2020 rugpjūčio 7 d. penktadienis, 21:04
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Išmanioji sistema autoPILDYK formuoja elektromobilių infrastruktūros praktiką

2017-05-11 08:00
„Mes realiai, o ne šūkiais rūpinamės Lietuvos ekologija“, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis, prieš keletą metų įsigijęs šios įmonės akcijų ir pradėjęs investuoti į švarios energijos sprendimus.
nuotrauka
Bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiai į elektromobilių įkrovos infrastruktūrą investavo jau kelis šimtus tūkstančių eurų privačių lėšų. „Elektromobiliai“ nuotr.


Minimos įmonės
Elektromobiliai, UAB
Stasio Pakarklio įmonė, IĮ

„Mums svarbu ateities kartoms išsaugoti žemę – ir kuo švaresnę. O vienas iš didžiausių teršėjų yra automobilių išmetamosios dujos, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis. – Automobilių pramonė sparčiai plečiasi, žmonės vis labiau juda. Todėl tiesiame naujus kelius, geriname esančius, tobuliname automobilius, į rinką išleidžiame vis naujų modelių. Kaip tik dėl to būtina ieškoti sprendimų, kaip pereiti nuo iškastinio kuro, kuris irgi kada nors baigsis, prie švarios energijos, gaminamos iš alternatyvių šaltinių.“

Nuotraukoje – bendrovės „Elektromobiliai“ generalinis direktorius Stasys Pakarklis

Verslininko S. Pakarklio šeimai priklauso įmonės, kurios verčiasi asfaltbetonio, betono, ir gelžbetonio gaminių ir mišinių gamyba bei kelių statybos veikla. Prieš keletą metų S. Pakarklis ėmėsi iniciatyvos turimus hibridus pertvarkyti taip, kad kuo mažiau naudotų iškastinio kuro ir kuo daugiau – švarios energijos. Kaip tik dėl pasirinktos švarios energijos krypties verslininkas tapo įmonės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiu. 

„Švari energija, elektromobiliai, daugeliui yra kažkas tolima, mažai pažįstama. Ir per mažai tų, kurie tuo domėtųsi, o jei ir domisi, tai susiduria su tendencinga, ribota informacija – per mažai apžvalginių ir švietėjiškų publikacijų, – sako verslininkas. – Kai trūksta informacijos, trūksta ir suvokimo. Daugeliui atrodo, kad šių problemų sprendimas, kitokios energijos paieškos yra ateitis, kuri bus „kada nors“. Deja, laiko nebeturime, visa turi būti sprendžiama dabar. Ar tai bus vandenilio, ar saulės energija, ar elektra – bet kuri alternatyva iškastiniam kurui ir vidaus degimo varikliui yra būtina.“

Ėmėsi kurti atvirą elektromobilių infrastruktūros rinką 

Lietuvoje, S. Pakarklio pastebėjimu, trūksta sisteminio požiūrio, žengiant švarios energijos keliu: procesai vyksta lokaliai, trūksta konteksto, platesnio suvokimo. Todėl, įžengęs į elektromobilių verslą, jis su bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiais ėmėsi iššūkio – kurti sistemą ir spręsti situaciją iš esmės.

Taip gimė autoPILDYK – jau keletą metų Lietuvoje veikianti išmanioji elektromobilių įkrovimo sistema, skirta elektromobilių vairuotojams. 2012 m. tik bendrovės „Elektromobiliai“ darbuotojams ir klientams sukurtas įrankis nuo 2014 m. tapo viešas, prieinamas kiekvienam elektromobilio vairuotojui. Taip buvo žengtas žingsnis į atvirą elektromobilių infrastruktūros rinką.

Naudodamasis išmaniąja įkrovimo sistema autoPILDYK, elektromobilio vairuotojas lengvai atranda autoPILDYK įkrovimo tinkle esančias įkrovos stoteles, sužino, ar jos veikia, ar užimtos ir pan. Ši sistema padeda administratoriui identifikuoti gedimą, o vairuotojams – rasti įkrovimo aikšteles, suteikia papildomos informacijos. Sistema veikia visoje Lietuvoje, internete pasiekiama visomis mobiliomis ryšio priemonėmis, registruotis tinkle lengva, greita, patogu ir nemokama. Tinkle gali registruotis ir kitų privačių įkrovos stotelių grupės ir tinklai, per „Play“ parduotuvę paieškoje įvedę autoPILDYK. Sistema naudojasi vis daugiau vartotojų – Lietuvos gyventojų ir svečių iš užsienio. 

Įkrovimo stoteles elektromobilių vairuotojams padeda surasti ir speciali mobilioji aplikacija autoPILDYK. Naudojantis ja, galima tiesiog kelyje greitai surasti artimiausias įkrovimo stoteles visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo vietos, kurioje tuo metu elektromobilio vairuotojas yra. Prisijungus prie autoPILDYK, galima pamatyti ne tik artimiausias, bet ir kiekvienam vairuotojui patogiausias vietas elektromobiliui įkrauti. Taip pat atsiunčiamas ne tik tikslus maršrutas, vedantis iki pasirinktos įkrovimo stotelės, bet ir informacija apie tai, kokios yra greta įkrovimo vietos – jų įkrovimo pajėgumai bei prieinamumas, t. y. pateikiami duomenys apie užimtumą.

„Prieš keletą metų elektromobilių Lietuvoje buvo vienetai, o mes jau turėjome išmaniąją valdymo sistemą jų įkrovos tinklui. Pradėjome galvoti ir apie įkrovos stotelių tinklo plėtrą Lietuvoje“, – sako S. Pakarklis, primindamas, kad vadovauja bendrovei, kuri toliau realizuoja savo idėjas, plėtodama elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, valdymą. 

Žemaitijos regionas jau padengtas optimaliu elektromobilių įkrovos prieigų tinklu, – tai Kryžkalnis, Šiauliai, kur jungiamos kelios stotelės, Klaipėda, Palanga, Telšiai, Žemaitijos plentas, kad galima būtų kirsti atkarpą iki Šiaulių. Vairuotojai džiaugiasi, kad elektromobilių įkrovos tinklu padengta atkarpa Palanga – Šiauliai. Vis daugiau aikštelių kuriama kelyje iš Palangos į Klaipėdą. Šiemet UAB „Elektromobiliai“ taip pat numatė įkurti keletą elektromobilių įkrovos prieigų Kaune.

Nuotraukoje kairėje: žiema elektromobiliams – ne problema

2013 m. pabaigoje LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 m. programą, pagal kurią iki 2020 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų miestų ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose yra daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų. Kalbėdamas apie elektros įkrovos stotelių plėtros programos įgyvendinimą, savivaldybėms nuleistą „iš viršaus“, S. Pakarklis sako, kad einama ne tuo keliu, o savivaldybės turi nemažai ir kitų problemų.

„Sprendimai daromi skubotai, nežinant pagrindinių kriterijų, t. y. parenkamos vietos ir taip verslui naudingiausiose vietose. Susisiekimo ministerija ir kelių direkcija turėtų ne įkrovos stotelių kiekį skirstyti, o nustatyti aiškius steigimo kriterijus, – kalba S. Pakarklis. – Verslas ir prekybos tinklai, manau, pasirūpins patys, o už ES pinigus savivalda ir valdžios struktūros turėtų steigti įkrovos vietas prie mažiau patrauklių vietų: ligoninių, mokyklų, vaikų darželių, kitų socialinių bei sporto kompleksų, valstybinių institucijų ir pan.“ 

Nuotraukoje dešinėje: Elektromobilių įkrovos stotelė Klaipėdoje, prie „Švyturio“ arenos

Verslininko nuomone, reikia planuoti, kad artimiausioje ateityje ir Lietuvoje bus priimta įstatymų, kurie leis subsidijuoti dalį elektromobilių įsigijimo išlaidų. Tai padėtų elektromobiliams ir kitu alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms populiarėti, mažintų taršą bei padėtų konkuruoti kaina su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais. Įstatymai turėtų nustatyti ne tik griežtesnius CO2 išmetimo į aplinką rodiklius, bet ir riboti kitų žalos šaltinių atsiradimą bei poveikį žmonijai. S. Pakarklio nuomone, būtina viešinti kuo daugiau tyrimų duomenų, o ne deklaratyviai teigti, kad elektromobiliai „nėra žalia“ energetika.

„Ar tai bus perspektyvu Lietuvoje, parodys laikas, – sako S. Pakarklis. – Svarbu, ko mes patys norime. Jei norime švaresnės gamtos, tai ir priimkime įstatymus, kad ta aplinka švarėtų. Jei nieko nedarysime, tai nieko ir neįvyks. Pastatę keletą įkrovos stotelių, neturėsime švaresnės Lietuvos, dar reikia ir programos, kad žmonės galėtų pirkti tokias transporto priemones. Kai žmonės pajus dėmesį, ateis ir rezultatas. Ar pritarsime deklaracijai turėti atvirą, visiems prieinamą lietuvišką elektromobilių įkrovos stotelių administravimo ir valdymo sistemą, techninėmis galimybėmis lenkiančią Vakarų Europos? Ši sistema lenkia bent 5–10 metų visas šiuo metu esančias sistemas.“ 

Kryžkalnis, autoPILDYK

Viešuosiuose pirkimuose jau dabar valstybė turėtų suformuluoti techninius reikalavimus ne tik stotelėms. Pastarosios turi turėti atviro kodo protokolus ir būti laisvai prieinamos visiems programuotojams bei projektuotojams. Šiuo metu, pastebi verslininkas, į tai nekreipiama dėmesio arba nutylima. Dauguma šiuo metu statomų elektromobilių įkrovos stotelių turi uždaro kodo protokolus (kaip pirmuosiuose viešuosiuose pirkimuose), o tai reiškia, kad už bet kokį prisijungimą prie šios stotelės jos gamintojas ateityje gali paprašyti bet kokios sumos, ir tai bus teisėta.

„Bus užkirstas kelias konkurencijai ir alternatyviam pasiūlymui, o norintiems programuoti ar administruoti reikės gauti tiekėjo leidimą ir už jį susimokėti. Tokiu būdu vėl būtų apribota laisva konkurencija ir suteikta išskirtinė teisė vienam tiekėjui užimti dominuojančią padėtį rinkoje“, – aiškina situaciją S. Pakarklis.

Pirkimo sąlygos sudaro galimybę atsirasti monopolininkams

Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, 2017 m. planuojama baigti įrengti 10 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose ir paskelbti naują konkursą dėl 14 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose. S. Pakarklis neslepia nusivylimo, kai tokie darbai patikimi įmonėms, kurios neturi tokio darbo patirties, mažai arba visai nieko nežino apie elektromobilių įkrovimo stotelių valdymo sistemas, nežino vartotojų poreikių. Kita vertus, verslininkas mano, kad valstybė tiesiog nevertina savo šalies specialistų, jų sukurtų produktų, vykdomos veiklos. S. Pakarklis neatmeta prielaidos, kad viena ar kita užsienio kompanija, siekdama užimti rinką, dabar įrengs elektromobilių įkrovos stoteles pigiau.

„Tačiau ar kas nors domėjosi, – stebisi S. Pakarklis, – kokios tai yra stotelės, ar bus suteiktos lygios galimybės visiems jas įjungti į bet kurią valdymo sistemą?“

Jis pastebėjo, kad šiuo metu jau matoma, kad, skelbiant operatoriaus parinkimo konkursą, jame vėl galės dalyvauti tik elektros įkrovos stotelių gamintoja, laimėjusi pirmąjį konkursą, nes pasirodys, kad, norint pritaikyti valdymo sistemą, kitos bendrovės priėjimą prie sistemos privalės įsigyti už mokestį, o jau esančiai tokio mokesčio nereikės. Tokiu būdu vėl proteguojamas vienas tiekėjas, sukuriama galimybė atsirasti monopolininkui. 

„Mūsų sistema autoPILDYK yra atviro kodo – bet kuris operatorius gali laisvai prisijungti, – sako S. Pakarklis. – Savivaldybės, skelbdamos konkursą dėl viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, jų montavimo ir techninio aptarnavimo paslaugų įsigijimo, turi numatyti kriterijus, kurie leistų kuo patogiau teikti ir gauti įkrovimo paslaugas. Vienoje savivaldybėje gali būti vieni tiekėjai, kitur – kiti, bet naudodamiesi mūsų platforma, visi gali susikalbėti, laisvai prisijungti. Mūsų klientai naudojasi kortelių sistema, diegiame laisvą priėjimą ir mobiliuoju telefonu, nepriklausomai nuo to, tai bus mokama ar nemokama paslauga. Mūsų valdymo sistema yra lanksti, patogi naudoti. Ja gali naudoti visi, pasirašę tam tikrus verslo saugos įsipareigojimus.“

Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe

Bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiai į elektromobilių įkrovos infrastruktūrą investavo jau kelis šimtus tūkstančių eurų privačių lėšų. Šiame sektoriuje veiklą pradeda ir ESO (buvusi LESTO), kuri priklauso valstybės valdomai įmonių grupei „Lietuvos energija“, vienai iš didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse. Kai skelbiami elektromobilių infrastruktūros konkursai, S. Pakarklio žodžiais, „valstybė rašo tokias konkurso sąlygas, kad verslui darosi sudėtinga patekti į konkursus ir konkuruoti“. Sąlygas atitinkamos ir visi skelbiamų konkurso reikalavimai įveikiami tik tokiai įmonei, kaip ESO ir keliems dideliems tiekėjams. Taigi Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe, ir, be abejo, pasmerkti pralaimėti. Savivaldybės skelbia uždarus (apklausiant) konkursus, užkirsdamos kelią pateikti pasiūlymus visiems norintiems. 

„Yra konkursų, į kuriuos mes negalime patekti, nes nežinome apie juos – jie yra uždari, – dalijasi mintimis S. Pakarklis, vadovaujantis įmonei, kuri turi realiai veikiančią sistemą, bet negali dalyvauti konkursuose, nes nesulaukia kvietimų dalyvauti. – Štai kodėl esu prieš bet kokius vietinius valdžios pirkimus pagal pakvietimų sistemą, nes tokius pakvietimus gauna tik susitarusios iš anksto arba savivaldybių proteguojamos įmonės. Manau, kad apie šias problemas verta kalbėti viešai nuo pat pirmųjų žingsnių, kad kuo mažiau pridarytume klaidų.“

S. Pakarklio nuomone, elektromobilių įkrovos infrastruktūros praktiką turi formuoti verslas, o valstybė, bendradarbiaudama su verslu, turėtų formuoti strategiją ir kryptis.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2020-07-23 13:17
Vilniaus miesto savivaldybė imasi lyderystės pirmą kartą tokiu reikšmingu mastu suvienyti energytech sektoriaus žaidėjus. To rezultatas – startuojanti tvarios ir pažangios energetikos laboratorija „Intelligent Energy Lab“, kuri pirmą kartą Lietuvoje savivaldybės lygmenyje atvers kelią į atvirą platf...
nuotrauka
2020-07-17 15:02
Šiandien, liepos 17 d., įsigaliojo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pataisos. Šie pakeitimai susiję ir su kvapų kontrolės stiprinimu.
nuotrauka
2020-07-08 10:26
„Vilniaus vandenys“ jau beveik dvejus metus dalį nuotekų dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas, džiovina ir panaudoja energetinių želdinių tręšimui. Per šį pusmetį bendrovė sukaupė ir išdžiovino beveik 3 tonos dumblo, kuris jau naudojamas kaip trąša.
nuotrauka
2020-07-08 09:05
Bus remiami su itin novatoriškomis technologijomis, procesais ar produktais susiję pakankamai brandūs projektai, skirti atsinaujinančiųjų išteklių energijai, energijos kaupimo technologijoms, saugiam CO2 surinkimui ir geologiniam saugojimui ar panaudojimui.
nuotrauka
2020-07-03 10:00
Pasibaigus terminui teikti paraiškas kompensacijai mažos galios (iki 10 kW) saulės jėgainėms, gaminančioms elektrą namų ūkio reikmėms, įsirengti su paskola, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 941 gyventojo prašymą už beveik 3 mln. eurų.
nuotrauka
2020-06-25 16:44
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ir įtvirtino draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).
nuotrauka
2020-06-18 12:49
Lietuvoje šiemet pradės veikti pirmoji nutolusi saulės jėgainė su greta įrengtais bičių aviliais. Šis Utenoje pagal tarptautines aplinkosaugininkų rekomendacijas įgyvendintas 1 megavato (MW) elektrinės projektas ne tik gamins žaliąją elektros energiją, bet ir prisidės prie bičių populiacijos bei bio...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-06-05 10:24
Kaune imtasi griežtesnių metodų siekiant nustatyti Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio taršos šaltinius bei nubausti su tuo susijusius asmenis. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, mestos papildomos pajėgos ir speciali įranga: Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georada...
nuotrauka
2020-06-02 16:30
Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą miesto gyventojams. Kita vertus, reikia paisyti tam tikros tvarkos, siekiant sukurti jaukią ir patogią erdvę m...
nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...
nuotrauka
2020-05-07 13:51
Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų subsidijas atsinaujinantiems energijos ištekliams (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt.) panaudoti visuomeniniuose ir įvairių socialinių grupių asmenims skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose. Ši suma paski...
nuotrauka
2020-05-04 10:52
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, siekdama tapti efektyvesne, lankstesne, inovatyvius sprendimus taikančia valstybės institucija, startuoja su veiklos žalinimo iniciatyva. Institucijos ir jos darbuotojų pavyzdžiu bus siekiama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – neigiamo poveikio apli...
nuotrauka
2020-04-29 08:53
Aplinkos ministerija, siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, sudarys lankstesnes sąlygas gyventojams įsigyti saulės elektrines.
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-21 10:01
Praeitą savaitę Aplinkos ministerija paskelbė skyrusi finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti. Tarp gavusių finansavimą – AB „Šiaulių energija“ projektas „Saulės fotovoltinės jėgain...
nuotrauka
2020-04-20 09:20
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
nuotrauka
2020-04-17 08:48
Aplinkos ministerija skyrė finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti.
nuotrauka
2020-04-14 07:18
Bendrovė „Ignitis gamyba“ Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) pradeda įgyvendinti eksperimentinės ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės įrengimo pirkimą. Balandžio 9 d. buvo paskelbtas pirkimo konkursas dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų...
nuotrauka
2020-04-09 08:55
Keturiose iš penkių Lietuvos įmonių vis dar dominuoja linijinė ekonomika, paremta intensyviu žaliavų ir energijos naudojimu, o kartu generuojanti didelius atliekų kiekius. Nenutrūkstantis resursų poreikis kuria priklausomybę nuo jų importo, augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Liet...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...