2019 balandžio 19 d. penktadienis, 21:29
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Išmanioji sistema autoPILDYK formuoja elektromobilių infrastruktūros praktiką

2017-05-11 08:00
„Mes realiai, o ne šūkiais rūpinamės Lietuvos ekologija“, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis, prieš keletą metų įsigijęs šios įmonės akcijų ir pradėjęs investuoti į švarios energijos sprendimus.
nuotrauka
Bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiai į elektromobilių įkrovos infrastruktūrą investavo jau kelis šimtus tūkstančių eurų privačių lėšų. „Elektromobiliai“ nuotr.


Minimos įmonės
Elektromobiliai, UAB
Stasio Pakarklio įmonė, IĮ

„Mums svarbu ateities kartoms išsaugoti žemę – ir kuo švaresnę. O vienas iš didžiausių teršėjų yra automobilių išmetamosios dujos, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis. – Automobilių pramonė sparčiai plečiasi, žmonės vis labiau juda. Todėl tiesiame naujus kelius, geriname esančius, tobuliname automobilius, į rinką išleidžiame vis naujų modelių. Kaip tik dėl to būtina ieškoti sprendimų, kaip pereiti nuo iškastinio kuro, kuris irgi kada nors baigsis, prie švarios energijos, gaminamos iš alternatyvių šaltinių.“

Nuotraukoje – bendrovės „Elektromobiliai“ generalinis direktorius Stasys Pakarklis

Verslininko S. Pakarklio šeimai priklauso įmonės, kurios verčiasi asfaltbetonio, betono, ir gelžbetonio gaminių ir mišinių gamyba bei kelių statybos veikla. Prieš keletą metų S. Pakarklis ėmėsi iniciatyvos turimus hibridus pertvarkyti taip, kad kuo mažiau naudotų iškastinio kuro ir kuo daugiau – švarios energijos. Kaip tik dėl pasirinktos švarios energijos krypties verslininkas tapo įmonės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiu. 

„Švari energija, elektromobiliai, daugeliui yra kažkas tolima, mažai pažįstama. Ir per mažai tų, kurie tuo domėtųsi, o jei ir domisi, tai susiduria su tendencinga, ribota informacija – per mažai apžvalginių ir švietėjiškų publikacijų, – sako verslininkas. – Kai trūksta informacijos, trūksta ir suvokimo. Daugeliui atrodo, kad šių problemų sprendimas, kitokios energijos paieškos yra ateitis, kuri bus „kada nors“. Deja, laiko nebeturime, visa turi būti sprendžiama dabar. Ar tai bus vandenilio, ar saulės energija, ar elektra – bet kuri alternatyva iškastiniam kurui ir vidaus degimo varikliui yra būtina.“

Ėmėsi kurti atvirą elektromobilių infrastruktūros rinką 

Lietuvoje, S. Pakarklio pastebėjimu, trūksta sisteminio požiūrio, žengiant švarios energijos keliu: procesai vyksta lokaliai, trūksta konteksto, platesnio suvokimo. Todėl, įžengęs į elektromobilių verslą, jis su bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiais ėmėsi iššūkio – kurti sistemą ir spręsti situaciją iš esmės.

Taip gimė autoPILDYK – jau keletą metų Lietuvoje veikianti išmanioji elektromobilių įkrovimo sistema, skirta elektromobilių vairuotojams. 2012 m. tik bendrovės „Elektromobiliai“ darbuotojams ir klientams sukurtas įrankis nuo 2014 m. tapo viešas, prieinamas kiekvienam elektromobilio vairuotojui. Taip buvo žengtas žingsnis į atvirą elektromobilių infrastruktūros rinką.

Naudodamasis išmaniąja įkrovimo sistema autoPILDYK, elektromobilio vairuotojas lengvai atranda autoPILDYK įkrovimo tinkle esančias įkrovos stoteles, sužino, ar jos veikia, ar užimtos ir pan. Ši sistema padeda administratoriui identifikuoti gedimą, o vairuotojams – rasti įkrovimo aikšteles, suteikia papildomos informacijos. Sistema veikia visoje Lietuvoje, internete pasiekiama visomis mobiliomis ryšio priemonėmis, registruotis tinkle lengva, greita, patogu ir nemokama. Tinkle gali registruotis ir kitų privačių įkrovos stotelių grupės ir tinklai, per „Play“ parduotuvę paieškoje įvedę autoPILDYK. Sistema naudojasi vis daugiau vartotojų – Lietuvos gyventojų ir svečių iš užsienio. 

Įkrovimo stoteles elektromobilių vairuotojams padeda surasti ir speciali mobilioji aplikacija autoPILDYK. Naudojantis ja, galima tiesiog kelyje greitai surasti artimiausias įkrovimo stoteles visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo vietos, kurioje tuo metu elektromobilio vairuotojas yra. Prisijungus prie autoPILDYK, galima pamatyti ne tik artimiausias, bet ir kiekvienam vairuotojui patogiausias vietas elektromobiliui įkrauti. Taip pat atsiunčiamas ne tik tikslus maršrutas, vedantis iki pasirinktos įkrovimo stotelės, bet ir informacija apie tai, kokios yra greta įkrovimo vietos – jų įkrovimo pajėgumai bei prieinamumas, t. y. pateikiami duomenys apie užimtumą.

„Prieš keletą metų elektromobilių Lietuvoje buvo vienetai, o mes jau turėjome išmaniąją valdymo sistemą jų įkrovos tinklui. Pradėjome galvoti ir apie įkrovos stotelių tinklo plėtrą Lietuvoje“, – sako S. Pakarklis, primindamas, kad vadovauja bendrovei, kuri toliau realizuoja savo idėjas, plėtodama elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, valdymą. 

Žemaitijos regionas jau padengtas optimaliu elektromobilių įkrovos prieigų tinklu, – tai Kryžkalnis, Šiauliai, kur jungiamos kelios stotelės, Klaipėda, Palanga, Telšiai, Žemaitijos plentas, kad galima būtų kirsti atkarpą iki Šiaulių. Vairuotojai džiaugiasi, kad elektromobilių įkrovos tinklu padengta atkarpa Palanga – Šiauliai. Vis daugiau aikštelių kuriama kelyje iš Palangos į Klaipėdą. Šiemet UAB „Elektromobiliai“ taip pat numatė įkurti keletą elektromobilių įkrovos prieigų Kaune.

Nuotraukoje kairėje: žiema elektromobiliams – ne problema

2013 m. pabaigoje LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 m. programą, pagal kurią iki 2020 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų miestų ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose yra daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų. Kalbėdamas apie elektros įkrovos stotelių plėtros programos įgyvendinimą, savivaldybėms nuleistą „iš viršaus“, S. Pakarklis sako, kad einama ne tuo keliu, o savivaldybės turi nemažai ir kitų problemų.

„Sprendimai daromi skubotai, nežinant pagrindinių kriterijų, t. y. parenkamos vietos ir taip verslui naudingiausiose vietose. Susisiekimo ministerija ir kelių direkcija turėtų ne įkrovos stotelių kiekį skirstyti, o nustatyti aiškius steigimo kriterijus, – kalba S. Pakarklis. – Verslas ir prekybos tinklai, manau, pasirūpins patys, o už ES pinigus savivalda ir valdžios struktūros turėtų steigti įkrovos vietas prie mažiau patrauklių vietų: ligoninių, mokyklų, vaikų darželių, kitų socialinių bei sporto kompleksų, valstybinių institucijų ir pan.“ 

Nuotraukoje dešinėje: Elektromobilių įkrovos stotelė Klaipėdoje, prie „Švyturio“ arenos

Verslininko nuomone, reikia planuoti, kad artimiausioje ateityje ir Lietuvoje bus priimta įstatymų, kurie leis subsidijuoti dalį elektromobilių įsigijimo išlaidų. Tai padėtų elektromobiliams ir kitu alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms populiarėti, mažintų taršą bei padėtų konkuruoti kaina su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais. Įstatymai turėtų nustatyti ne tik griežtesnius CO2 išmetimo į aplinką rodiklius, bet ir riboti kitų žalos šaltinių atsiradimą bei poveikį žmonijai. S. Pakarklio nuomone, būtina viešinti kuo daugiau tyrimų duomenų, o ne deklaratyviai teigti, kad elektromobiliai „nėra žalia“ energetika.

„Ar tai bus perspektyvu Lietuvoje, parodys laikas, – sako S. Pakarklis. – Svarbu, ko mes patys norime. Jei norime švaresnės gamtos, tai ir priimkime įstatymus, kad ta aplinka švarėtų. Jei nieko nedarysime, tai nieko ir neįvyks. Pastatę keletą įkrovos stotelių, neturėsime švaresnės Lietuvos, dar reikia ir programos, kad žmonės galėtų pirkti tokias transporto priemones. Kai žmonės pajus dėmesį, ateis ir rezultatas. Ar pritarsime deklaracijai turėti atvirą, visiems prieinamą lietuvišką elektromobilių įkrovos stotelių administravimo ir valdymo sistemą, techninėmis galimybėmis lenkiančią Vakarų Europos? Ši sistema lenkia bent 5–10 metų visas šiuo metu esančias sistemas.“ 

Kryžkalnis, autoPILDYK

Viešuosiuose pirkimuose jau dabar valstybė turėtų suformuluoti techninius reikalavimus ne tik stotelėms. Pastarosios turi turėti atviro kodo protokolus ir būti laisvai prieinamos visiems programuotojams bei projektuotojams. Šiuo metu, pastebi verslininkas, į tai nekreipiama dėmesio arba nutylima. Dauguma šiuo metu statomų elektromobilių įkrovos stotelių turi uždaro kodo protokolus (kaip pirmuosiuose viešuosiuose pirkimuose), o tai reiškia, kad už bet kokį prisijungimą prie šios stotelės jos gamintojas ateityje gali paprašyti bet kokios sumos, ir tai bus teisėta.

„Bus užkirstas kelias konkurencijai ir alternatyviam pasiūlymui, o norintiems programuoti ar administruoti reikės gauti tiekėjo leidimą ir už jį susimokėti. Tokiu būdu vėl būtų apribota laisva konkurencija ir suteikta išskirtinė teisė vienam tiekėjui užimti dominuojančią padėtį rinkoje“, – aiškina situaciją S. Pakarklis.

Pirkimo sąlygos sudaro galimybę atsirasti monopolininkams

Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, 2017 m. planuojama baigti įrengti 10 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose ir paskelbti naują konkursą dėl 14 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose. S. Pakarklis neslepia nusivylimo, kai tokie darbai patikimi įmonėms, kurios neturi tokio darbo patirties, mažai arba visai nieko nežino apie elektromobilių įkrovimo stotelių valdymo sistemas, nežino vartotojų poreikių. Kita vertus, verslininkas mano, kad valstybė tiesiog nevertina savo šalies specialistų, jų sukurtų produktų, vykdomos veiklos. S. Pakarklis neatmeta prielaidos, kad viena ar kita užsienio kompanija, siekdama užimti rinką, dabar įrengs elektromobilių įkrovos stoteles pigiau.

„Tačiau ar kas nors domėjosi, – stebisi S. Pakarklis, – kokios tai yra stotelės, ar bus suteiktos lygios galimybės visiems jas įjungti į bet kurią valdymo sistemą?“

Jis pastebėjo, kad šiuo metu jau matoma, kad, skelbiant operatoriaus parinkimo konkursą, jame vėl galės dalyvauti tik elektros įkrovos stotelių gamintoja, laimėjusi pirmąjį konkursą, nes pasirodys, kad, norint pritaikyti valdymo sistemą, kitos bendrovės priėjimą prie sistemos privalės įsigyti už mokestį, o jau esančiai tokio mokesčio nereikės. Tokiu būdu vėl proteguojamas vienas tiekėjas, sukuriama galimybė atsirasti monopolininkui. 

„Mūsų sistema autoPILDYK yra atviro kodo – bet kuris operatorius gali laisvai prisijungti, – sako S. Pakarklis. – Savivaldybės, skelbdamos konkursą dėl viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, jų montavimo ir techninio aptarnavimo paslaugų įsigijimo, turi numatyti kriterijus, kurie leistų kuo patogiau teikti ir gauti įkrovimo paslaugas. Vienoje savivaldybėje gali būti vieni tiekėjai, kitur – kiti, bet naudodamiesi mūsų platforma, visi gali susikalbėti, laisvai prisijungti. Mūsų klientai naudojasi kortelių sistema, diegiame laisvą priėjimą ir mobiliuoju telefonu, nepriklausomai nuo to, tai bus mokama ar nemokama paslauga. Mūsų valdymo sistema yra lanksti, patogi naudoti. Ja gali naudoti visi, pasirašę tam tikrus verslo saugos įsipareigojimus.“

Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe

Bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiai į elektromobilių įkrovos infrastruktūrą investavo jau kelis šimtus tūkstančių eurų privačių lėšų. Šiame sektoriuje veiklą pradeda ir ESO (buvusi LESTO), kuri priklauso valstybės valdomai įmonių grupei „Lietuvos energija“, vienai iš didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse. Kai skelbiami elektromobilių infrastruktūros konkursai, S. Pakarklio žodžiais, „valstybė rašo tokias konkurso sąlygas, kad verslui darosi sudėtinga patekti į konkursus ir konkuruoti“. Sąlygas atitinkamos ir visi skelbiamų konkurso reikalavimai įveikiami tik tokiai įmonei, kaip ESO ir keliems dideliems tiekėjams. Taigi Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe, ir, be abejo, pasmerkti pralaimėti. Savivaldybės skelbia uždarus (apklausiant) konkursus, užkirsdamos kelią pateikti pasiūlymus visiems norintiems. 

„Yra konkursų, į kuriuos mes negalime patekti, nes nežinome apie juos – jie yra uždari, – dalijasi mintimis S. Pakarklis, vadovaujantis įmonei, kuri turi realiai veikiančią sistemą, bet negali dalyvauti konkursuose, nes nesulaukia kvietimų dalyvauti. – Štai kodėl esu prieš bet kokius vietinius valdžios pirkimus pagal pakvietimų sistemą, nes tokius pakvietimus gauna tik susitarusios iš anksto arba savivaldybių proteguojamos įmonės. Manau, kad apie šias problemas verta kalbėti viešai nuo pat pirmųjų žingsnių, kad kuo mažiau pridarytume klaidų.“

S. Pakarklio nuomone, elektromobilių įkrovos infrastruktūros praktiką turi formuoti verslas, o valstybė, bendradarbiaudama su verslu, turėtų formuoti strategiją ir kryptis.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2019-04-18 10:56
Vienas švaraus oro priešų – tarša kietosiomis dalelėmis ir kitais pavojingais teršalais iš kietuoju kuru šildomų namų ūkių. Todėl numatoma parama kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti, taip pat namų ūkiams prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo ...
nuotrauka
2019-04-16 08:47
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės ir susitikimą inicijavusios UAB „Maxima grupė“ atstovai aptarė prekybos įmonių galimybes labiau prisidėti mažinant aplinkos taršą lengvaisiais plastikiniais pirkinių maišeliais ir kitais vienkartiniais plastikiniais gaminiais.
nuotrauka
2019-04-15 11:39
Tradicinės aplinkosauginės akcijos „Kaminukas“, kuri visoje šalyje vyko nuo vasario 1 iki kovo 31 d., metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) pareigūnai patikrino 500 fizinių asmenų ir 470 ūkio subjektų, užsiimančių autotransporto technine priežiūra, ardymu, remontu ar p...
nuotrauka
2019-04-10 14:44
Patalpų oro kokybė yra vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, mat patalpose praleidžiame apie 80–90 proc. laiko. Remiantis mokslininkų atliekamais tyrimais, sveikatai kenkia net ir iki šiol sveikomis laikytos statybinės medžiagos. O didžiausią neigiamą įtaką žmogaus organizmui daro lakūs or...
nuotrauka
2019-04-10 09:15
„Valstybė, teritorija, kurioje gyvename šiandien mums nepriklauso. Mes ją skolinamės iš savo vaikų, nes jiems teks gyventi tokioje valstybėje, kurią mes suplanuosime šiandien“, – taip penktojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) forume „Lietuvos teritorijos erdvinė vizija 2050 met...
nuotrauka
2019-04-10 08:16
Patalynė – iš lino, apatiniai – iš bambuko, servetėlės – iš jūržolių pluoštų. Tokie pirkėjų pasirinkimai tampa vis labiau įprasti. Populiarėja ir, pavyzdžiui, tekstilė iš kanapių. Vis dėlto dar retas žino ir dairosi gaminių iš durpių pluošto. Pasirodo, ši tręšimui ar kurui įprasta medžiaga gali būti...
nuotrauka
2019-04-05 10:37
Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) kviečia visus norinčiuosius talkinti sodinant miškus į Nacionalinį miškasodį balandžio 27 d. 10 val.
nuotrauka
2019-04-04 11:11
Pradedant bet kokį naują projektą kyla daugybė klausimų: nuo ko pradėti? Kas svarbu? Kaip nesuklysti ir sutaupyti? Tokius pačius ir dar daugiau klausimų kelia ir žmonės, svajojantys įsirengti saulės jėgainę ant namų stogo. Ekspertai tvirtina, kad projekto išskaidymas mažais žingsneliais gali padėti ...
nuotrauka
2019-04-02 12:12
Žalias Vilnius vėl atsinaujina: sostinėje vien šį pavasarį bus pasodinta per 3000 naujų medžių ir krūmų, daugiausiai medžių sužaliuos Lazdynuose, Antakalnyje ir Žvėryne, o įvairių rūšių krūmai – Laisvės prospekte. Nuo balandžio mėnesio sostinėje bus sodinama daugiau kaip 1,1 tūkst. medžių ir beveik ...
nuotrauka
2019-03-29 10:25
Ūkininkai jau kurį laiką nuomoja savo žemes vėjo jėgainių projektų vystytojams ir iš to užsidirba. Tiesa, vėjo elektrinių statybos sąnaudos mažėja, tad stambesni ūkininkai gali sau leisti statyti pavienes jėgaines ir patys bei naudoti jas savo reikmėms. Tai padėtų būti nepriklausomiems nuo elektros ...
nuotrauka
2019-03-29 10:23
Pagaminti, suvartoti, išmesti – daugelį dešimtmečių gyvenome tokiu ritmu, už savęs palikdami vis didesnius atliekų kalnus, užterštą aplinką ir nereikalingų daiktų pilnus namus. Tačiau situacija keičiasi. Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi žiedinės ekonomikos principais veikiančių įmonių pasla...
nuotrauka
2019-03-26 09:39
Plėtojant modernius biurų pastatus vis dažniau siekiama, kad biurai būtų ne tik patogūs verslui, bet ir taptų papildoma nauda darbuotojams. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės tam neretai pasitelkia inovatyvių paslaugų teikėjus. Paskutinis to pavyzdys – elektromobilių dalijimosi paslaugos „Sp...
nuotrauka
2019-03-22 10:53
Pasaulinę vandens dieną yra proga visuomenei daugiau sužinoti apie vandens išteklius, imtis veiksmų, kad jie kuo racionaliau ir saugiau būtų naudojami. Šią dieną paskelbė Jungtinės Tautos 1993 m., o mūsų šalyje Aplinkos ministerijos iniciatyva ji pažymima nuo 2000-ųjų. Pasaulinę vandens dieną yra p...
nuotrauka
2019-03-18 12:15
Savivaldybių rinkimai baigėsi. Tarp daugybės problemų, kurias teks spręsti naujiesiems miestų vairininkams, vieni aktualiausių – urbanistiniai iššūkiai. Naujieji savivaldybių vadovai privalės sukti galvas, kaip išspręsti įsisenėjusias bėdas ir įpūsti daugiau gyvybės Lietuvos miestams, kad šie taptų ...
nuotrauka
2019-03-15 10:24
Sostinės viešojo transporto atnaujinimas nesustoja – kovo 15 d. Vilniaus miesto meras ir UAB „Vilniaus viešasis transportas" vadovas pasirašė sutartį su tiekėjų grupe, sudaryta iš UAB „TM Service" ir autobusų gamintojo iš Turkijos „Karsan Otomotiv Sanayii ve Ticaret A. S.", kuria patvirtintas elektr...
nuotrauka
2019-02-20 11:00
Elektra varomų transporto priemonių nauda yra neabejotina – jos neteršia atmosferos anglies dioksidu ir kitais teršalais bei kelia mažiau triukšmo miestuose. Auganti paklausa mažina baterijų kainas ir elektromobilius vis labiau įperka vidutines bei mažesnes pajamas gaunantys vartotojai, šalių vyriau...
nuotrauka
2019-02-20 09:55
Siekiant švelninti klimato kaitos poveikį ir kiek įmanoma sumažinti žalą aplinkai, sprendimų ieškoma įvairiose srityse. Pastatų energetinis efektyvumas – viena jų. Kauno technologijos universitetas (KTU) ėmėsi iniciatyvos ir drauge su UAB „Via Solis“ diegia atsinaujinančių energijos šaltinių sistemą...
nuotrauka
2019-02-18 13:27
Visuomenė jau gali stebėti, kokiuose šalies plotuose yra suplanuoti gamtotvarkos darbai ir kokie atlikti. Tai galima rasti naujajame interaktyviame gamtotvarkos žemėlapyje.
nuotrauka
2019-02-06 11:02
Kai elektros ir elektroninė įranga atsiduria sąvartynuose, netenkama galimybės pakartotinai panaudoti milijonus tonų medžiagų naujiems gaminiams ir taupyti žaliavas. Kokie elektronikos prietaisai dažniausiai atsiduria buitinių atliekų konteineriuose?
nuotrauka
2019-02-05 13:33
Eismo sąlygos, sauga ir transporto priemonės per keletą metų labai pasikeitė ir dėl technologijų plėtros toliau sparčiai kinta. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) viešėjęs Švedijos transporto administracijos vyresnysis patarėjas Larsas Ekmanas pastebėjo, kad ne visada plėtra vyksta toki...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Su CAT patogesnis darbas ir buitis

Darbo įrankis turi būti malonus akiai ir rankai, patogus paimti, galintis efektyvinti darbą ir ilgai patikimai tarnauti. Šiuolaikinės technologijos, medžiagos ir gamintojų ambicingumas sudar...
nuotrauka

„Resta 2019“: kokias naujienas rasite JUNG stende?

Tarptautinėje statybų parodoje „RESTA 2019“ balandžio 24–27 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rasite visas jungiklių ir išmanių namų centro „JUNG Vilnius“ naujienas.