2020 rugpjūčio 4 d. antradienis, 2:22
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Lietuvos pramonės ateitis – žaliosios inovacijos?

2020-04-09 08:55
Keturiose iš penkių Lietuvos įmonių vis dar dominuoja linijinė ekonomika, paremta intensyviu žaliavų ir energijos naudojimu, o kartu generuojanti didelius atliekų kiekius. Nenutrūkstantis resursų poreikis kuria priklausomybę nuo jų importo, augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu. Ekspertai sutaria, kad potencialo situaciją pakeisti yra, tačiau siekiant tapti žiedinės ekonomikos valstybe būtina diegti inovacijas pramonėje.
nuotrauka
MITA iliustr.


Minimos įmonės
MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra),
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
Lietuvos ekonomika žengia išsivysčiusių Europos šalių link. Visgi mūsų pramonė vis dar orientuota į gamybos našumo didinimą ir įmonių pelningumą, nėra susitelkimo į žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą valstybiniu mastu. 2019 metais atliktos Ecopreneur.eu studijos duomenimis, tik 20% Lietuvos verslų, tarp kurių dominuoja mažos-vidutinės įmonės, mažina gamybos ar paslaugų teikimo procesuose atsirandančias atliekas. Nenuostabu, kad pagal šį resursų optimizavimo rodiklį tarp Europos Sąjungos valstybių užimame priešpaskutinę vietą.

Priklausomybė nuo pasaulinių tiekimo grandinių

„Verslas didžiąja dalimi dar nepakankamai gerai įvertina tiesioginę eko-investicijų naudą. Šiandien žaliavos ir kiti gamybiniai komponentai sudaro nuo 40 iki 60 procentų visos gamybos įmonių išlaidų bazės Lietuvoje ir todėl dažnai sukuria nepalankią konkurencijai kainą“, – sako pranešime cituojamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertas Gabrielius Makuška.

Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, šiuo metu importuoja 60 procentų iškastinio kuro ir metalo išteklių gamybos poreikiams patenkinti. To rezultatas – Europos Sąjunga 20 medžiagų įvardijo kaip esančias rizikos zonoje saugaus žaliavų importo požiūriu.

„Ši priklausomybė nuo pasaulinių tiekimo grandinių tapo akivaizdi COVID-19 viruso akivaizdoje.Tuo tarpu, žiedinės ekonomikos scenarijaus atveju, pirminių medžiagų suvartojimas 2030 metais prognozuojama galėtų sumažėti 32 procentais, o iki 2050-ųjų – 53 procentais“, – aiškina G. Makuška.

Šiuo metu tarp Lietuvos įmonių, diegiančių tvarius sprendimus, dominuoja plastiko perdirbimo verslas, kur žiedinė gamyba yra verslo pagrindas, o puikūs rezultatai – geroji praktika užsienio valstybėms.

Kitos Lietuvos pramonėje dominuojančios įmonės atstovauja medienos perdirbimo, spaudos gamybos, atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo, metalo, maisto, baldų, gėrimų gamybos, karjerų eksploatavimo sektorius. Daugelis šių verslų yra orientuoti į eksporto rinkas, todėl jiems itin aktualu didinti savo konkurencingumą ir rinkai pasiūlyti aplinkai draugiškas technologijas ir produktus.

Taip pat didelį potencialią tapti eko-inovatyviu sektoriumi Lietuvoje turi transporto ir saugojimo paslaugas teikiantis verslas.

„Žiedinės ekonomikos kūrimas yra holistinis projektas, tad norint išsaugoti Lietuvos verslo konkurencingumą, būtina sukurti šių tikslų įgyvendinimui palankias visapusiškas sąlygas: nuo prognozuojamos ir patikimos reguliacinės aplinkos iki nuoseklaus inovacijų finansavimo modelio. Kol kas šio platesnio matymo mums dar trūksta“, – sako ekspertas.

Siūlo mokytis iš Norvegijos

Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) „Norway Grants“ programos vadovė Ina Sinkevičiūtė sako, kad Lietuvai geru pavyzdžiu gali būti Norvegija – ši šalis įrodė, jog tvarus mąstymas, integruotas į verslo kultūrą ir valstybės strategiją, padeda augti valstybės ekonomikai ir atveda į žaliosios ekonomikos lyderės poziciją.

„Norvegijos įmonės yra vienos didžiausių žaliųjų inovacijų eksportuotojų Europoje ir netgi pasaulyje. Čia verslai yra orientuoti į kūrimo procesą, todėl gali pasiūlyti unikalius technologinius sprendimus įvairiems sektoriams – nuo laivybos pramonės iki maisto ir būtinųjų produktų gamintojų“,– sako specialistė.

„Per įvairias programas ir organizacijas, Norvegija savo verslams sukūrė palankią aplinką kurti ir diegti inovacijas. Čia reikšmingos ne tik finansinės paskatos, bet ir geros sąlygos inovacijoms komercinti. Pavyzdžiui, norvegai yra sukūrę virtualią platformą „The Explorer“, kurioje inovacijų kūrėjai iš Norvegijos gali pristatyti savo sprendimus potencialiems klientams visame pasaulyje ir juos pardavinėti. Šis kanalas atveria galimybes augti net ir smulkiausioms įmonėms “, – sako pranešime cituojama I. Sinkevičiūtė.

Norvegija taip pat intensyviai investuoja į kitas Europos šalis, siekiant tvarios ekonomikos ir įmonių konkurencingumo augimo regione. Ne išimtis ir Lietuva. Šiuo metu MITA įgyvendina „Norway Grants“ programą, pagal kurią bus finansuojamos įmonės, įgyvendinančios veiklas žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityse. Dalis technologinių sprendimų, aktualių žiedinei ekonomikai plėtoti Lietuvoje, vis dar yra vystymosi stadijoje – tai riboja platesnį inovacijų diegimą pramonėje. Tokios programos, kaip „Norway Grants“ padeda išjudinti procesą.

„Inovacijų kūrimo etapas reikalauja didelių verslo pastangų ir finansų, tačiau vėliau, jei teisingai atliekame namų darbus, inovacijos pačios dirba verslui – tiek padidina mūsų įmonių našumą, nepriklausomybę nuo žaliavų importo ir leidžia kontroliuoti kaštus, tiek sukuria galimybę inovacijas parduoti kitiems verslams“, – sako I. Sinkevičiūtė. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2020-07-23 13:17
Vilniaus miesto savivaldybė imasi lyderystės pirmą kartą tokiu reikšmingu mastu suvienyti energytech sektoriaus žaidėjus. To rezultatas – startuojanti tvarios ir pažangios energetikos laboratorija „Intelligent Energy Lab“, kuri pirmą kartą Lietuvoje savivaldybės lygmenyje atvers kelią į atvirą platf...
nuotrauka
2020-07-17 15:02
Šiandien, liepos 17 d., įsigaliojo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pataisos. Šie pakeitimai susiję ir su kvapų kontrolės stiprinimu.
nuotrauka
2020-07-08 10:26
„Vilniaus vandenys“ jau beveik dvejus metus dalį nuotekų dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas, džiovina ir panaudoja energetinių želdinių tręšimui. Per šį pusmetį bendrovė sukaupė ir išdžiovino beveik 3 tonos dumblo, kuris jau naudojamas kaip trąša.
nuotrauka
2020-07-08 09:05
Bus remiami su itin novatoriškomis technologijomis, procesais ar produktais susiję pakankamai brandūs projektai, skirti atsinaujinančiųjų išteklių energijai, energijos kaupimo technologijoms, saugiam CO2 surinkimui ir geologiniam saugojimui ar panaudojimui.
nuotrauka
2020-07-03 10:00
Pasibaigus terminui teikti paraiškas kompensacijai mažos galios (iki 10 kW) saulės jėgainėms, gaminančioms elektrą namų ūkio reikmėms, įsirengti su paskola, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 941 gyventojo prašymą už beveik 3 mln. eurų.
nuotrauka
2020-06-25 16:44
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ir įtvirtino draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).
nuotrauka
2020-06-18 12:49
Lietuvoje šiemet pradės veikti pirmoji nutolusi saulės jėgainė su greta įrengtais bičių aviliais. Šis Utenoje pagal tarptautines aplinkosaugininkų rekomendacijas įgyvendintas 1 megavato (MW) elektrinės projektas ne tik gamins žaliąją elektros energiją, bet ir prisidės prie bičių populiacijos bei bio...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-06-05 10:24
Kaune imtasi griežtesnių metodų siekiant nustatyti Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio taršos šaltinius bei nubausti su tuo susijusius asmenis. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, mestos papildomos pajėgos ir speciali įranga: Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georada...
nuotrauka
2020-06-02 16:30
Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą miesto gyventojams. Kita vertus, reikia paisyti tam tikros tvarkos, siekiant sukurti jaukią ir patogią erdvę m...
nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...
nuotrauka
2020-05-07 13:51
Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų subsidijas atsinaujinantiems energijos ištekliams (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt.) panaudoti visuomeniniuose ir įvairių socialinių grupių asmenims skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose. Ši suma paski...
nuotrauka
2020-05-04 10:52
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, siekdama tapti efektyvesne, lankstesne, inovatyvius sprendimus taikančia valstybės institucija, startuoja su veiklos žalinimo iniciatyva. Institucijos ir jos darbuotojų pavyzdžiu bus siekiama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – neigiamo poveikio apli...
nuotrauka
2020-04-29 08:53
Aplinkos ministerija, siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, sudarys lankstesnes sąlygas gyventojams įsigyti saulės elektrines.
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-21 10:01
Praeitą savaitę Aplinkos ministerija paskelbė skyrusi finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti. Tarp gavusių finansavimą – AB „Šiaulių energija“ projektas „Saulės fotovoltinės jėgain...
nuotrauka
2020-04-20 09:20
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
nuotrauka
2020-04-17 08:48
Aplinkos ministerija skyrė finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti.
nuotrauka
2020-04-14 07:18
Bendrovė „Ignitis gamyba“ Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) pradeda įgyvendinti eksperimentinės ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės įrengimo pirkimą. Balandžio 9 d. buvo paskelbtas pirkimo konkursas dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų...
nuotrauka
2020-04-03 08:03
Panevėžio rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į UAB „DOMIMAKS“ prašymą, priėmė sprendimą pradėti rengti vėjo elektrinių išdėstymo specialųjį planą Panevėžio seniūnijoje, Molainių ir Šilagalio kaimuose.

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...