Lietuvos darbo rinkoje – vis daugiau darbuotojų iš Azijos

Balandžio 1 dieną Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbo 162,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – 11,2 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia darbuotojų atvyko iš Ukrainos (52,7 tūkst.), Baltarusijos (47,2 tūkst.), Uzbekistano (11,7 tūkst.), Tadžikistano (7,4 tūkst.) ir Indijos (7,1 tūkst.).

Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė pažymi, kad darbo imigrantų struktūra Lietuvoje kasmet keičiasi. Nors ukrainiečiai išlieka didžiausia dirbančių užsieniečių grupe, vis ryškesnė tampa darbuotojų migracija iš Azijos ir kai kurių Afrikos valstybių.

Per metus ukrainiečių Lietuvoje padaugėjo 10,8 proc. arba 5,1 tūkst., uzbekų – 29,4 proc. arba 2,7 tūkst., indų – 27,4 proc. arba 1,5 tūkst. Didžiausią augimą demonstravo filipiniečių bendruomenė – jų skaičius per metus išaugo net 274,7 proc.

Tuo pat metu mažiau darbuotojų atvyksta iš Baltarusijos, Pakistano, Tadžikistano ir Kirgizijos.

Daugiausia užsieniečių dirba transporte ir statybose

Net pusė visų trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje dirba transporto ir saugojimo sektoriuje. Šioje srityje šiuo metu dirba 80,5 tūkst. užsieniečių, o jų skaičius per metus išaugo 7,2 proc.

Didžiausią augimą šiame sektoriuje lėmė darbuotojai iš Uzbekistano, Indijos, Filipinų ir Ukrainos. Vien filipiniečių transporto sektoriuje padaugėjo apie 700.

Statybų sektoriuje dirbančių užsieniečių skaičius per metus išaugo 17,7 proc. ir pasiekė 28,7 tūkst. Darbdaviai aktyviausiai įdarbino ukrainiečius, uzbekus ir filipiniečius.

Apdirbamojoje gamyboje darbo jėga iš užsienio augo 10,7 proc., o apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje – 4,5 proc. Tuo metu mažiau užsieniečių dirbo informacijos ir ryšių, kasybos bei viešojo valdymo srityse.

Auga nekvalifikuotų darbuotojų skaičius

Trečiųjų šalių piliečių daugėja beveik visose profesijų grupėse – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičius per metus augo 9 proc. Labiausiai daugėjo verslo ir administravimo specialistų bei vadovų.

Vidutinės kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje dabar yra daugiau nei 12 tūkst. Didžiausias augimas fiksuojamas įrenginių ir mašinų operatorių grupėje. Ypač daugėjo vairuotojų bei judamųjų įrenginių operatorių.

Ryškiai augo ir nekvalifikuotų darbuotojų skaičius. Per metus jų padaugėjo trečdaliu. Daugiausia užsieniečių įsidarbino valytojais, pagalbininkais bei pagalbiniais statybos, pramonės ir transporto darbininkais.

Tuo metu sumažėjo dirbančių IT specialistų ir pagalbinių žemės ūkio darbuotojų.

Šiemet į Lietuvą atvyko mažiau užsieniečių

Nepaisant bendro augimo, pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą dirbti atvyko mažiau trečiųjų šalių piliečių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Darbo rinką papildė 16,7 tūkst. naujų darbuotojų iš užsienio – 10,5 proc. mažiau nei prieš metus.

Didžiausią dalį sudarė ukrainiečiai ir baltarusiai. Tačiau darbdaviai aktyviau samdė Uzbekistano ir Indijos piliečius.

Palyginti su praėjusiais metais, labiausiai sumažėjo darbuotojų iš Baltarusijos, Pakistano, Tadžikistano ir Kirgizijos. Mažiau atvyko ir iš Bangladešo bei Šri Lankos.

Pasak G. Sinkevičės, šiemet labiausiai augo nekvalifikuotų užsieniečių įdarbinimas. Tuo metu mažiau darbuotojų priimta dirbti statybininkais, surinkėjais, IT specialistais, mokymo specialistais ir pardavėjais.

Lietuvoje sparčiai daugėja darbuotojų iš Europos Sąjungos

Lietuvos darbo rinkoje kasmet daugėja ir Europos Sąjungos šalių piliečių. Šių metų balandžio 1 dieną Lietuvoje dirbo 17,7 tūkst. ES piliečių – penktadaliu daugiau nei prieš metus.

Didžiausią darbuotojų dalį sudarė rumunai, latviai ir lenkai. Labiausiai per metus augo rumunų skaičius – iki 5,5 tūkst. Taip pat daugėjo darbuotojų iš Bulgarijos, Estijos ir Vokietijos.

Dauguma europiečių dirbo statybų, administravimo ir aptarnavimo bei apdirbamosios gamybos sektoriuose.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įsidarbino 3,4 tūkst. ES piliečių. Beveik pusę jų sudarė rumunai, latviai ir lenkai. Nors rumunų ir portugalų darbuotojų skaičius augo, lenkų ir latvių į Lietuvą atvyko mažiau nei pernai.