Galimybė pažinti kolegas

Paskaičiuota, kad amerikietis, apsilankęs darbo vakarėlyje, vidutiniškai papozuoja šešioms grupinėms nuotraukoms, sužino septynis su darbu susijusius naujus gandus, o maždaug trys iš dešimties darbuotojų nėra praleidę nė vienos darbe organizuotos kalėdinės šventės. Tokius duomenis lapkričio pabaigoje paskelbė portalas „SWNS Digital“, apibendrindamas 2 tūkst. darbuotojų patirtį.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos katedros docentė, žmonių išteklių vadybos studijų programos dėstytoja L. Girdauskienė akcentuoja tokių renginių naudą. Jos teigimu, kiekvienas organizacijos parodytas dėmesys savo darbuotojams yra sveikintinas.

Pexels.com iliustr.

Pasak jos, labiausiai laukiamas darbo vakarėlių poveikis – pagerėjusi komunikacija tarp darbuotojų, kurią lemia asmeniškesnis kolegų pažinimas. „Tada ir darbas tampa efektyvesnis. Pradedame bendrauti ne su pareigomis, o su asmenimis. Susipažinę artimiau komunikuojame nebe su „vadybininku“, „ekspertu“ ar „vadovu“, bet, pavyzdžiui, Rasa, Tomu ar Saule“, – sako L. Girdauskienė. 

Ji primena, kad darbo vakarėliai – puiki proga visiems organizacijos nariams susitikti, neformaliai pabendrauti. „Tai galimybė pabendrauti ne darbo aplinkoje ir ne darbo temomis, geriau pažinti kolegas iš kitų skyrių“, – teigia KTU dėstytoja.

Paklausta, kaip elgtis darbo vakarėlyje, kai įprasta elgsena susirinkimų metu šokių aikštelėje tarsi nebetinka, L. Girdauskienė pataria nepamiršti konteksto.

„Tai darbo vakarėlis, kuo viskas ir pasakyta. Panašiose situacijose daug lemia organizacijos kultūra. Jei tai atvira, bendradarbiaujanti, eksperimentuojanti ir nebijanti kritikos organizacija, tuomet žmonės ir vakarėlio metu jausis taip pat gerai, kaip ir dienos metu darbe. Jei organizacija uždara, biurokratinė, kur įsigalėjęs hierarchinis pavaldumas ar vadovo despotizmas – natūralu, kad ir vakarėlio metu teks visiems dėvėti kaukes, o tai vargina“, – teigia žmonių išteklių vadybos ekspertė.

Blogiausia – darbuotojų „rūšiavimas“

Ne vienam vadovui, personalo specialistui ar kitiems už vakarėlių organizavimą atsakingiems asmenims teko susidurti su darbuotojų vangumu – kai kada darbuotojai į vakarėlius eina nenoromis, jausdami pareigą. 

Pasak L. Girdauskienės, priežasčių, kodėl taip nutinka, gali būti daugybė – pradedant nuo prasto organizacijos mikroklimato, neteisingos vadovų elgsenos, blogai veikiančių įvairiausių sistemų ir baigiant tiesiog netinkamai parinktu vakarėlio laiku. Viena dažniausių priežasčių – didelis darbo krūvis, kuris atstumia darbuotojus ir mažina jų įsitraukimą į panašias veiklas.

Kita vertus, savų iššūkių gali patirti organizacijos, kuriose dirba kartu itin skirtingo amžiaus ar pomėgių darbuotojai. „Tokiu atveju visiems tas pats vakarėlio turinys netinka. Kas gali pritraukti jaunų žmonių dėmesį, tas gali nedominti vyresnių“, – pastebi L. Girdauskienė.

Jos teigimu, universalaus recepto geram vakarėliui nėra. „Bet kuo mažiau formalumo, tuo daugiau poilsio ir gero laiko. Juk šventės tikslas yra suteikti džiaugsmą kitiems“, – nerašytą dėsnį įvardija L. Girdauskienė.

Pasak jos, nebūtina mestis į kraštutinumus ir atsisakyti formaliosios šventės dalies, kuri skirta pasidžiaugti metų pasiekimais, darbuotojų įvertinimu. Bet ir tai turi būti pateikiama patrauklia forma. „Kalbančios galvos“ gali erzinti, ir kitą kartą darbuotojai tiesiog nebeateis, manydami, kad jų laukia nuobodžios kalbos.

Kaip vieną didžiausių klaidų L. Girdauskienė įvardija darbuotojų skirstymą. „Mano patarimas – nesukurkite sąlygų atsirasti „išrinktųjų kastai“. Tenka stebėti ne vieną organizaciją, kurioje kalėdinius vakarėlius turi administracija, o kiti darbuotojai – ne. Tuomet dar labiau ryškėja atskirtis tarp „jie“ ir „mes“.

Pasak mokslininkės, tyrimais yra įrodyta, kad dabar bene trečdalį darbo jėgos sudaranti Y karta vis labiau nori iš savo vadovų palaikymo asmeninių problemų metu. „Ką tai sako? Kad mes norime draugauti su savo vadovais, kad hierarchiniai ryšiai atskleidžia tik atsakomybės ir kompetencijos kiekį, bet ne baimę ar paklusnumą. Tad mano patarimas ir vadovams, ir darbuotojams, kaip elgtis vakarėlių metu būtų labai paprastas – ateis rytojus ir reikės dirbti su tais pačiais žmonėmis. Ir tai pasako viską“.
L. Girdauskienė skeptiškai vertina ir perdėtą išteklių taupymą. „Jei organizuojamas vakarėlis, geriau negailėti išlaidų maistui. Jeigu bus paskaičiuotas vieno kąsnio sumuštinukas per visą vakarą, tai darbuotoją ne motyvuos, o demotyvuos. Jeigu daryti, tai daryti gerai“, – priduria ji.

Patarimas vadovams – dėmesys ne tik per šventes

L. Girdauskienė ragina nežiūrėti atsainiai ir dar prieš imantis veiklos matuoti organizacijos „temperatūrą“. „Sakoma, nespręsk už klientą, ko jis nori. Tiesiog paklausk jo. Manau, šis patarimas puikiai veiktų ir kalbant apie Kalėdų vakarėlius darbe“, – sako KTU docentė.

Nuotraukoje – KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Vadybos katedros docentė, žmonių išteklių vadybos studijų programos dėstytoja L. Girdauskienė 

Vis dėlto L. Girdauskienė net ir patyrusius nesėkmių organizatoriaus ragina nedaryti skubotų išvadų ir nenutraukti vakarėlių tradicijos. Ji pataria išdrįsti paklausti, kas nepavyko ankstesnių vakarėlių metu.

„Sužinokite, o kokios šventės norėtų patys darbuotojai? Gal visi geriau jaustųsi atskirų padalinių vakarėliuose, o ne viename dideliame? Išsiaiškinkite, kodėl vakarėliai darbe nepopuliarūs. Gal netinkamas laikas? Gal darbuotojai nemotyvuoti? Gal neįdomu? Žmonės juk mėgsta pailsėti ir atsipalaiduoti. Tad jei tai nepatinka, vadinasi, yra kažkokia problema, kurią identifikavus, atsiranda galimybė ją pašalinti“.

Apibendrindama L. Girdauskienė primena: „Mylėkite ir rūpinkitės savo darbuotojais visus metus ir kalėdinės šventės jie tikrai lauks. Gerą nuotaiką atsineš savo širdyse ir puikią atmosferą sukurs patys. Tuomet organizacijai nereikės galvoti, kaip pralinksminti, nes visiems ir taip bus gera pabūti kartu“.