Pensijų lėšos virto skolų mažinimo priemone

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, nuo balandžio 10 dienos buvo stebimas ženklus finansinių įsipareigojimų grąžinimo augimas. Kelias savaites paskolų dengimo apimtys buvo net iki keturių kartų didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Bendrai balandį visų finansinių įsipareigojimų grąžinimo apimtys augo 38 proc. Didžiausias pokytis fiksuotas būsto paskolų segmente – jų grąžinta net 52 proc. daugiau nei prieš metus. Taip pat 43 proc. augo vartojimo paskolų grąžinimas, o padengtų lizingo sutarčių skaičius didėjo 37 proc.

Naujausi duomenys rodo ir mažėjantį skolų mastą – gyventojų skolų finansų institucijoms kiekis sumažėjo beveik dešimtadaliu, o unikalių skolininkų skaičius sumažėjo 8 proc.

„Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė sako, kad dalis gyventojų antrosios pakopos lėšas panaudojo siekdami sumažinti finansinius įsipareigojimus ir pagerinti savo galimybes skolintis ateityje.

Būsto paskolos gavimui svarbi kredito istorija

Pasak D. Krikščiukaitės, gyventojams, planuojantiems imti būsto paskolą ar kitą didesnį finansavimą, svarbu iš anksto pasirūpinti savo kredito istorija. Net ir nedideli įsiskolinimai ar vėluojantys mokėjimai gali turėti neigiamos įtakos kreditingumo vertinimui.

Ji pabrėžia, kad Lietuvoje tinkama kredito istorija yra viena svarbiausių sąlygų vertinant paskolos paraišką. Prastesnis kredito reitingas gali reikšti ne tik mažesnes galimybes gauti paskolą, bet ir aukštesnes palūkanas ar mažiau palankias finansavimo sąlygas.

Ekspertė rekomenduoja prieš kreipiantis į banką pasitikrinti savo kredito istoriją „Mano Creditinfo“ sistemoje ir įsitikinti, kad nėra pamirštų skolų ar vėlavimų.

Gyventojai renkasi skirtingas strategijas

Banko „Citadele“ užsakymu kovą atlikta „Norstat“ apklausa rodė, kad maždaug dešimtadalis gyventojų planavo atsiimtas pensijų kaupimo lėšas skirti skoloms grąžinti. Tačiau ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pažymi, kad gyventojai renkasi skirtingus sprendimus.

Anot jo, daliai žmonių finansinių įsipareigojimų mažinimas yra racionalus pasirinkimas, ypač turint brangesnių skolų ar planuojant skolintis ateityje. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad egzistuoja ir alternatyvos – pavyzdžiui, investavimas ar kaupimas ilgesniam laikotarpiui gali atnešti didesnę grąžą, nors kartu reiškia ir didesnę riziką.

Skaičiuojama, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį kaupimą antrojoje pensijų pakopoje nutraukė apie 550 tūkst. žmonių – maždaug 40 proc. visų sistemos dalyvių. Tuo metu apie 7 proc. apklaustųjų nurodė planuojantys šias lėšas panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui.

Kaip pagerinti kredito reitingą

„Creditinfo Lietuva“ primena, kad kredito reitingas parodo tikimybę, jog žmogus gali vėluoti vykdyti finansinius įsipareigojimus ilgiau nei 90 dienų. Kuo rizika mažesnė, tuo aukštesnis kredito reitingas ir palankesnis vertinimas iš kredito davėjų.

Pasak D. Krikščiukaitės, turintiems pradelstų skolų svarbiausia jas kuo greičiau padengti. Nors ankstesni vėlavimai kredito istorijoje išlieka, laiku pradėti mokėjimai leidžia sumažinti neigiamą jų poveikį.

Ji taip pat perspėja, kad net ir trumpi, tačiau nuolat pasikartojantys vėlavimai ilgainiui formuoja neigiamą finansinio patikimumo vertinimą. Todėl gyventojams rekomenduojama reguliariai stebėti savo finansinius įsipareigojimus ir atsakingai planuoti skolinimąsi.