Kam būtų taikomas naujas mokestis?

Pagal siūlomas pataisas, priemolis ir priesmėlis būtų įtraukti į apmokestinamų naudingųjų išteklių sąrašą, nustatant 0,30 Eur už kubinį metrą tarifą. Tačiau Aplinkos ministerija pabrėžia, kad šis mokestis galiotų tik naujiems telkiniams, kurie būtų detaliai išžvalgyti ir patvirtinti Lietuvos geologijos tarnyboje.

Šiuo metu tokių telkinių Lietuvoje nėra, nes priemolis ir priesmėlis iki šiol nėra klasifikuojami kaip atskiri naudingieji ištekliai bei nėra įtraukti į Žemės gelmių registrą.

Ar keistųsi sąlygos dabartiniams karjerams?

Ministerijos teigimu, jau veikiančių ar šiuo metu nenaudojamų naudingųjų iškasenų telkinių naudotojams gavybos sąlygos nesikeistų. Tai reiškia, kad dabartiniai smėlio ar žvyro karjerų savininkai naujo mokesčio iš karto nepajustų.

Pokyčiai galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei bendrovės, išnaudojusios turimą kasybos sklypą, nuspręstų plėsti jo ribas ir siektų gauti naują leidimą. Tokiu atveju būtų atliekami papildomi privalomi geologiniai tyrimai, per kuriuos būtų nustatoma, ar telkinyje yra priemolio arba priesmėlio išteklių.

Kur naudojamas priemolis ir priesmėlis?

Priemolis ir priesmėlis naudojami įvairiose srityse. Jie gali būti skirti iškasoms bei įgriuvoms užpilti, taip pat karstinėms ertmėms tvarkyti. Šios medžiagos pasitelkiamos statybų aikštelių lyginimui, kelių sankasų formavimui, izoliaciniams sluoksniams įrengti, pavyzdžiui, sąvartynuose, taip pat damboms statyti.

Priesmėlis, priklausomai nuo jo mineralinės sudėties, gali būti naudojamas ir kaip teršalų sorbentas arba trąša.

Kiek pajamų tikimasi surinkti?

Skaičiuojama, kad jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, po 3–4 metų valstybės biudžetas galėtų sulaukti apie 1 mln. eurų papildomų įplaukų iš mokesčio už valstybinius gamtos išteklius.

Tai reikštų naują pajamų šaltinį valstybei, tačiau realus poveikis rinkai priklausytų nuo to, kiek naujų priemolio ir priesmėlio telkinių artimiausiais metais būtų išžvalgyta ir pradėta eksploatuoti.