Mindaugas Vanagas: naujas įstatymas gali pabranginti planuojamą įsigyti būstą 25 tūkst. eurų
2021-04-07 11:39
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Įstatymas buvo nemažai aptarinėtas žiniasklaidoje, bruzda verslas, tačiau visuomenė šioje istorijoje lyg ir neturi jokio vaidmens.

Vilniaus m. sav. / FB nuotr.
Minimos įmonės
Citus, UAB
O be reikalo. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai teisinga ir pagrįsta: valstybė privalo efektyviai panaudoti savo turtą, o iš vieno brangiausio jų – žemės – uždirbti didžiausią grąžą, kuria naudosis visi piliečiai. Tačiau reikėtų dėmesį atkreipti į tokio sprendimo kainą ir įvertinti, kiek tokio sprendimo pagrindas yra demokratinis, o kiek – kapitalistinis.
Parduodami būstus „Citus“ valdomuose projektuose netaikome nuolaidų ir dovanų politikos ir savo pirkėjus edukuojame, kad dovanos ir nuolaidos vis tiek yra įskaičiuojamos į kainą. Dabar šį pavyzdį pritaikykime aptariamo įstatymo atveju: valstybės grąža, kuria ji turėtų dalytis su mumis visais, šiuo atveju, yra dovana. O kokia to kaina?Tai ir yra esminis klausimas. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu susidariusi pakankamai sudėtinga situacija dėl plėtrai tinkamų sklypų – jų trūksta, todėl įsivyravo visiškai „pardavėjų rinka“. Konkurencija dėl kiekvieno žemės lopinėlio yra milžiniška, todėl kainos kyla labai sparčiai. Sklypo kaina, natūralu, yra viena iš galutinio produkto – tarkime, buto – dedamųjų. Paprastai kalbant, brangstant sklypams, brangs ir butai.
Kaip eurą paversti dviem
Seimo ketinamame svarstyti įstatyme numatytas kelių sluoksnių „mokesčių sumuštinis“.
Pirmasis sluoksnis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių užstatymo plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių užstatymo plotą, plėtotojui prie sklypo kainos reikės sumokėti 50 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį. Pavyzdžiui, jei sklype stovi 1 000 kv. m žemės ploto užimantis nebenaudojamas sandėlis su administracinėmis patalpomis, o jo vietoje planuojamas 1 500 kv. m ploto užimantis statinys, mokestis bus maksimalus. Tarkime, už 1 000 000 eurų vertės sklypą reikės mokėti 1 500 000 mln. Eur.
O tokie sklypai Vilniuje – ne retenybė.
Antrasis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių bendrasis plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių bendrąjį plotą, plėtotojui papildomai bus pridėtas dar 50 proc. sklypo vertės siekiantis mokestis. Pavyzdžiui, tas pats 1 000 kv. m anksčiau minėtas griautinas sandėlis su administracinėmis patalpomis yra dviejų aukštų ir bendras jo plotas sudaro 1 500 kv. m. Planuojamas keturių aukštų 3 000 kv. m bendro ploto pastatas ir mokestis didėja vėl. 1 000 000 Eur virsta 2 000 000 Eur.
Na, ir desertas: jei keičiama sklypo paskirtis, prisideda dar nereikšmingi 5 proc. ir 1 mln. sklypas atsieina 2 050 000 Eur.
Vyšnia ant „sumuštinio“ – sklypas perduodamas naudoti ilgalaikės nuomos pagrindais ir plėtotojas (taigi, ir būsimi turto savininkai, sakykim, butų gyventojai) neįgyja nuosavybės teisės į jį.
Na, ir čia – atsakymas į svarbiausią klausimą. Tai kiek gi tai gali kainuoti man, būsto pirkėjui? Labai trumpai: 15 000–25 000 Eur nuo vidutinės klasės, 50 kv. m ploto būsto kainos.
Skaičiavimas paprastas. Sklypo kaina būsto kvadratinio metro kainoje sudaro žymią dalį: pavyzdžiui, populiariausiame Vilniaus mikrorajone, Naujamiestyje kiekvieno naujo būsto kvadratinio metro kainoje sklypo kaina sudaro nuo 250 iki 500 Eur. Taigi, jei sklypo kaina, pagal anksčiau nagrinėtą pavyzdį, išaugtų nuo 1 mln. Eur iki 2 050 000 Eur, o jame galima pastatyti 3 000 kv. m būstų, sklypo kainos dalis būsto kvadratinio metro kainoje išaugs nuo 333 Eur/kv. m iki 683 Eur/kv. m., o 50 kv. m ploto būstas pabrangs apie 17 500 Eur. Tačiau sklypas gali būti ir brangesnis, todėl ir būstas brangtų labiau. Ypač, jei įstatymas išprovokuos sklypų rinkos kainų augimą.Kainų tramplinas – praraja įperkamumui ir konkurencingumui
Ne mažiau svarbus ir planuojamas vertės skaičiavimo mechanizmas – remiantis rinkos kaina. Rinkos kaina yra ta, kuri fiksuojama įvykus aplinkiniams sandoriams. Esant tokiai situacijai, brangs ir privatūs sklypai. O kodėl gi privataus sklypo šeimininkas turėtų norėti už savo turtą gauti mažiau nei už šalia esantį valstybinį sklypą bus prašoma sumokėti? Juk ir biurokratijos mažiau, ir sklypo nuosavybės teisės atitenka pirkėjui.
Tokia situacija gali užsukti tokią kainų karuselę, kad patrauklių bet kokių projektų plėtrai sklypų Vilniuje neliks visai. Kaip toks užburtas ratas galėtų išauginti būsto kainas, nesiimu net spėlioti. Tikėtina, labai smarkiai.
Efektą dar labiau sustiprins pasiūlos mažėjimas ir neslopstanti paklausa. Būsto įperkamumas smigs žemyn ir reguliaciniais įrankiais nebus galima to sustabdyti.
Be abejo, tai negali tęstis be galo, todėl miestas nustos plėstis. Neliks įperkamų būstų, čia nebus patrauklu važiuoti žmonėms iš kitų miestų bei miestelių, bus be galo sunku privilioti sugrįžti emigrantus ar atvykti specialistus iš kitų šalių. Daugelyje Vakarų Europos miestų būsto įperkamumas yra viena didžiausiu problemų – ją vyriausybės ar miestų savivaldybės sprendžia diegdamos ir taikydamos įvairius skatinimo mechanizmus. Lietuvoje vienas įstatymas situaciją apverstų priešinga linkme.
Dalis įstatymo nuostatų yra geros. Jos turėtų nutraukti ilgus metus besitęsiančią situaciją, kai išnuomoti valstybinės žemės sklypai gali būti atimti be svarios priežasties. Būtent dėl šio aspekto ir ilgos ankstesnės litanijos kolizijos būtų be galo apmaudu, jei įstatymas taptų našta būsimiems būsto pirkėjams, o ne efektyviu įrankiu valdyti bene brangiausią valstybės turtą.
Skaičiai ir faktai
• Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto tekstas;
• Susijusių dokumentų sąrašas.
Mindaugas Vanagas
yra Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys,
NT įmonių grupės „Citus“ įkūrėjas
Aktualijos
2025-07-02 12:49
Krašto apsaugos ministerija pradeda vystyti tipines kuopavietes Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) reikmėms Vilniuje, Ukmergėje, Pasvalyje ir Kelmėje. Pirmojo etapo darbus Vilniuje planuojama užbaigti 2027 metų pradžioje. Kuopavietė – tai mišrios paskirties pastatas su štabu, kareivinėmis, admi...
2025-07-02 12:31
Energetikos ministerija atliko pakeitimus, kurie gaminantiems vartotojams, besistatantiems saulės elektrines, leis efektyviau išnaudoti gaunamas ESO technines sąlygas, o įsirengus saulės elektrinę, energijos kaupimo įrenginį ar prijungus vartojimo objektą, įmoka už techninių sąlygų parengimą bus grą...
2025-07-01 16:27
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įvertino, kaip 2025 m. Lietuvoje vyksta savivaldybių pirkimų centralizacija. Iki šių metų birželio veikė 91 centrinė perkančioji organizacija (CPO), iš jų 85 – įsteigtos savivaldybių tarybų. Jos aptarnauja per 2,5 tūkst. pavaldžių įstaigų.
2025-07-01 16:19
KTU Studentų miestelis sparčiai modernėja – vykdomi atnaujinimo darbai atspindi universiteto siekį kurti tvarią, inovatyvią ir bendruomenei draugišką aplinką. Nuo žaliųjų erdvių ir sporto infrastruktūros iki apšvietimo – visi šie pokyčiai yra nuoseklūs žingsniai link šiuolaikiško, tarptautinius stan...
2025-07-01 15:14
Nuo liepos 1 d. daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines – įsigalioja naujas minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas. Ką šis pokytis reiškia gyventojams, kam bus skiriamos sukauptos lėšos ir ar tai padės pagerinti daugiabučių būklę, pasakoja daugiabučių administravimo ir prieži...
2025-07-01 11:33
Pirmadienį Seimas pritarė grupės parlamentarų Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui ir leido gėlo požeminio vandens gręžinius užregistruoti Žemės gelmių registre iki 2026 m. liepos 31 d.
2025-07-01 09:32
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo sutarties sąlygos, pagal kurias paslaugos gavėjas privalo sumokėti atlygį net tuo atveju, kai tarpininkas realiai nesuteikė paslaugų, pažeidžia vartotojo teises ir yra nesąžiningos.
2025-07-01 08:29
Seimas baigė antrąją (pavasario) sesiją, kurioje nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. surengė 50 posėdžių, priėmė 279 teisės aktus, iš jų – beveik 200 įstatymų. Pavasario sesijoje patvirtinta mokesčių sistemos pertvarka, kuria siekiama prisidėti prie tvarių pajamų šaltinių gynybai finansuoti užtikrinim...
2025-07-01 07:50
Skaitmeninimo pažanga statybos sektoriuje pasiekė lūžio tašką – vis daugiau dalyvių skaitmeninius/elektroninius įrankius renkasi ne tik planavimui ar projektavimui, bet ir kasdieniam procesų valdymui. Vienas ryškiausių šio pokyčio pavyzdžių Lietuvoje – StatybosZurnalas.lt – įmonės „Cotenders“ nuo 20...
2025-06-30 14:22
Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalioja Žemės įstatymo pakeitimai, kurie leis valstybinėje žemėje esančių pastatų savininkams paprasčiau ir greičiau sudaryti žemės sklypo nuomos ar panaudos sandorį.
2025-06-30 14:15
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva nuo š. m. rugpjūčio 1 d. bus įsteigiama smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) ombudsmeno pareigybė. Ji skirta nagrinėti SVV subjektų skundus. Tam šiandien pritarė Seimas.
2025-06-30 09:19
Įsibėgėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi asmenys turi teisę laisvai prieiti prie vandens telkinių (tvenkinių, ežerų, upių). Priėjimai negali būti užtverti, užstatyti ar kitaip apriboti. Tuo pačiu žmonės privalo laikytis ir tam tikros įstatymais nustatytos tvarkos...
2025-06-27 08:49
Aplinkos ministras patvirtino statybos techninio reglamento (STR) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ pataisas, įteisinančias šiuo metu baigiamą kurti Pastatų duomenų banko informacinę sistemą apie daugiabučius namus ir sav...
2025-06-26 09:29
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę gyventojams, turintiems ne miško paskirties žemės sklypus, gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. Dėl didelio susidomėjimo kvietimas pratęstas iki kitų metų kovo.
2025-06-26 09:16
Šiandien, birželio 25 d., Seimas priėmė Energetikos ministerijos pateiktą teisės aktų paketą, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413 (RED III). Lietuva – viena pirmųjų šalių perkėlusių Direktyvos nuostatas. Šiuo penkių teisės aktų paketu siekiama...
2025-06-26 07:49
Kompanija PAROC® pristato naują statybos rinkai skirtą gaminį – „PAROC Linio 10cc“. Tai moderni tinkuojamų fasadų (ETICS) šilumos izoliacijos iš akmens vatos plokštė, kuri jau gamykloje padengiama gruntu iš abiejų pusių. Toks sprendimas padeda efektyviau organizuoti darbus statybos aikštelėje, taupy...
2025-06-25 14:14
Siekdama didinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, pritraukti daugiau tiekėjų į viešuosius pirkimus, Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) atliko tiekėjų apklausą, kaip, jų nuomone, būtų galima mažinti administracinę ir finansinę naštą, bei informuoja apie atsakymų analizės rezultatus.
2025-06-25 11:59
Valstybė dar nepasirengusi užtikrinti visų gyventojų apsaugos ekstremaliųjų situacijų ar karo atveju – daugiau nei pusė savivaldybių neturi galimybių užtikrinti trumpalaikės gyventojų apsaugos priedangose, rašoma Valstybės kontrolės pranešime. Priedangoms numatyti senos statybos statiniai, nevertina...
2025-06-25 09:21
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų pataisas, suderintas su naujais, nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiais reikalavimais butų ir kitų patalpų savininkams kaupti lėšas namo atnaujinimui. Šiomis pataisomis siekiama sudaryti sąl...
2025-06-23 12:59
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad vien darbdavio pateiktas įsipareigojimas Migracijos departamentui įdarbinti užsienietį dar nereiškia, jog darbo sutartis tarp šalių yra sudaryta. Teismas pabrėžė, kad darbo santykiai prasideda tik įvertinus, ar būsimas darbuotojas iš tiesų atitinka kval...