2020 balandžio 8 d. trečiadienis, 11:57
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kaip dirbtinio intelekto amžiuje išgyventi pokyčius ir nepakartoti dinozaurų likimo

Gerda ŽIGIENĖ, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė      2019-09-03 12:03
Šiuolaikinis pasaulis jau garsiai konstatuoja faktą – dirbtinis intelektas (DI) sparčiai transformuoja verslą ir ekonominius procesus. Vykstantys pokyčiai neišvengiamai keičia ir darbų prigimtį, ir pačią darbo vietos koncepciją. Dar didesnių transformacijų galime tikėtis jau visai netolimoje ateityje, todėl, sakyčiau, net ir klausimą formuluokime teisingai. Nepradėkime sakinio: „Ar dirbtinis intelektas pakeis darbo rinką?“ Veikiau klauskime: „Kaip DI pakeis mūsų kasdienybę, darbo pobūdį ir darbo funkcijas?“
nuotrauka
Greičiausiai praeis dešimtmetis, kol dirbtinis intelektas tvirtai užims pozicijas darbo rinkoje, išnaikindamas milijonus darbo vietų ir sukurdamas galbūt dar daugiau naujų, įsitikinusi prof. Gerda Žigienė. KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),

Šia tema įvairūs tyrimų centrai ar institutai negaili prognozių bei pažeria milžiniškus skaičius. Štai Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenimis, iki 2022 m. mašinos ir algoritmai sukurs 133 milijonų darbo pozicijų, kurios pasižymės naujomis funkcijomis. Šiandien jos dar neegzistuoja, todėl, greičiausiai, reikalaus tų žinių ir įgūdžių, kurių precedentai – dar nesukurti. Greta to, skaičiuojama, kad apie 75 milijonų darbų – tiesiog išnyks, o naujų kompetencijų poreikis didins socialinę atskirtį.

Įspūdingą mastą nurodo ir kiti šaltiniai. „McKinsey Global Institute“ ataskaitoje teigiama, kad iki 2030 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbtinis intelektas pakeis net trečdalį darbo vietų. Panašią tendenciją gamybiniame sektoriuje per ateinantį dešimtmetį įžvelgia ir portalas „Oxford Economics“. Jo duomenimis, skaičiuojant globaliu mastu, iki 2030 metų gamyboje robotams atiteks net 20 milijonų darbo vietų. 

Vis dėlto, neskubėkime daryti išvadų, kad robotai žmones visiškai išstums. Tas pats „McKinsey Global Institute“ pateikia ir gerų žinių. Ataskaitoje pažymima: esą, jei bus pasiektas efektyvus ekonominis augimas, inovacijos ir investicijos, tai leis sukurti pakankamai naujų darbo vietų, kurios kompensuos išnyksiančias pozicijas. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį – visuomenei bus reikalingos papildomos pastangos, kad žmonės įvaldytų naujas žinias ir įgūdžius. Kitu atveju, darbuotojams kyla grėsmė neprisitaikyti prie pokyčių ir likti darbo rinkos užribyje.
Nors kalbama apie JAV ar globalų pasaulį, tačiau noriu pabrėžti, kad tai nėra futuristiniai ir mūsų neliečiantys procesai. Ruoštis pokyčiams būtina jau dabar, o darbo rinka kartu su švietimo sistema turėtų numatyti ir formuoti ateities specialisto profilį.

Kam gresia išnykimas ir kam būtina susirūpinti

Diskutuodama su žmonėmis apie šiuos pokyčius, dažnai esu klausiama, kokias žinias kaupti ir kokius įgūdžius vystyti, norint pasiruošti ir pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje?

Mano nuomone, reikia išskirti tris dedamąsias. Pirmoji – išnyksiančios darbo funkcijos, kuriose robotai pakeis žmones. Antroji – darbo funkcijos, kuriose reikės suprasti DI vystymo ir technologinius procesus. Kitaip tariant, tai žinios ir įgūdžiai, reikalingi kurti, programuoti robotus ir užtikrinti DI funkcionavimą. Trečiajai dedamajai priklauso sritys, kuriose robotai nepakeis žmonių. Taigi, apie kiekvieną iš eilės.

Robotai ir dirbtinis intelektas tikrai perims funkcijų grupes, kurios yra rutininės, t.y. gali būti lengvai automatizuotos. Robotai nusitaikys ir ten, kur reikalingas didžiųjų duomenų masyvų apdorojimas, kur žmogiškos išgalės yra ribotos.

Rutinines funkcijas nesudėtinga automatizuoti, todėl tokias funkcijas nesunku pakeisti robotais ar automatais. Tad netolimoje ateityje duomenis ar sąskaitas suvedinėjantiems specialistams, telefono operatoriams, kasininkėms ar viešbučių registratūros darbuotojams, detalių surinkėjams, pašto paslaugų darbuotojams, įstatymus analizuojantiems teisininkams teks paieškoti naujų darbo vietų. 

Iki šiol nesuprantu, kodėl viešbučiuose reikia stovėti eilėje, norint prisiregistruoti arba išsiregistruoti, jei darbuotojo funkcija tėra patikrinti asmens dokumentą, nuskaičiuoti sumą iš kortelės, paduoti kambario kortelę, nurodyti interneto prisijungimą bei pusryčių laiką. Tokius darbuotojus greitai pakeis automatai, o į papildomus klausimus atsakyti užteks konsjeržo paslaugų.

Kol kas šiandien prekybos centruose, kai kuriuose greito maisto restoranuose dar galime rinktis, kaip atsiskaitysime ar teiksime užsakymą – automatinėse kasose ar bendrausime su kasininku. Manau, ne už kalnų, kai pasirinkimo nebeliks – situacija susiklostys automatų naudai.

Tokios tendencijos lems ir socialinės bei lyčių atskirties didėjimą. Iš aukščiau išvardintų pokyčių matome, kad darbų dėl DI ir automatizacijos neteks žemesnį išsilavinimą turintys asmenys. Taip pat dėl DI įvyksiančios darbo rinkos transformacijos nusvers svarstykles ne moterų naudai.

Tam yra dvi priežastys: pirma – moterys dažniausiai dirba administracinį, apskaitos, telefonų operatorių ar kasininkių darbą, o šios pozicijos patenka į lengvai automatizuojamųjų kategoriją. Išsivysčiusiose šalyse apie 72 proc. tokių funkcijų atlieka moterys. „McKinsey Global Institute“ duomenimis, iki 2030 metų globalioje darbo rinkoje maždaug nuo 40 iki 160 milijonų moterų turės keisti savo darbo pobūdį į aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas.

Antra priežastis – dabar tik 22 proc. darbo pozicijų, susijusių su dirbtiniu intelektu, užima moterys, tad dominuojantis sektoriaus lyties balansas yra vyriškas ir artimiausiu metu toks ir išliks. Todėl jau dabar merginas ir moteris reikia skatinti rinktis su DI vystymu ir kūrimu susijusias specialybes.

Reikės dirbtinio intelekto kūrėjų ir „trenerių“

Optimistinis pokytis yra tas, kad DI ne tik sunaikins, bet ir sukurs naujas darbo vietas. Taigi šioje sferoje atsiras iki šiol neegzistavusių funkcijų. Pirmiausia erdvė atsiveria paties dirbtinio intelekto kūrėjams –juk kažkas turi „išmokyti“ dirbtinio intelekto sistemas atlikti funkcijas, vykdyti algoritmus ir kopijuoti žmogiškąjį elgesį.

Puikios perspektyvos prognozuojamos duomenų analitikams, DI ir mašininio mokymo specialistams, generalinio ir operatyvinio lygmens vadovams, programinės įrangos vystytojams ir analitikams, pardavimo ir marketingo profesionalams, didžiųjų duomenų specialistams, skaitmeninės transformacijos vadovams, organizacijų vystymo specialistams ir, žinoma, IT specialistams.

Teigiama, kad svarbų vaidmenį vaidins skaitmeninės transformacijos vadovai (angl. – Digital Transformation Officer, DTO), nes žmogiškųjų sistemų keitimas dirbtinio intelekto sistemomis pareikalaus kruopštaus ir atsakingo pokyčių valdymo bei įmonės kultūros pokyčių išmanymo. Personalo žinovų ir klientų valdymo specialistų taip pat laukia nauji iššūkiai. Tad personalo vadovus netolimoje ateityje dažniau sutiksime hakatonuose, technologinio pobūdžio konferencijose bei startuolių mugėse negu biuruose, palinkusius prie CV.

Didelę nišą „draugauti“ su dirbtiniu intelektu matau specialistams, kurie išmanys savo sritį – mediciną, vadybą, teisę, finansus ir kt., kartu turėdami bent minimalių supratimą, kaip veikia mašininis mokymas, gilusis mokymas, algoritmų kūrimas, neuroniniai tinklai. 

Kitaip tariant, atsiranda niša „vertėjams“ tarp specialybinės „kalbos“ ir programavimo „kalbos“. Juk teisininką, ieškantį atitikimų įstatymuose, galima lengvai pakeisti algoritmu, tačiau teisininko, interpretuojančio įstatymus ir atstovaujančio asmenis ar įmones teismuose, robotu nepakeisime. Dar daugiau – teisininkas, išmanantis ir savo sritį ir programavimą, turės puikias perspektyvas, nes galės bendradarbiauti su IT kolegomis, kuriant dirbtinio intelekto sprendimus. Taigi tarpdiscipliniškumas įgaus dar didesnę reikšmę.

Kur robotai nepakeis žmonių

Laimei, yra sričių, kuriose robotai nepakeis mūsų, žmonių, manau, bent per artimiausius dešimtmečius. Daug darbų reikalauja žmogiškųjų savybių: empatijos, kūrybiškumo, strateginio mąstymo, ir gebėjimo svajoti. Dažniausiai mes tai vadiname „minkštaisiais“ įgūdžiais. Bet neleiskime šiam epitetui nuvertinti tokių savybių, kurios turi galią todėl, kad nėra pavaldžios automatizavimui.

Taigi dirbtinis intelektas nepakeis tokių savybių:

Empatija, atjauta. Nors medicina yra ta sritis, kurioje dirbtinis intelektas transformuos labai daug procesų, robotai galės mus nuskenuoti, paimti tyrimus, juos išanalizuoti, nustatyti diagnozę, bet gydymo procese vargiai ar kas norėtume, kad robotas praneštų sunkios ligos diagnozę. Ir nors animacinio filmo „ herojus“ baltas ir visada pozityvus bei užjaučiantis robotas atrodo patraukliai, tačiau realybėje sprendžiant sveikatos problemas, matyt, norėtume šalia žmogiškos būtybės.

Strateginis ir analitinis mąstymas, kompleksinis problemų sprendimas. Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) „Future of Jobs“ ataskaitoje analitinis mąstymas, strateginis mąstymas ir nuolatinis mokymasis pateikiami pirmose svarbiausių įgūdžių vietose, prognozuojant 2022 reikalingų įgūdžių poreikius. Verslo procesų palengvinimui įvedama daug automatizuotų funkcijų – pradedant skaitmeninio marketingo sprendimais baigiant rizikos vertinimo algoritmais. Tačiau, nors robotas galės nusiųsti klientui priminimą apie neapmokėtą sąskaitą ir sistemoje „uždegti raudoną lemputę“ dėl padidėjusios kliento rizikos, strateginį sprendimą, ar išlaikyti galbūt svarbų klientą, ar nutraukti su juo verslo santykius, greičiausiai priims ne robotas, o žmogus.

Kūrybiškumas, vaizduotė, vizijos. Jei aukščiau minėtoje ataskaitoje, įvardijant svarbiausius įgūdžius, 2015 metais kūrybiškumas užėmė paskutinę, 10-tą vietą, tai 2020 metais šoktelėjo į trečią vietą. Techniškai robotai gali atlikti kūrybines užduotis, bet kurti – kol kas dar ne. Dirbtinis intelektas nesunkiai surimuos tinkančius žodžius, gal netgi sugrupuos tinkančius pagal tematiką, bet eilėraščio kūryba priklauso žmogui! Tad kūrybiškumo svarba stipriai išaugs, o kartu taps reikšmingesni visi tikri kūrėjai. Poetai, rašytojai, menininkai, išradėjai, vizionieriai, įkvėpėjai ir pan. gali būti tikri, kad artimiausioje ateityje robotai jų darbo vietų neužims.

Fizinė žmogaus jėga. Žinoma, kad robotai gali pakeisti daug rutininių funkcijų, reikalaujančių fizinės jėgos. Tačiau olimpinėms varžyboms, kuriose žmogus varžosi dėl fizinio pranašumo su kitu žmogumi, kurios stebina savo reginiu, energija ir aistra, robotų jėgos dvikovos nė iš tolo neprilygs. Įsivaizduokite cirko ar dailiojo čiuožimo numerį, atliekamą robotų... Vargiai ar turėtume žiūrovų tokiuose pasirodymuose. Jau nekalbant apie lietuvių numylėtą krepšinį.

Karjeros planavimas DI šešėlyje

Greičiausiai praeis dešimtmetis, kol dirbtinis intelektas tvirtai užims pozicijas darbo rinkoje, išnaikindamas milijonus darbo vietų ir sukurdamas galbūt dar daugiau naujų. Planuojantiems karjerą jau dabar nevalia ignoruoti skaitmeninės transformacijos. Esamiems darbo rinkos dalyviams patarčiau įvertinti savo užimamas pozicijas pagal dirbtinio intelekto galimybes kėsintis į jų darbo vietas ir imtis atitinkamų veiksmų, iš kurių geriausias – mokymasis visą gyvenimą.

Jaunimas turėtų jau mokyklos suole svarstyti savo karjeros kelią. Galima pasukti keliomis dviem kryptimis – arba ruoštis ateities darbams, arba – kadangi daugelio iš jų dar net neegzistuoja – susikurti juos patiems.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2020-04-08 09:19
Anksčiau nei planuota, pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje užbaigti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo–saugyklos stovėjimo zonoje sąnašinio grunto valymo darbai. Tad sėkmingai laivas–saugykla "Independence“, prišvartuotas įprastoje vietoje, pirmadienį atnaujino darbą.
nuotrauka
2020-04-07 13:00
Tobulindama statybinės izoliacijos gaminius „Paroc“ kompanija sukūrė naują, efektyvią, universalią akmens vatos plokštę PAROC® Ultra, skirtą naujai statomų ir renovuojamų pastatų atitvarų šilumos izoliacijai.
nuotrauka
2020-04-06 12:59
Šiaurės investicijų bankas (NIB) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė 19 metų trukmės kredito sutartį, skirtą Klaipėdos uosto infrastruktūrai atnaujinti.
nuotrauka
2020-04-06 09:49
Bendrovė „Storent“ klientams jau siūlo statybų įrangą nuomotis internetu. „Storent“ sukurtoje viso ciklo e. bekontaktėje nuomos platformoje jos klientai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jau gali išsirinkti reikalingą įrangą, užsakyti ją, susiderinti pristatymo laiką ir vietą, taip pat atsiskaityt...
nuotrauka
2020-04-03 07:48
10 tūkst. eurų. Tiek COVID-19 pasekmių mažinimo fondui paaukojo bendrovė „Alvora“. Kaip sako įmonės akcininkas Nikolaj Kolesnik, visi įmonės darbuotojai bent kol kas yra sveiki, o auka yra būdas padėti tiems, kam pagalbos šiuo metu reikia labiausiai.
nuotrauka
2020-04-02 15:44
Dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbus karantiną, statybų sektorius susiduria su iššūkiais – statybinių medžiagų vėlavimu, darbo jėgos iš užsienio pasitraukimu, vietinių darbuotojų saugumo užtikrinimu ir, svarbiausia, užsakymų krepšelio mažėjimu.
nuotrauka
2020-04-01 07:50
Civilizacija suteikia ne tik galimybių, bet kelia ir grėsmių, kurių viena – grunto tarša pavojingomis atliekomis. Problema dažnai sprendžiama paprastuoju būdu: užterštą gruntą išveža, naują atveža. Tačiau tai nedera su tvarumu, prieštarauja žiedinės ekonomikos principui, reikalauja papildomų sąnaudų...
nuotrauka
2020-03-27 10:07
Sklandus darbo organizavimas, pasiekiami duomenys, nenutrūkstanti gamybos grandinė – tokiais skaitmenizuotos veiklos privalumais galėjo pasinaudoti įmonės, kai valstybė paskelbė karantiną dėl COVID-19. Tikima, kad ateityje skaitmenizacija bendrovėms taps vis reikalingesnis įrankis. Įmonėms, siekianč...
nuotrauka
2020-03-25 15:33
Nei mūsų valstybė, nei verslas su tokio pobūdžio krize dar nebuvo susidūrę – ji didesniu ar mažesniu mastu palietė visas įmones ir organizacijas, privertė atsiversti sutartis ir imtis pokyčių. Daugeliui tapo neaišku, kaip elgtis sustojus arba apribojus veiklas, kaip spręsti su darbo teise susijusius...
nuotrauka
2020-03-25 15:17
Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien, kovo 25 d., priėmė sprendimą atleisti nuo nekilnojamojo turto, žemės bei valstybinės žemės nuomos mokesčių mokėjimo gyventojus, turinčius nekilnojamojo turto ar žemės sklypus, taip pat valstybinės žemės nuomininkus, kuriuose vykdoma kultūros, laisvalaiki...
nuotrauka
2020-03-23 11:46
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ praėjusiais metais didino savo infrastruktūros verslo apimtis. Iš viso infrastruktūros plėtros srityje bendrovė 2019 m. įgyvendino beveik dvi dešimtis projektų, už beveik 64 mln. eurų. Šiemet bendrovė ketina toliau stiprinti savo infrastruktūr...
nuotrauka
2020-03-20 13:08
Penktadienio, kovo 20 d., rytą į Vilkaviškį užsukę keleiviai turėjo nustebti. Autobusas juos vežė nebe į laikinąją, o į rekonstruotą, išskirtine architektūra pasižyminčią, Vilkaviškio autobusų stotį. Po daugiau nei metus trukusių statybų architekto Gintaro Balčyčio projektuota stotis pradėjo darbą.
nuotrauka
2020-03-18 07:40
Dr. Robertas Šertvytis, KŪB „AIVA SISTEMA“ generalinis direktorius, remdamasis užsienio ir AIVA SISTEMA įmonės patirtimi, nagrinėja darbo su klientais valdymo problemas ir jų sprendimo būdus, panaudojant šiuolaikinę procesų valdymo automatizavimo AIVA STATYBA programą. Analizuojami klientų paklausim...
nuotrauka
2020-03-16 10:31
Europos Komisija kovo 13 d. parengė atsaką, kuriuo siekiama sušvelninti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį, daugiausia dėmesio skiriant vieningam ir koordinuotam reagavimui visos Europos mastu.
nuotrauka
2020-03-10 10:32
Lietuvos pramonei skaitmeninti Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria dar 15,35 mln. eurų. Pramonės įmonės pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ galės įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo galimybes ir įsidiegti įrangą su integruotomis skaitmeninimo te...
nuotrauka
2020-03-09 13:34
Užbaigta Vilniaus licėjaus rekonstrukcija – nuo šiandien į moderniai atnaujintas klases jau sugrįžo mokiniai. Pastatas rekonstruotas iš esmės – nuo stogo – iki kondicionierių klasėse ir terasos lauke. Licėjus sostinėje veikia nuo 1990-ųjų, ir iki šiol jis nebuvo nė karto remontuotas.
nuotrauka
2020-03-07 09:19
Ketvirtadienį, kovo 5 d., Kretingos rajono savivaldybės administracija iš Kretingos sporto ir sveikatingumo kompleksą stačiusios bendrovės „LitCon“ paėmė visus nebaigto statyti komplekso durų raktus, o objektą saugoti pradėjo trečiadienį, kai vieną subrangovą užtiko bandant išsivežti nesumontuotą ba...
nuotrauka
2020-03-05 14:22
Dirbtinio intelekto algoritmo principu veikiantis liokajus ponas Jenkinsas, kuris praeinantiems darbuotojams nuolat primena jų tikslus ir rezultatų rodiklius. Inovatyvus susitikimų kambarys-baseinas, kuriame tarp plastikinių burbulų gali posėdžiauti 8 žmonių komanda arba žaisti darbuotojų vaikai. 20...
nuotrauka
2020-03-04 12:54
Atvirumas inovacijoms, veiklos skaidrumas ir darbuotojų kompetencijų ugdymas išaugino UAB „Grinda“ 2019 metų pajamas iki 22,211 mln. eurų ir padėjo uždirbti 1,613 mln. eurų. Uždirbtą pelną įmonė skirs miestui ir jo gyventojams – būtinų paslaugų teikimo kokybei gerinti. Planuojama atnaujinti Vilniaus...
nuotrauka
2020-03-03 15:32
Didžiausio prekybos centro RYO Panevėžyje savininkams EfTEN Real Estate Fund IV 2020-tieji prasidėjo sėkmingai. Įsipareigoję valdyti savo nekilnojamą turtą tvariai ir taip mažinti neigiamą poveikį aplinkai, RYO sėkmingai užbaigė pirmąjį sertifikavimo etapą bei tapo pirmuoju prekybinės paskirties pas...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos