2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 14:31
Reklama  |  facebook

Mindaugas Vanagas: naujas įstatymas gali pabranginti planuojamą įsigyti būstą 25 tūkst. eurų

2021-04-07 11:39
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Įstatymas buvo nemažai aptarinėtas žiniasklaidoje, bruzda verslas, tačiau visuomenė šioje istorijoje lyg ir neturi jokio vaidmens.
nuotrauka
Vilniaus m. sav. / FB nuotr.


Minimos įmonės
Citus, UAB

O be reikalo. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai teisinga ir pagrįsta: valstybė privalo efektyviai panaudoti savo turtą, o iš vieno brangiausio jų – žemės – uždirbti didžiausią grąžą, kuria naudosis visi piliečiai. Tačiau reikėtų dėmesį atkreipti į tokio sprendimo kainą ir įvertinti, kiek tokio sprendimo pagrindas yra demokratinis, o kiek – kapitalistinis.

Parduodami būstus „Citus“ valdomuose projektuose netaikome nuolaidų ir dovanų politikos ir savo pirkėjus edukuojame, kad dovanos ir nuolaidos vis tiek yra įskaičiuojamos į kainą. Dabar šį pavyzdį pritaikykime aptariamo įstatymo atveju: valstybės grąža, kuria ji turėtų dalytis su mumis visais, šiuo atveju, yra dovana. O kokia to kaina?

Tai ir yra esminis klausimas. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu susidariusi pakankamai sudėtinga situacija dėl plėtrai tinkamų sklypų – jų trūksta, todėl įsivyravo visiškai „pardavėjų rinka“. Konkurencija dėl kiekvieno žemės lopinėlio yra milžiniška, todėl kainos kyla labai sparčiai. Sklypo kaina, natūralu, yra viena iš galutinio produkto – tarkime, buto – dedamųjų. Paprastai kalbant, brangstant sklypams, brangs ir butai.

Kaip eurą paversti dviem

Seimo ketinamame svarstyti įstatyme numatytas kelių sluoksnių „mokesčių sumuštinis“.

Pirmasis sluoksnis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių užstatymo plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių užstatymo plotą, plėtotojui prie sklypo kainos reikės sumokėti 50 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį. Pavyzdžiui, jei sklype stovi 1 000 kv. m žemės ploto užimantis nebenaudojamas sandėlis su administracinėmis patalpomis, o jo vietoje planuojamas 1 500 kv. m ploto užimantis statinys, mokestis bus maksimalus. Tarkime, už 1 000 000 eurų vertės sklypą reikės mokėti 1 500 000 mln. Eur.

O tokie sklypai Vilniuje – ne retenybė.

Antrasis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių bendrasis plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių bendrąjį plotą, plėtotojui papildomai bus pridėtas dar 50 proc. sklypo vertės siekiantis mokestis. Pavyzdžiui, tas pats 1 000 kv. m anksčiau minėtas griautinas sandėlis su administracinėmis patalpomis yra dviejų aukštų ir bendras jo plotas sudaro 1 500 kv. m. Planuojamas keturių aukštų 3 000 kv. m bendro ploto pastatas ir mokestis didėja vėl. 1 000 000 Eur virsta 2 000 000 Eur.

Na, ir desertas: jei keičiama sklypo paskirtis, prisideda dar nereikšmingi 5 proc. ir 1 mln. sklypas atsieina 2 050 000 Eur.

Vyšnia ant „sumuštinio“ – sklypas perduodamas naudoti ilgalaikės nuomos pagrindais ir plėtotojas (taigi, ir būsimi turto savininkai, sakykim, butų gyventojai) neįgyja nuosavybės teisės į jį.

Na, ir čia – atsakymas į svarbiausią klausimą. Tai kiek gi tai gali kainuoti man, būsto pirkėjui? Labai trumpai: 15 000–25 000 Eur nuo vidutinės klasės, 50 kv. m ploto būsto kainos.
Skaičiavimas paprastas. Sklypo kaina būsto kvadratinio metro kainoje sudaro žymią dalį: pavyzdžiui, populiariausiame Vilniaus mikrorajone, Naujamiestyje kiekvieno naujo būsto kvadratinio metro kainoje sklypo kaina sudaro nuo 250 iki 500 Eur. Taigi, jei sklypo kaina, pagal anksčiau nagrinėtą pavyzdį, išaugtų nuo 1 mln. Eur iki 2 050 000 Eur, o jame galima pastatyti 3 000 kv. m būstų, sklypo kainos dalis būsto kvadratinio metro kainoje išaugs nuo 333 Eur/kv. m iki 683 Eur/kv. m., o 50 kv. m ploto būstas pabrangs apie 17 500 Eur. Tačiau sklypas gali būti ir brangesnis, todėl ir būstas brangtų labiau. Ypač, jei įstatymas išprovokuos sklypų rinkos kainų augimą.
Kainų tramplinas – praraja įperkamumui ir konkurencingumui

Ne mažiau svarbus ir planuojamas vertės skaičiavimo mechanizmas – remiantis rinkos kaina. Rinkos kaina yra ta, kuri fiksuojama įvykus aplinkiniams sandoriams. Esant tokiai situacijai, brangs ir privatūs sklypai. O kodėl gi privataus sklypo šeimininkas turėtų norėti už savo turtą gauti mažiau nei už šalia esantį valstybinį sklypą bus prašoma sumokėti? Juk ir biurokratijos mažiau, ir sklypo nuosavybės teisės atitenka pirkėjui.

Tokia situacija gali užsukti tokią kainų karuselę, kad patrauklių bet kokių projektų plėtrai sklypų Vilniuje neliks visai. Kaip toks užburtas ratas galėtų išauginti būsto kainas, nesiimu net spėlioti. Tikėtina, labai smarkiai.

Efektą dar labiau sustiprins pasiūlos mažėjimas ir neslopstanti paklausa. Būsto įperkamumas smigs žemyn ir reguliaciniais įrankiais nebus galima to sustabdyti.

Be abejo, tai negali tęstis be galo, todėl miestas nustos plėstis. Neliks įperkamų būstų, čia nebus patrauklu važiuoti žmonėms iš kitų miestų bei miestelių, bus be galo sunku privilioti sugrįžti emigrantus ar atvykti specialistus iš kitų šalių. Daugelyje Vakarų Europos miestų būsto įperkamumas yra viena didžiausiu problemų – ją vyriausybės ar miestų savivaldybės sprendžia diegdamos ir taikydamos įvairius skatinimo mechanizmus. Lietuvoje vienas įstatymas situaciją apverstų priešinga linkme.

Dalis įstatymo nuostatų yra geros. Jos turėtų nutraukti ilgus metus besitęsiančią situaciją, kai išnuomoti valstybinės žemės sklypai gali būti atimti be svarios priežasties. Būtent dėl šio aspekto ir ilgos ankstesnės litanijos kolizijos būtų be galo apmaudu, jei įstatymas taptų našta būsimiems būsto pirkėjams, o ne efektyviu įrankiu valdyti bene brangiausią valstybės turtą.
Skaičiai ir faktai
• Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto tekstas;
• Susijusių dokumentų sąrašas.
Mindaugas Vanagas
yra Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys,
NT įmonių grupės „Citus“ įkūrėjas 
Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2024-03-28 11:33
Po daugiau nei 3 metus trukusios rekonstrukcijos atidaryta Švenčionių nuotekų valykla. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administravo daugiau nei 3 mln. eurų vertės projektą, modernizuojant Švenčionių miesto nuotekų valymo įrenginius ir užtikrinant nepertraukiamas, patikimas ir kokybiškas pa...
nuotrauka
2024-03-28 11:08
Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtas atnaujintas Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, kurios nustato aiškesnę tvarką ir sąlygas, kaip gyventojai ir įmonės be aukciono ir aukciono būdu gali išsinuomoti ar įsigyti kitos paskirties valstybinės žemės ...
nuotrauka
2024-03-28 09:55
Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko paimti aplinkos oro mėginių bei atlikti kietųjų dalelių ir kitų teršalų matavimų. Taip pat buvo parengta artimiausių valandų t...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-27 16:57
Nepatvirtinta Seimo nario abejonė, kad leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai hibridinėms elektrinėms, kurias sudaro saulės ir vėjo elektrinės, yra neteisėti.
nuotrauka
2024-03-27 16:45
Nuo balandžio mėn. vilniečiai ir sostinės svečiai galės nemokamai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiais viešaisiais tualetais. Vilniaus miesto Taryba šiandien pritarė sprendimui panaikinti anksčiau galiojusį 30 eurocentų vienkartinį mokestį. Taip pat per artimiausius dvejus metus pla...
nuotrauka
2024-03-27 13:32
2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės planuose – net 120 kilometrų ištisiniu būdu išasfaltuotų gatvių, apie 40 km sutvarkytų šaligatvių ir 12,5 km įrengtų dviračių takų. Šiemet sostinės susisiekimo infrastruktūros tvarkymui bus skiriama 74 mln. Eur.
nuotrauka
2024-03-27 10:56
Besirūpinantiems savo individualaus gyvenamojo namo energiniu efektyvumu verta suskubti. Iki balandžio 2d. 17h. gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, padidinti energinio naudingumo klasę ir tuo pačiu pagerinti savo gyvenimo sąlygas, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdy...
nuotrauka
2024-03-27 10:50
NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotas sostinės gyventojų tyrimas atskleidė, kad pastaruosius kelerius metus skiriami ir planuojami biudžetai būsto įsigijimui reikšmingai augo. Bendrai sudėjus 42 proc. apklaustų vilniečių įsigijo ar planuoja įsigyti būstą, kurio vertė siekia 151 tūkst. ir da...
nuotrauka
2024-03-27 09:55
Turto bankas paskelbė rangos darbų viešąjį pirkimą vienam didžiausių valstybės valdomų pastatų – Mindaugo g. 12, Vilniuje. Į buvusią Lietuvos geležinkelių būstinę ketinama investuoti apie 15 milijonų eurų, čia įskurs 8 valstybės įstaigos.
nuotrauka
2024-03-26 15:09
Mančesteryje vykusioje „Civic Trust Awards“ apdovanojimų ceremonijoje verslo ir laisvalaikio kompleksas „Bokšto skveras“ pripažintas nugalėtoju ir specialaus prizo laimėtoju, kuris įteikiamas išskirtiniams rekonstrukcijos projektams, įgyvendintiems saugomose teritorijose.
nuotrauka
2024-03-26 14:22
Dar viena rekordinio susidomėjimo sulaukusios senamiesčio pastatų fasadų tvarkymo programos galimybė Klaipėdos senamiesčio pastatų valdytojams: siekiant pilnai išnaudoti lėšų likutį – 70 tūkst. eurų, skelbiamas pakartotinis kvietimas teikti paraiškas. Jų laukiama iki š. m. balandžio 10 dienos.
nuotrauka
2024-03-26 10:18
Architektai pastebi, kad dėmesys aplinkosaugai jau skiriamas ir įsirenginėjant būstą: gyventojai ieško sprendimų, kurie galėtų sumažinti poveikį aplinkai, todėl populiarėja produktai, pagaminti iš biologinės kilmės atliekų. Biocikliniai elektros instaliacijos gaminiai – naujovė tvariems namams, kuri...
nuotrauka
2024-03-26 10:09
Stiklo paketų gamintoja „Glass LT”, įsikūrusi Alytuje, į naują gamybos liniją investuoja 3 mln. Eur – tai leis išplėsti gaminių asortimentą ir apdoroti iki 2,6 mln. kv. m stiklo. Nepaisant sumažėjusios paklausos statybų rinkoje, pernai gamybos apimtys siekė 2,08 mln. kv. m apdoroto stiklo – tai šiek...
nuotrauka
2024-03-25 16:03
„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins k...
nuotrauka
2024-03-25 15:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" pasirašė 82 mln. eurų finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 94 megavatų (MW) Pomeranijos vėjo parko Lenkijoje.
nuotrauka
2024-03-25 13:46
Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtino reikalavimus projektams, kuriais siekiama besivystančiose šalyse švelninti klimato kaitą ir diegti atsinaujinančius energijos išteklius perduodant Lietuvos patirtį.
nuotrauka
2024-03-25 13:37
Žemės informacinėje sistemoje nuo šiol veikia interaktyvus skaitmeninis žemėlapis „Valstybinė žemė”. Čia vienoje vietoje galima matyti visus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypus bei žemės sklypais nesuformuotus valstybinės žemės plotus.
nuotrauka
2024-03-25 09:32
Susisiekimo infrastruktūros UAB „Fegda grupė" priklausanti Pietų Lietuvos kelių infrastruktūros įmonė „Alkesta" turi naują vadovą – įmonės generalinio direktoriaus pareigas nuo pirmadienio eina Titas Lukšas.
nuotrauka
2024-03-25 09:26
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija), gavusi pranešimą dėl galimai neteisėtai atliktų statybos darbų, žemės sklype Sereikių k., Meškuičių sen., Šiaulių r. sav, atliko faktinių duomenų patikrinimą. Lentpjūvėje pertvarkyta stogo konstr...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos