Kada vienas sklypas tampa keliais

NŽT nurodo, kad atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypų ribos nustatomos pagal teritorijų planavimo dokumentus ir žemės valdos projektus. Jei paaiškėja, kad žemės sklypą skiria magistralinis, krašto ar rajoninis kelias, viešasis ar vidaus kelias, gatvė, geležinkelis arba neprivatizuojamas hidrografinis objektas, tokiais atvejais turi būti rengiamos atskiros žemės sklypų kadastro duomenų bylos.

Tai reiškia, kad vietoje vieno anksčiau egzistavusio žemės sklypo po kadastrinių matavimų gali būti suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti keli atskiri žemės sklypai.

Viešojo naudojimo objektų plotai į sklypą neįtraukiami

NŽT pabrėžia, kad kelio ar kito viešajam naudojimui skirto objekto užimamas plotas nėra priskiriamas prie žemės sklypo ploto. Kitaip tariant, sklypas apskaitomas pagal faktiškai jam priskiriamą teritoriją, o plotai, kuriuos užima viešojo naudojimo objektai, į bendrą sklypo plotą nėra įtraukiami.

Būtent dėl šios priežasties kadastrinių matavimų metu tame pačiame žemės plote gali atsirasti keli atskiri žemės sklypai, nors gyventojams iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad teritorija išliko vientisa.

Kada NŽT vertina ribų pokyčius

Pasak NŽT, jei atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad pasikeitė žemės sklypo ribos ar konfigūracija, atsirado didesnis ploto skirtumas nei teisės aktuose leidžiamos paklaidos arba kyla neaiškumų dėl ribų, tarnyba nagrinėja turimus dokumentus ir kartografinę medžiagą.

Tokiais atvejais pateikiama išvada dėl tolesnio žemės sklypo ribų tikslinimo poreikio. Tai padeda užtikrinti, kad žemės sklypų duomenys atitiktų galiojančius teritorijų planavimo sprendinius ir faktinę situaciją.

Dažna problema – neįvertinti projektų sprendiniai

NŽT taip pat ragina matininkus prieš atliekant kadastrinius matavimus itin atidžiai išanalizuoti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius. Matavimai turi būti vykdomi laikantis Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių.

Tarnybos teigimu, būtent šių aplinkybių neįvertinimas dažnai tampa priežastimi, dėl kurios dokumentai grąžinami matininkams klaidoms ištaisyti arba papildomam tikslinimui.