2020 gegužės 31 d. sekmadienis, 19:12
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Lietuva ant eko(r)evoliucijos slenksčio. Kada jį peržengsime?

2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tvaresnio vartojimo plėtrą, visų pirma – į ekologines inovacijas.
nuotrauka
LVPA (FB) iliustr.


Minimos įmonės
LVPA (Lietuvos verslo paramos agentūra), VŠĮ
Dolomitas, AB
Saulės Grąža, UAB
InSpektras, UAB
Ekologiškas nuo pat pradžių

Mokslininkai pastebi, kad dar gaminio projektavimo stadijoje nulemiama nuo 70 iki 80 proc. visų su gaminiu susijusių poveikių aplinkai. Žiedinės ekonomikos ir tvarios gamybos tikslai skatina kurti produktus, kurie gali būti remontuojami, atnaujinami, išardomi ir perdirbami. Deja, kaip rodo ES mokslinių tyrimų ir plėtros projektų bazė „Cordis“, tik keletas procentų dizaino projektų susiję su ekologiniu dizainu. O priemonių didinti daikto patvarumą, 2014 m. Bendruomenės inovacijų tyrimo duomenimis, ėmėsi 16 proc. gamybos ir 12 proc. paslaugų sektoriaus įmonių.

Ekologinį projektavimą taikančių įmonių yra ir Lietuvoje. UAB „Saulės grąža“, naudodamasi ES ekoinovacijų finansavimu, sukūrė specialų valdiklį karšto vandens šildytuvui, kuris, naudodamas saulės energiją, leidžia sutaupyti iki 70 proc. išlaidų tokiam vandeniui paruošti. „Investuodami į ekologiškai sukurtą gaminį, siekėme išsiskirti, nes dauguma konkuruojančių produktų yra dideli ir sunkūs, – privalumus vardija bendrovės direktorius Tadas Razmislavičius, – mūsų gaminys iš pat pradžių buvo projektuojamas, kad užimtų itin mažai vietos. Taip taupome ne tik žaliavas, bet ir išlaidas logistikai. Medžiagų pakuotei reikia kur kas mažiau. Visa tai reiškia ir mažiau atliekų.“

Lazeriai ir robotai ekologijai

Žalesniems produktams, aplinkai draugiškesnei gamybai ne tik Europoje, bet ir kitose pasaulio šalyse pritaikomos ir pastaruoju metu itin dažnai linksniuojamos technologijos: robotai, dirbtinis intelektas, lazeriai ir net papildytosios realybės elementai. Būtent juos pasitelkė Singapūro valstybinio universiteto specialistai, siekdami sukurti energijos suvartojimo monitoringo sprendimus. O Taivano valstybinio Cheng Kung universiteto mokslininkai sukūrė sistemą, kuria robotizuotos „rankos“, pasitelkdamos lazerį, žymės vaisius. Bus apsieinama be popierinių etikečių, o kasininkui nereikės prisiminti konkrečių vaisių kodų.

Lazerius švaresnei gamybai pasitelkė ir metalų apdirbimu bei pjaustymu užsiimanti bendrovė „InSpektras“. Padedama ES fondų, įmonė investavo į naujų lazerinių metalo pjaustymo staklių įsigijimą. Anot bendrovės vadovo Andriaus Kvietkausko, nauja įranga leido padidinti įmonės apyvartą apie 15 proc., kai elektros suvartojimas sumažėjo kone 30 proc.

„Dabar galime apdirbti aliuminį, varį, bronzą, žalvarį, titaną ir kitus metalus, kai anksčiau dirbome tik su juodojo ir nerūdijančio plieno gaminiais. Susidaro mažiau atliekų, sumažėjo tepalo ir techninių dujų suvartojimas. Darbo našumas apdirbant iki 3mm storio plieno lakštus išaugo iki 3-4 kartų“, – akcentuoja A. Kvietkauskas.

Investuoja ir taršiausi

Kaip rodo statistika, Europos Sąjungoje didžiausia tarša pasižymi kasybos ir gavybos bei statybos ir griovimo sektoriai. Šių sektorių įmonės vis dažniau atsigręžia į ekoinovacijas. UAB „Dolomitas“ prieš kurį laiką investavo į mineralinių dolomito miltelių gamybos liniją, kuri atliekas ir gamybos procese gaunamus nepaklausius produktus leidžia paversti paklausesniais ir netgi brangesniais. „Didiname produktų ekologiškumą, racionaliai naudojame išteklius, – investicijos privalumus pabrėžia įmonės vystymo direktorius Endas Deinoravičius, – be to, sutaupome vandens ir elektros energijos, o gautą produkciją kelių statybai sėkmingai parduodame už konkurencingą kainą. Kadangi investicijai dar tik dveji metai, maksimalios pagaminamo produkto apimtys dar nepasiektos.“

Tarp investuojančių į gamtai draugiškas technologijas bei produktus nemažai Lietuvos poligrafijos ar pakuotes gaminančių įmonių. Įdiegtų inovacijų nauda džiaugiasi UAB „Vilniaus pakuotė“. Įmonė sėkmingai išplėtė siūlomų produktų spektrą, pasiūlė rinkai naujus bei patobulintus gaminius, skirtus gamintojams ir vartotojams, atsisakantiems plastikinių pakuočių.

Kaip rodo Eurobarometro 2016 m. efektyvumo ir ekologinių rinkų tyrimo, kurio metu apklausta apie 10 tūkst. Europos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, rezultatai – maži ir vidutiniai verslo subjektai dažniausiai ėmėsi veiksmų, kad sumažintų atliekų kiekį (65 proc.), sutaupytų energijos (63 proc.), vandens ir medžiagų (47 proc.), perdirbtų ar pakartotinai panaudotų žaliavas (40 proc.).

Šios sritys taip pat buvo nurodytos kaip pagrindiniai efektyvaus išteklių naudojimo veiksmai, kuriuos mažosios ir vidutinės įmonės planuoja per ateinančius dvejus metus.

Kas jau nuveikta Lietuvoje

Lietuvoje ekologinės inovacijos ES struktūrinių fondų pinigais remiamos jau nuo 2016 metų. Finansuojamas ne tik ekologinių gamybos valdymo sistemų ar ekologinio dizaino diegimas, bet ir technologijų ar įrangos tvaresnei gamybai sukūrimas ar įsigijimas.

Jei pirmajame šaukime finansavimą diegti ekologinio valdymo ar ekologinio dizaino sprendimus gavo 11 Lietuvos įmonių, tai per III – jau 21. Iš viso pagal „Eco-inovacijos LT“ priemonės kvietimus iki 2020 metų LVPA jau yra pasirašiusi sutartis dėl 42 projektų. Šiuo metu jau užbaigti 36 projektai. Jų įgyvendinimui panaudota 800 tūkst. Eur ES investicijų.

Jau paskelbtas ir ketvirtasis priemonės „Eco-inovacijos LT+“ (kurti ir diegti technologijas ir įrangą tvaresnei gamybai) kvietimas, pagal kurį teikti paraiškas galima iki liepos 27 d.

Dažniausiai finansavimo buvo prašyta (ir jis gautas) gaminio pakeitimui (81), žaliavų pakeitimui (54), naujo produkto gamybai iš atliekų (38). Iš projektų, kur diegti technologiniai procesai, tausojantys aplinką, daugiausiai finansavimo prašyta įrangos pakeitimui (8), proceso modernizavimui (optimizavimui) (5).
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...
nuotrauka
2020-05-07 13:51
Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų subsidijas atsinaujinantiems energijos ištekliams (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt.) panaudoti visuomeniniuose ir įvairių socialinių grupių asmenims skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose. Ši suma paski...
nuotrauka
2020-05-04 10:52
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, siekdama tapti efektyvesne, lankstesne, inovatyvius sprendimus taikančia valstybės institucija, startuoja su veiklos žalinimo iniciatyva. Institucijos ir jos darbuotojų pavyzdžiu bus siekiama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – neigiamo poveikio apli...
nuotrauka
2020-04-29 08:53
Aplinkos ministerija, siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, sudarys lankstesnes sąlygas gyventojams įsigyti saulės elektrines.
nuotrauka
2020-04-21 10:01
Praeitą savaitę Aplinkos ministerija paskelbė skyrusi finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti. Tarp gavusių finansavimą – AB „Šiaulių energija“ projektas „Saulės fotovoltinės jėgain...
nuotrauka
2020-04-20 09:20
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
nuotrauka
2020-04-17 08:48
Aplinkos ministerija skyrė finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti.
nuotrauka
2020-04-14 07:18
Bendrovė „Ignitis gamyba“ Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) pradeda įgyvendinti eksperimentinės ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės įrengimo pirkimą. Balandžio 9 d. buvo paskelbtas pirkimo konkursas dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų...
nuotrauka
2020-04-09 08:55
Keturiose iš penkių Lietuvos įmonių vis dar dominuoja linijinė ekonomika, paremta intensyviu žaliavų ir energijos naudojimu, o kartu generuojanti didelius atliekų kiekius. Nenutrūkstantis resursų poreikis kuria priklausomybę nuo jų importo, augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Liet...
nuotrauka
2020-04-03 08:03
Panevėžio rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į UAB „DOMIMAKS“ prašymą, priėmė sprendimą pradėti rengti vėjo elektrinių išdėstymo specialųjį planą Panevėžio seniūnijoje, Molainių ir Šilagalio kaimuose.
nuotrauka
2020-03-20 13:35
Šiomis dienomis daugumai tenka pratintis prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų – didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Nevykdami į darbą sutaupome laiko ir išlaidų kelionėms, tačiau ilgiau būdami namuose suvartojame ir daugiau energijos – elektros ir dujų. Tausojantis energijos vartojimas tampa labai a...
nuotrauka
2020-03-02 17:18
Europos Komisija įvertino Kauno pastangas darnaus judumo srityje. Kasmetiniuose Europos mobilumo savaitės (angl. European mobility week) apdovanojimuose tarp 36 nominantų iš viso Senojo žemyno Kauno miestas pateko į geriausiųjų trejetuką darnaus judumo planavimo kategorijoje. Dėl tarptautinio įverti...
nuotrauka
2020-03-02 09:56
Daugiau kaip pusę investicijų (1,4 mln. Eur) dešimčiai saulės elektrinių, kurias įrengs mūsų šalies įmonės Armėnijoje, Sakartvele, Mongolijoje, Moldovoje ir Nigerijoje, sudarys Lietuvos parama. Ji jau skirta iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.
nuotrauka
2020-02-28 12:23
Pastaruoju metu Lietuvoje paviešintas ne vienas nusikaltimas prieš gamtą. Kilus vandens taršos skandalams išsiaiškinta apie ilgą laiką teršiamas Kuršių marias, Neryje rasta plastiko dalelių. Sunerimusi visuomenė ragina dar labiau tikrinti valstybėje veikiančias įmones, siekiant užtikrinti aplinkosau...
nuotrauka
2020-02-27 10:53
Devyni mėnesiai diskusijų ir trys projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros vis atnaujinant rekomendacijų sąrašą – Vilniaus miesto savivaldybei pavyko įtikinti prekybos centro „Lidl“ statytojus reikšmingai pakoreguoti projektą tam, kad Nemenčinės plento pašonėje būtų išsaugotos dešimtys medžių, o p...
nuotrauka
2020-02-21 11:24
Senų baldų dalys, tuščios plastikinės pakuotės ar atliekų likučiai po remonto žiemos metu dažnai atsiduria gyventojų buitiniuose katiluose ar židiniuose. Nereikalingus daiktus tautiečiai degina tikėdami, kad taip tausos aplinką – sumažins atliekų kiekį, išvengs nelegalių sąvartynų. Tačiau ekspertai ...
nuotrauka
2020-02-18 15:49
Vasario 18 d., antradienį, Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) šiluma paverstos pirmosios atliekos, o šilumos energija patiekta į Kauno miesto centrinio šildymo sistemą. Planuojama, kad KKJ vasario mėnesį Kaunui patieks 22600 MWh šiluminės energijos. Tai turėtų sudaryti apie 12% Kauno miesto vasari...
nuotrauka
2020-02-13 10:58
Per praėjusius metus Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) geologinės aplinkos taršos židinių duomenų bazė papildyta informacija dar apie 40 potencialių šios taršos židinių visoje šalyje ir dabar joje iš viso yra sukaupta duomenų apie 12,5 tūkst. tokių židinių.
nuotrauka
2020-02-13 10:38
Per vasario mėnesį sostinės „DĖK‘ui“ dalijimosi daiktais stotelių tinklą papildys dar 4 naujos stotelės, kuriose vilniečiai gali palikti gerus, nebenaudojamus daiktus. Pirmosios dvi naujos stotelės ką tik atidarytos Pilaitės prospekte ir Pramonės gatvėje, kiek vėliau šį mėnesį dar dvi atsiras Liepka...
nuotrauka
2020-02-06 09:07
„Teikiame paslaugas nuo Žemės paviršiaus iki gelmių“, – savo darbo kasdienybę apibūdina aplinkosaugos konsultacijas ir įvairius užterštumo tyrimus atliekančios uždarosios akcinės bendrovės „DGE Baltic Soil and Environment“ vadovas Gediminas Čyžius.

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...