2025 m. liepos 20 d. sekmadienis, 11:33:53
Reklama  |  facebook

2023 m. Lietuvos NT rinka pasižymėjo išskirtinėmis sąlygomis. Kas jas lėmė?

2023-12-29 11:22
Nors Skandinavijos šalyse būstai per metus atpigo 6–8 proc., Lietuvoje jie iki šiol tik brango. Nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai teigia, kad tam yra dvi priežastys – pamokos, kurias per 2008 metų krizę bei pandemiją gerai išmoko NT vystytojai, ir per trumpą laiką išaugusi pirkėjų paklausa, kurią, ypač sostinėje Vilniuje, išpūtė dėl geopolitinių įvykių į Lietuvą pastaraisiais metais gausiai atvykę imigrantai iš Baltarusijos ir Ukrainos bei į mūsų šalį persikėlusios šių valstybių įmonės.
nuotrauka
Artūras Konusevičius, bendrovės „Estateguru“ nuotr.


Minimos įmonės
EstateGuru Lietuva, UAB
Vien tik baltarusiai dabar sudaro apie 16 proc. visų Vilniuje gyvenančių darbingų 20–50 metų amžiaus žmonių, ir tai daro milžinišką poveikį NT rinkai. Tad nors NT rinka, ypač pirminė, šiuo metu žiemiškai užšalusi ir staigaus jos atsigavimo nesitikima, situacija Lietuvoje yra kur kas geresnė nei daugumoje Europos šalių.

Aukštos kainos už kvadratinį metrą gali išsilaikyti dar metus

Lietuvos banko vertinimu, galimybės įsigyti būstą su paskola šiandien yra prasčiausios nuo 2012-ųjų, o būsto įperkamumas pasiekė „dugną“. Per pastaruosius dvylika mėnesių oficialiai įregistruotų būstų pardavimų skaičius šalyje sumažėjo iki maždaug 2016-ųjų lygio, o sostinės pirminėje rinkoje sandorių sumažėjo dar daugiau: čia jų lygis – mažiausias per dešimtmetį. Kodėl taip yra, kad būsto įperkamumas pasiekė „dugną“, pardavimų skaičius sumažėjo drastiškai, o būstas Lietuvoje vis tiek nepinga, priešingai – iki šiol tik brango?

„Iš esmės taip yra dėl to, jog NT vystytojai gerai išmoko praėjusios 2008 m. krizės pamokas, bei
gerai įsisavino naujas pandemijos pamokas. Po 2008 m. krizės, Lietuvoje NT vystytojai ėmė plėtoti
projektus gerokai mažesniais etapais – iki 100–200 turto vienetų. Tai jiems leido optimaliai
reguliuoti pardavimų greitį, reaguoti į kainų pokyčius ir pirkėjų lūkesčius. O pandemija parodė
vystytojams, jog neverta skubėti pradėti imtis naujų projektų. Jie ir viešai ėmė kalbėti apie tai, kokių
suplanuotų naujų projektų artimiausiu metu nebevystys, atidės neapibrėžtam laikui. Apie tai jau
komunikavo ne vienas didysis NT vystytojas, taip signalizuodamas rinkai, jog pirkti galima tik tai,
kas yra“, – pažymi pranešime cituojamas Artūras Konusevičius, sutelktinio finansavimo bendrovės „Estateguru“ Lietuvoje vadovas.

Pasak jo, iki karo Ukrainoje pradžios vystytojai buvo pardavę daug butų „iš brėžinių“. Pasikeitus situacijai ir padidėjus NT paklausai, jie dar sugebėjo ir persiderėti dėl naujų kainų.

Toks komfortas vystytojams, eksperto teigimu, dar kurį laiką tęsis, kai kurie iš jų dar gali taip plėtoti projektus bent metus. Tačiau jau matoma ir kita tendenciją, jog projektuose, kuriuose yra likę po keliolika laisvų butų, pirkėjams jau taikomos nuolaidos.

Lietuvoje gyvename savotiškame NT burbule, bet neskęstame. Kodėl?

Kaip pastebi A. Konusevičius, Lietuva niekada ankščiau nepasižymėjo didele imigracija, atvirkščiai dažnai buvo kalbama apie tai, kad prisikviesti darbingo amžiaus specialistų iš užsienio šalių mūsų valstybei yra didžiulis rebusas. Tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą, ir dar anksčiau – autoritarinio A. Lukašenkos režimo neapsikentusiems baltarusiams nusprendus pasirinkti Lietuvą tolimesniam gyvenimui ir veiklai, į Vilnių atvyko labai daug imigrantų. Vien tik baltarusių – apie 55 tūkst., iš kurių didžioji dalis yra darbingo amžiaus specialistai.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, Vilniuje gyvena 633 tūkst. gyventojų, iš jų apie 350 tūkst. yra darbingo amžiaus piliečiai nuo 20 iki 50 metų. Tad paprastai tariant, „per naktį“ Vilniaus darbo rinką papildė apie 16 proc. visų dirbti galinčių asmenų.

„Palyginkime – Rygos savivaldybės duomenimis, 2022 m. pabaigoje Rygoje gyveno 615 tūkst. gyventojų, todėl Vilnius pagrįstai pretenduoja būti laikomas didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Žiūrint į atskirus segmentus, tai dar didesni skaičiai. Su tokiais imigracijos skaičiais susiduria tik didieji Europos miestai, tokie kaip Berlynas, Stokholmas. Lietuvai ir Vilniui tai bene pirmas toks kartas, kai tenka patirti tokią imigracijos bangą, kurią dar labiau sustiprino pastarųjų metų įvykiai Ukrainoje“, – pažymi A. Konusevičius.

Visiems į Lietuvą atvykusiems žmonėms reikėjo turto nuomai, taip pat kai kurios įmonės pradėjo pirkti NT savo darbuotojams. „Todėl Vilniuje buvusį būsto perteklių kaip mat išgraibstė nenumatyti klientai, nes tokio jų antplūdžio NT vystytojai neprognozavo plėtodami savo projektus. Iššlavus būsto „sandėlį“ vystytojai galėjo drąsiai kelti naujų projektų kainas, nes perkančiųjų skaičius padidėjo taip pat. Be to, prie kainų augimo prisidėjo ir bendros gyventojų nuotaikos. Lietuviai pagal ekonomikos augimo lūkesčius yra pirmi Europos Sąjungoje. To niekuomet nėra buvę“, – teigia A. Konusevičius.

Imigracija išlygino Lietuvos NT rinkos duobes

Ekspertai skaičiuoja, jog Lietuvoje šiuo metu yra 7 proc. laisvo, neišnuomoto komercinio NT (verslo centrų ir biurų). Tokie skaičiai būdingi daugumai didžiųjų Europos miestų.

Aplinkos ministerijos
nuotr.
 
„Jei lieka neišnuomota tik apie 5 proc. biurų ploto, tai jau būna signalas peržiūrėti nuomos kainas ir atsiranda prielaidų jas kelti. Jei šis skaičius pasiekia 10 proc., tada manoma, jog neišnuomoto komercinio NT yra per daug ir atsiranda prielaidos kainoms mažėti. Kalbant apie Lietuvos situaciją, būtina atkreipti dėmesį, kad apie 300 000 kv. m. biurų ploto šiuo metu nuomojasi specialistai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Atimkime šį skaičių ir pamatysime, kokia būtų Lietuvos komercinio NT sektoriaus padėtis ir kiek laisvo ploto būtų be šių užsienio kompanijų“, – rinkos situaciją apžvelgia A. Konusevičius.

Pasak eksperto, tikimybė, kad pasikeitus geopolitinei situacijai, Ukrainos ir Baltarusijos kompanijos kartu su savo darbuotojais išsikels iš Lietuvos, nėra itin didelė, tačiau pastebima, kad darbuotojų imigracija iš šių šalių yra beveik sustojusi. Todėl nėra pagrindo formuotis naujai didelei NT paklausai.

„Apibendrinant galima pasakyti, kad naujai atvykę imigrantai išlygino mūsų rinkos duobes ir užpildė paklausą, kai apie būsto perteklių kalbėjome prieš trejus metus. O naują pasiūlą vystytojai reguliuoja jau labai atsargiai, tad net jei NT pirkėjų yra ir rekordiškai mažai, NT vystytojai šiuo metu turi įstabiai puikias sąlygas išlaikyti aukštas kvadratinio metro kainas“, – pažymi A. Konusevičius.

Pasak eksperto, su panašiais imigracijos efektais nei kaimyninė Estija, nei Latvija nesusidūrė, todėl šiose rinkose NT vystytojų nuotaikos kur kas niūresnės, nes sandorių skaičius žemas. Skandinavijoje labai smarkiai jaučiama „Euribor“ įtaka: Suomijoje, Švedijoje, Danijoje būstai per metus atpigo 6–8 proc.

NT pigimo požymių dar nematyti

Šiuo metu aktyvumas Lietuvos NT rinkoje išlieka mažesnis nei pernai ar užpernai, ir toliau ypač neaktyvi išlieka pirminė rinka, kurią itin paveikė per pastaruosius metus reikšmingai išaugusios statybų sąnaudos ir palūkanos už būsto paskolas.

„Kol kas nėra ženklų, kad statybos ir paskolos artimiausiu metu galėtų reikšmingai atpigti. Taip pat ir atlyginimai pastarąjį pusmetį jau nebeauga taip sparčiai, kad būsto įperkamumas ryškiau atsigautų. Taigi, nemanome, kad NT rinka šiuo metu atsigautų. Tačiau taip pat tikimės, kad blogiausia jau praeityje ir, jei nenutiks kokių nors ekonominių kataklizmų, pamažu įžengsime į atsargaus atsigavimo kelią“, – pažymi A. Konusevičius. 
Statybunaujienos.lt
Žymės  NT verslas, NT rinka



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2025-07-18 10:14
AB „Akola group“, valdanti vieną didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupių Baltijos šalyse, laikinai atideda netiesiogiai valdomos AB „Kaišiadorių paukštynas“ biojėgainės statybų projektą Kaišiadoryse. Biojėgainės veiklos pradžia buvo numatyta 2026 m. pirmąjį ketvirtį. Biojėgainės statyb...
nuotrauka
2025-07-18 09:52
Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale antrąjį šių metų ketvirtį parduota įvairaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 28,5 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-18 08:35
Klaipėdos rajone ir toliau auga ugdymo įstaigų plėtra – per dvejus metus prie Ketvergių pagrindinės mokyklos bus pastatytas dviejų aukštų priestatas, kuriame veiks mokykla ir darželis. Čia bus įrengtos dvi naujos grupės darželinukams bei trys klasės mokiniams. Darbus, kurių vertė beveik 2,5 mln. eur...
nuotrauka
2025-07-17 13:46
Laisvėjančios pinigų skolinimosi sąlygos, pozityvūs gyventojų lūkesčiai ir kainų augimo perspektyva toliau skatina būsto rinkos aktyvumą, o tai atsispindi ir realiuose sandorių skaičiuose, skelbiama „Ober-Haus“ būsto rinkos apžvalgoje. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų antrąjį ketvirtį Lietuv...
nuotrauka
2025-07-17 09:44
Tendencija darbo rinkoje – į Lietuvą pirmąjį pusmetį atvyko dirbti 4 tūkst. mažiau trečiųjų šalių piliečių. Daugiau darbo rinkoje šiemet skaičiuojama pradėjusių dirbti Europos Sąjungos piliečių (1,7 tūkst.) nei pernai tokiu pat laikotarpiu.
nuotrauka
2025-07-17 08:00
Tinkamas lango angos montavimas ir sandarinimas lemia namų šilumos ir akustines savybes. Dėl nesandarios lango–sienos jungties atsiranda šalčio tilteliai, taip prarandant šilumą. „SOUDAL Window System“ (SWS) – tai profesionali langų ir durų montavimo sistema, sukurta spręsti šias problemas.
nuotrauka
2025-07-17 07:43
Šiuolaikinėje statybos ir architektūros praktikoje vis svarbesnį vaidmenį įgyja ne atskiri sprendimai, o sklandus, tarpusavio pasitikėjimu grįstas komandos darbas. Statybininkų ir architektų bendradarbiavimas tampa kertiniu projekto sėkmės veiksniu, o jo esmė – derinti kūrybines vizijas su inžinerin...
nuotrauka
2025-07-16 12:13
Fondo „Lords LB Management“ valdoma bendrovė „PN Management“, vykdanti „Preses Nama Kvartāls“ plėtrą Rygoje, ir buvęs statybų partneris AS „UPB“ pasirašė taikos sutartį, kuria išsprendžiami visi ilgalaikiai nesutarimai tarp šių bendrovių.
nuotrauka
2025-07-15 15:00
Liepos 15 d. Vilniaus Žirmūnų rajone iškilmingai įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms. Šis simbolinis gestas pažymėjo jau vykstančias moderniausio ir didžiausio lengvosios atletikos maniežo Vilniuje statybas – tai vienas svarbiausių sporto infrastruktūros projektų Lietuvoje.
nuotrauka
2025-07-15 10:41
Po itin nerezultatyvių 2024 metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje 2025 metais jau fiksuojamas augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės p...
nuotrauka
2025-07-15 07:17
Sanatorijos „Gradiali“ atnaujinimo ir plėtros darbai Palangoje šiandien vertinami kaip vienas ambicingiausių pastarųjų metų sveikatingumo infrastruktūros projektų Lietuvoje. Projektą etapais įgyvendino generalinis rangovas – UAB „Rekana“ iš Šiaulių. Po trejų metų intensyvaus darbo sanatorijos plotas...
nuotrauka
2025-07-14 10:03
PS „MB.MS" – jungtinės veiklos įmonė, įsteigta UAB Merko statyba ir SIA Merko Būve (AS Merko Ehitus grupės dukterinių įmonių) bei SIA WPR 2, – pasirašė rangos sutartį dėl vėjo jėgainių parko statybos Latvijoje, Smiltenės rajone. Sutarties vertė – daugiau kaip 30 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-11 06:44
Europos Komisijai pradėjus viešąsias konsultacijas dėl karinio mobilumo paketo, Lietuva aktyviai sieks daugiau Europos Sąjungos (ES) investicijų strateginiams projektams, gerinantiems Baltijos šalių regiono susisiekimą ir karinio mobilumo jungtis su Europa.
nuotrauka
2025-07-10 12:42
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pardavė 218 būstų ir komercinių patalpų Vilniuje ir Kaune. Šis skaičius beveik pasiekė visų 2024-ųjų metų rezultatą, kai buvo parduoti 239 objektai, ir gerokai viršija visų 2023 metų pardavimus, k...
nuotrauka
2025-07-09 06:55
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) sprendimas nutraukti narystę Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) sulaukė viešo dėmesio. Liepos 3 d. LSA paskelbė apie išėjimą iš organizacijos, su kuria ją siejo net 35 metų partnerystė. Po šio žingsnio abi pusės pateikė savo vertinimus – LSA akcentavo...
nuotrauka
2025-07-08 09:02
Dar prieš porą metų Kauno tarpukario architektūrai patekus į UNESCO paveldo sąrašą daugelio kauniečių ir miesto svečių akys atsigręžė į jų kasdien praeinamus istorinius pastatus. Visgi, nors kultūrinio paveldo požiūriu tokie pastatai yra vertybė, energetiškai jie gali būti vieni nuostolingiausių.
nuotrauka
2025-07-08 07:34
Pasibaigus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuotiems Metų renovacijos projekto rinkimams, paaiškėjo, kad vienas iš trijų daugiausiai visuomenės balsų surinkusių projektų – penkiaaukštis daugiabutis Marijampolėje. Pastatą atnaujino generalinis rangovas UAB „Coner“, o jo transformacija...
nuotrauka
2025-07-07 08:17
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
nuotrauka
2025-07-03 20:05
Skiriasi šalies statybų sektoriaus įmones vienijančios Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) keliai – LSA taryba liepos 3 d. priėmė sprendimą išstoti iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos.
nuotrauka
2025-07-03 15:36
Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 57, duris atvėrė atnaujintas Turto banko administracinis pastatas, kuriame patogesnėmis darbo sąlygomis jau džiaugiasi 6 valstybės įstaigos. Atlikti darbai leido reikšmingai pagerinti pastato energinį naudingumą nuo F iki A klasės. Teigiami pokyčiai leidžia energijos sąn...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas