarbu ateities kartoms išsaugoti žemę – ir kuo švaresnę. O vienas iš didžiausių teršėjų yra automobilių išmetamosios dujos, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis. – Automobilių pramonė sparčiai plečiasi, žmonės vis labiau juda. Todėl tiesiame naujus kelius, geriname esančius, tobuliname automobilius, į rinką išleidžiame vis naujų modelių. Kaip tik dėl to būtina ieškoti sprendimų, kaip pereiti nuo iškastinio kuro, kuris irgi kada nors baigsis, prie švarios energijos, gaminamos iš alternatyvių šaltinių.“

Nuotraukoje – bendrovės „Elektromobiliai“ generalinis direktorius Stasys Pakarklis

Verslininko S. Pakarklio šeimai priklauso įmonės, kurios verčiasi asfaltbetonio, betono, ir gelžbetonio gaminių ir mišinių gamyba bei kelių statybos veikla. Prieš keletą metų S. Pakarklis ėmėsi iniciatyvos turimus hibridus pertvarkyti taip, kad kuo mažiau naudotų iškastinio kuro ir kuo daugiau – švarios energijos. Kaip tik dėl pasirinktos švarios energijos krypties verslininkas tapo įmonės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiu. 

„Švari energija, elektromobiliai, daugeliui yra kažkas tolima, mažai pažįstama. Ir per mažai tų, kurie tuo domėtųsi, o jei ir domisi, tai susiduria su tendencinga, ribota informacija – per mažai apžvalginių ir švietėjiškų publikacijų, – sako verslininkas. – Kai trūksta informacijos, trūksta ir suvokimo. Daugeliui atrodo, kad šių problemų sprendimas, kitokios energijos paieškos yra ateitis, kuri bus „kada nors“. Deja, laiko nebeturime, visa turi būti sprendžiama dabar. Ar tai bus vandenilio, ar saulės energija, ar elektra – bet kuri alternatyva iškastiniam kurui ir vidaus degimo varikliui yra būtina.“

Ėmėsi kurti atvirą elektromobilių infrastruktūros rinką 

Lietuvoje, S. Pakarklio pastebėjimu, trūksta sisteminio požiūrio, žengiant švarios energijos keliu: procesai vyksta lokaliai, trūksta konteksto, platesnio suvokimo. Todėl, įžengęs į elektromobilių verslą, jis su bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiais ėmėsi iššūkio – kurti sistemą ir spręsti situaciją iš esmės.

Taip gimė autoPILDYK – jau keletą metų Lietuvoje veikianti išmanioji elektromobilių įkrovimo sistema, skirta elektromobilių vairuotojams. 2012 m. tik bendrovės „Elektromobiliai“ darbuotojams ir klientams sukurtas įrankis nuo 2014 m. tapo viešas, prieinamas kiekvienam elektromobilio vairuotojui. Taip buvo žengtas žingsnis į atvirą elektromobilių infrastruktūros rinką.

Naudodamasis išmaniąja įkrovimo sistema autoPILDYK, elektromobilio vairuotojas lengvai atranda autoPILDYK įkrovimo tinkle esančias įkrovos stoteles, sužino, ar jos veikia, ar užimtos ir pan. Ši sistema padeda administratoriui identifikuoti gedimą, o vairuotojams – rasti įkrovimo aikšteles, suteikia papildomos informacijos. Sistema veikia visoje Lietuvoje, internete pasiekiama visomis mobiliomis ryšio priemonėmis, registruotis tinkle lengva, greita, patogu ir nemokama. Tinkle gali registruotis ir kitų privačių įkrovos stotelių grupės ir tinklai, per „Play“ parduotuvę paieškoje įvedę autoPILDYK. Sistema naudojasi vis daugiau vartotojų – Lietuvos gyventojų ir svečių iš užsienio. 

Įkrovimo stoteles elektromobilių vairuotojams padeda surasti ir speciali mobilioji aplikacija autoPILDYK. Naudojantis ja, galima tiesiog kelyje greitai surasti artimiausias įkrovimo stoteles visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo vietos, kurioje tuo metu elektromobilio vairuotojas yra. Prisijungus prie autoPILDYK, galima pamatyti ne tik artimiausias, bet ir kiekvienam vairuotojui patogiausias vietas elektromobiliui įkrauti. Taip pat atsiunčiamas ne tik tikslus maršrutas, vedantis iki pasirinktos įkrovimo stotelės, bet ir informacija apie tai, kokios yra greta įkrovimo vietos – jų įkrovimo pajėgumai bei prieinamumas, t. y. pateikiami duomenys apie užimtumą.

„Prieš keletą metų elektromobilių Lietuvoje buvo vienetai, o mes jau turėjome išmaniąją valdymo sistemą jų įkrovos tinklui. Pradėjome galvoti ir apie įkrovos stotelių tinklo plėtrą Lietuvoje“, – sako S. Pakarklis, primindamas, kad vadovauja bendrovei, kuri toliau realizuoja savo idėjas, plėtodama elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, valdymą. 

Žemaitijos regionas jau padengtas optimaliu elektromobilių įkrovos prieigų tinklu, – tai Kryžkalnis, Šiauliai, kur jungiamos kelios stotelės, Klaipėda, Palanga, Telšiai, Žemaitijos plentas, kad galima būtų kirsti atkarpą iki Šiaulių. Vairuotojai džiaugiasi, kad elektromobilių įkrovos tinklu padengta atkarpa Palanga – Šiauliai. Vis daugiau aikštelių kuriama kelyje iš Palangos į Klaipėdą. Šiemet UAB „Elektromobiliai“ taip pat numatė įkurti keletą elektromobilių įkrovos prieigų Kaune.

Nuotraukoje kairėje: žiema elektromobiliams – ne problema

2013 m. pabaigoje LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 m. programą, pagal kurią iki 2020 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų miestų ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose yra daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų. Kalbėdamas apie elektros įkrovos stotelių plėtros programos įgyvendinimą, savivaldybėms nuleistą „iš viršaus“, S. Pakarklis sako, kad einama ne tuo keliu, o savivaldybės turi nemažai ir kitų problemų.

„Sprendimai daromi skubotai, nežinant pagrindinių kriterijų, t. y. parenkamos vietos ir taip verslui naudingiausiose vietose. Susisiekimo ministerija ir kelių direkcija turėtų ne įkrovos stotelių kiekį skirstyti, o nustatyti aiškius steigimo kriterijus, – kalba S. Pakarklis. – Verslas ir prekybos tinklai, manau, pasirūpins patys, o už ES pinigus savivalda ir valdžios struktūros turėtų steigti įkrovos vietas prie mažiau patrauklių vietų: ligoninių, mokyklų, vaikų darželių, kitų socialinių bei sporto kompleksų, valstybinių institucijų ir pan.“ 

Nuotraukoje dešinėje: Elektromobilių įkrovos stotelė Klaipėdoje, prie „Švyturio“ arenos

Verslininko nuomone, reikia planuoti, kad artimiausioje ateityje ir Lietuvoje bus priimta įstatymų, kurie leis subsidijuoti dalį elektromobilių įsigijimo išlaidų. Tai padėtų elektromobiliams ir kitu alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms populiarėti, mažintų taršą bei padėtų konkuruoti kaina su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais. Įstatymai turėtų nustatyti ne tik griežtesnius CO2 išmetimo į aplinką rodiklius, bet ir riboti kitų žalos šaltinių atsiradimą bei poveikį žmonijai. S. Pakarklio nuomone, būtina viešinti kuo daugiau tyrimų duomenų, o ne deklaratyviai teigti, kad elektromobiliai „nėra žalia“ energetika.

„Ar tai bus perspektyvu Lietuvoje, parodys laikas, – sako S. Pakarklis. – Svarbu, ko mes patys norime. Jei norime švaresnės gamtos, tai ir priimkime įstatymus, kad ta aplinka švarėtų. Jei nieko nedarysime, tai nieko ir neįvyks. Pastatę keletą įkrovos stotelių, neturėsime švaresnės Lietuvos, dar reikia ir programos, kad žmonės galėtų pirkti tokias transporto priemones. Kai žmonės pajus dėmesį, ateis ir rezultatas. Ar pritarsime deklaracijai turėti atvirą, visiems prieinamą lietuvišką elektromobilių įkrovos stotelių administravimo ir valdymo sistemą, techninėmis galimybėmis lenkiančią Vakarų Europos? Ši sistema lenkia bent 5–10 metų visas šiuo metu esančias sistemas.“ 

Kryžkalnis, autoPILDYK

Viešuosiuose pirkimuose jau dabar valstybė turėtų suformuluoti techninius reikalavimus ne tik stotelėms. Pastarosios turi turėti atviro kodo protokolus ir būti laisvai prieinamos visiems programuotojams bei projektuotojams. Šiuo metu, pastebi verslininkas, į tai nekreipiama dėmesio arba nutylima. Dauguma šiuo metu statomų elektromobilių įkrovos stotelių turi uždaro kodo protokolus (kaip pirmuosiuose viešuosiuose pirkimuose), o tai reiškia, kad už bet kokį prisijungimą prie šios stotelės jos gamintojas ateityje gali paprašyti bet kokios sumos, ir tai bus teisėta.

„Bus užkirstas kelias konkurencijai ir alternatyviam pasiūlymui, o norintiems programuoti ar administruoti reikės gauti tiekėjo leidimą ir už jį susimokėti. Tokiu būdu vėl būtų apribota laisva konkurencija ir suteikta išskirtinė teisė vienam tiekėjui užimti dominuojančią padėtį rinkoje“, – aiškina situaciją S. Pakarklis.

Pirkimo sąlygos sudaro galimybę atsirasti monopolininkams

Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, 2017 m. planuojama baigti įrengti 10 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose ir paskelbti naują konkursą dėl 14 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose. S. Pakarklis neslepia nusivylimo, kai tokie darbai patikimi įmonėms, kurios neturi tokio darbo patirties, mažai arba visai nieko nežino apie elektromobilių įkrovimo stotelių valdymo sistemas, nežino vartotojų poreikių. Kita vertus, verslininkas mano, kad valstybė tiesiog nevertina savo šalies specialistų, jų sukurtų produktų, vykdomos veiklos. S. Pakarklis neatmeta prielaidos, kad viena ar kita užsienio kompanija, siekdama užimti rinką, dabar įrengs elektromobilių įkrovos stoteles pigiau.

„Tačiau ar kas nors domėjosi, – stebisi S. Pakarklis, – kokios tai yra stotelės, ar bus suteiktos lygios galimybės visiems jas įjungti į bet kurią valdymo sistemą?“

Jis pastebėjo, kad šiuo metu jau matoma, kad, skelbiant operatoriaus parinkimo konkursą, jame vėl galės dalyvauti tik elektros įkrovos stotelių gamintoja, laimėjusi pirmąjį konkursą, nes pasirodys, kad, norint pritaikyti valdymo sistemą, kitos bendrovės priėjimą prie sistemos privalės įsigyti už mokestį, o jau esančiai tokio mokesčio nereikės. Tokiu būdu vėl proteguojamas vienas tiekėjas, sukuriama galimybė atsirasti monopolininkui. 

„Mūsų sistema autoPILDYK yra atviro kodo – bet kuris operatorius gali laisvai prisijungti, – sako S. Pakarklis. – Savivaldybės, skelbdamos konkursą dėl viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, jų montavimo ir techninio aptarnavimo paslaugų įsigijimo, turi numatyti kriterijus, kurie leistų kuo patogiau teikti ir gauti įkrovimo paslaugas. Vienoje savivaldybėje gali būti vieni tiekėjai, kitur – kiti, bet naudodamiesi mūsų platforma, visi gali susikalbėti, laisvai prisijungti. Mūsų klientai naudojasi kortelių sistema, diegiame laisvą priėjimą ir mobiliuoju telefonu, nepriklausomai nuo to, tai bus mokama ar nemokama paslauga. Mūsų valdymo sistema yra lanksti, patogi naudoti. Ja gali naudoti visi, pasirašę tam tikrus verslo saugos įsipareigojimus.“

Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe

Bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiai į elektromobilių įkrovos infrastruktūrą investavo jau kelis šimtus tūkstančių eurų privačių lėšų. Šiame sektoriuje veiklą pradeda ir ESO (buvusi LESTO), kuri priklauso valstybės valdomai įmonių grupei „Lietuvos energija“, vienai iš didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse. Kai skelbiami elektromobilių infrastruktūros konkursai, S. Pakarklio žodžiais, „valstybė rašo tokias konkurso sąlygas, kad verslui darosi sudėtinga patekti į konkursus ir konkuruoti“. Sąlygas atitinkamos ir visi skelbiamų konkurso reikalavimai įveikiami tik tokiai įmonei, kaip ESO ir keliems dideliems tiekėjams. Taigi Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe, ir, be abejo, pasmerkti pralaimėti. Savivaldybės skelbia uždarus (apklausiant) konkursus, užkirsdamos kelią pateikti pasiūlymus visiems norintiems. 

„Yra konkursų, į kuriuos mes negalime patekti, nes nežinome apie juos – jie yra uždari, – dalijasi mintimis S. Pakarklis, vadovaujantis įmonei, kuri turi realiai veikiančią sistemą, bet negali dalyvauti konkursuose, nes nesulaukia kvietimų dalyvauti. – Štai kodėl esu prieš bet kokius vietinius valdžios pirkimus pagal pakvietimų sistemą, nes tokius pakvietimus gauna tik susitarusios iš anksto arba savivaldybių proteguojamos įmonės. Manau, kad apie šias problemas verta kalbėti viešai nuo pat pirmųjų žingsnių, kad kuo mažiau pridarytume klaidų.“

S. Pakarklio nuomone, elektromobilių įkrovos infrastruktūros praktiką turi formuoti verslas, o valstybė, bendradarbiaudama su verslu, turėtų formuoti strategiją ir kryptis.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2017-11-17 01:13
Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos metinėje konferencijoje paskelbti žalieji Lietuvos pastatai, pirmą kartą organizuojamo konkurso „Žalieji pastatai 2017“ nugalėtojai. Šiemet žaliausiu verslo centru tarp konkurse dalyvavusių projektų pripažintas UAB „YIT Kausta“ plėtotas „Duetto“ verslo centras. Žalia...
nuotrauka
2017-11-13 15:07
Popierius, stiklo ar alaus skardinės nėra tos atliekos, po kurių perdirbimo daugiausia gautų medžiagų panaudojama naujų gaminių gamyboje. Labiausiai perdirbama atlieka pasaulyje yra automobiliams skirti akumuliatoriai – jų perdirbimo rodiklis siekia beveik 100 procentų. Kokia situacija yra Lietuvoje...
nuotrauka
2017-11-10 08:36
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Marijampolės atliekų tvarkymo centro (MAATC) ir atliekų rūšiavimo fabriko operatoriaus „Neg Recycling“ ginčą priėmė sprendimą uždrausti MAATC vienašališkai nutraukti sutartį su įmone.
nuotrauka
2017-11-09 12:24
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį juridiniam asmeniui UAB „Stiebas“ ir keturiems fiziniams asmenims dėl dokumentų suklastojimo, jų panaudojimo ir sunkius padarinius aplinkai sukėlusio aplinkos apsaugos taisyklių pažei...
nuotrauka
2017-11-09 09:52
Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas sukaupia apie 130 kg pakuočių atliekų ir tik kas dešimtam rūpi, ar pakuotė perdirbama. Dar 1997 metais Ramiajame vandenyne buvo atrasta didžiausia vandens šiukšlių sankaupa, kurioje daugiausiai – plastiko atliekų. Visai neseniai pasaulį apskriejo sukrečianti ...
nuotrauka
2017-11-08 13:15
Tyrimas JAV parodė, kad trys iš keturių gyventojų garažų yra pilni daiktų ir dėl to nebelieka vietos automobiliui statyti. Panaši turbūt situacija būtų ir Lietuvoje. Jei nutarėte atsikratyti nereikalingais daiktais, įvertinkite, kuriuos daiktus galima pakartotinai naudoti ar perdirbti.
nuotrauka
2017-11-06 07:59
Lapkričio 3 d. Latvijos sostinėje Rygoje vyko konferencija, kurioje buvo keičiamasi Baltijos šalių pasiekimais, iššūkiais bei įgyvendinamomis gerosios praktikos priemonėmis pereinant prie mažo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, atsparios klimato kaitos pokyčiams ekonomikos ...
nuotrauka
2017-10-31 09:48
Atliekų tvarkymui Lietuvoje kasmet skiriama daugiau dėmesio, tačiau gyventojams ir įmonėms vis dar trūksta informacijos, kur ir kaip galima priduoti atliekas. Tam, kad galima būtų greitai ir patogiai vienoje vietoje rasti informaciją apie įvairias atliekas, jų pridavimo vietas ir atliekų tvarkytojus...
nuotrauka
2017-10-30 08:05
Ūkio ministerija ragina labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) pradėti diegti aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Eco-inovacijos LT+“. Pagal Ūkio ministerijos paskelbtą kvietimą numatoma paskirstyti iki 35 mln. eurų ...
nuotrauka
2017-10-13 09:32
Esant dabartinėms tendencijoms, iki 2100 m. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje šoktelės 1,5-5,1 laipsniu, daugės kritulių, o Baltijos jūros lygis pakils iki 90 cm. Tokie grėsmingi faktai paskelbti ketvirtadienį Raudondvaryje vykusioje tarptautinėje konferencijoje klimato kaitos klausimais.
nuotrauka
2017-10-03 12:09
Lietuvoje susidarančių atliekų kiekiai turėtų mažėti, rodo UAB „Ekokonsultacijos“ atlikta studija. Jei šios prognozės pasitvirtins, o Lietuva seks Europos Sąjungos (ES) žiedinės ekonomikos rekomendacijomis ir daugiau atliekų perdirbs, šalyje statomos deginimo jėgainės ateityje gali susidurti su liet...
nuotrauka
2017-09-28 11:39
Šiandien (rugsėjo 28 d.) Vilniuje vykstančioje pirmojoje Baltijos šalyse infrastruktūros konferencijoje „BaltCap Infrastructure Fund“ (BInF) pasirašė rangos sutartį su „Axis Technologies“. Sutartis uždega žalią šviesą pirmajam BInF finansuojamam infrastruktūros projektui – 16 mln. eurų vertės biokur...
nuotrauka
2017-09-28 11:33
Nors kai kurie gamintojai jau pristatė trečią ar netgi ketvirtą elektros ir vidaus degimo variklius turinčių mašinų kartą, nors Žemės rutulio paviršiumi jų važinėja mažiausiai keliolika milijonų, kai kurie mitai apie hibridines transporto priemones vis dar labai gyvybingi. Kokios populiarios „tiesos...
nuotrauka
2017-09-27 09:38
Lietuvoje griežtinami oro taršos reikalavimai vidutiniams kurą deginantiems įrenginiams. Tai numato praėjusį penktadienį, rugsėjo 22 d., įsigaliojusios aplinkos ministro Kęstučio Navicko patvirtintos Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normos. Jos bus taikomos tokiems įrenginiams...
nuotrauka
2017-09-26 07:15
Šalia buitinių atliekų konteinerių savavališkai paliekamų didelių gabaritų atliekų krūva Vilniuje šiemet jau svertų maždaug 5000 tonų, jei jų nepašalintų atliekų išvežimo įmonės. Nuo metų pradžios sostinės kiemuose gyventojai senų baldų, technikos ir statybinių atliekų paliko tiek, kiek pernai per v...
nuotrauka
2017-09-14 09:22
Dar dvi savaites, iki spalio 6 d. 12 val., įmonės ir kiti juridiniai asmenys gali teikti paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (LAAIF) projektams, susijusiems su vandenų, aplinkos oro taršos ir atliekų mažinimu bei prevencija, finansuoti pagal šio fondo 2017 m. lėšų naudojimo krypt...
nuotrauka
2017-09-07 08:25
KTU Informatikos fakulteto (IF) absolventas Deividas Pranevičius sukūrė atsinaujinančios energetikos jėgainių pajėgumo testavimo sistemą, kurią jau šiandien gali įsidiegti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
nuotrauka
2017-08-31 08:22
Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) turi puikią galimybę diegti aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas. Ūkio ministerija skelbia antrąjį kvietimą pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Eco-inovacijos LT+“. Pagal šį kvietimą MVĮ numatoma skirti iki 35 mln....
nuotrauka
2017-08-30 15:37
Panevėžio miesto savivaldybė deda didžiules pastangas užtikrinti miesto gyventojų sveikatą, harmoningą plėtrą, jaukią ir kokybišką estetinę aplinką. Esame įsitikinę, kad miestui reikalingas medis. Kuo daugiau tikrų želdynų, tuo sveikesni mes patys. Šiuo metu tarsi liga po Lietuvą plinta medžių naiki...
nuotrauka
2017-08-30 10:03
Vis daugiau įmonių Lietuvoje renkasi naudoti žaliąją energiją ir ant savo patalpų stogų įsirengia saulės energijos jėgaines. Rugpjūtį užbaigti trys nauji saulės energetikos projektai, kurių bendro jėgainių ploto pakaktų padengti beveik 15 krepšinio aikštelių, o jų galia siekia 460 kW.

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Biožidiniai Ruby Fires – maksimalus komfortas ir saugumas bei minimalios kuro sąnaudos

UAB DASFA ir Ko yra oficialus biožidinių gamintojo „Ruby Fires“ (Olandija) atstovas Lietuvoje.
nuotrauka

Rekuperatoriai padeda užtikrinti aukštesnį energinį efektyvumą

Bendrovė „Leovira“ jau penkerius metus gamina rekuperatorius, tam įmonės gamykloje įsteigtas specialus skyrius. Gaminami ne masinės gamybos produktai, o vienetiniai gaminiai, taigi galima pr...