„Šiuos metus galime laikyti kokybinio architektūros, urbanistikos lūžio metais. Įteisinome pakeitimus, kurie svarbūs ir architektų bendruomenei, ir kiekvienam Lietuvos gyventojui. Rengiant svarbių visuomeninių objektų architektūrinius konkursus nuo šiol bus privaloma taikyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, paremtus sąnaudų ir kokybės santykiu, meno kūriniams sukurti ar įsigyti turės būti numatoma ne mažiau kaip 1 proc. suma nuo statinio statybos sąmatinės vertės, jei jis statomas valstybės lėšomis, įteisintas tęstinis autorių dalyvavimas statinio projekto rengime“, – pažymi Aplinkos ministerijos pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Gyventojų lūkesčiai aplinkos kokybei auga

Pasak ministro, Aplinkos ministerija dar niekada laisvos Lietuvos istorijoje neskyrė tiek dėmesio šioms sritims, įvyko esminės struktūrinės pertvarkos. Prieš pusantrų metų ministerijoje įkurta Architektūros ir inovacijų politikos grupė, pernai Statybos sektoriaus vystymo agentūroje pradėjo veikti Urbanistikos padalinys, atgaivinti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai, skirti skatinti aukštos kokybės, darnios, ilgaamžės architektūros objektų kūrimą.

„Vykstanti transformacija atspindi naujas tendencijas: žmonės tampa vis reiklesni juos supančios aplinkos kokybei, jos tvarumui, funkcionalumui, estetikai. Architektūrinių, urbanistinių sprendimų dalis statybų procese įgyja vis didesnį svorį, daugėja supratimo, kaip mus veikia aplinka, tiek fizine, tiek emocine prasme“, – sako aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė.

Architektūroje ir urbanistikoje išskirtas ir kultūrinis kontekstas, ir socialinė atsakomybė, ir kraštovaizdžio, paveldo išsaugojimas.

„Patikslinus ir išplėtus architektūros kokybės kriterijų sampratą paneigta prieš kurį laiką vyravusi skeptiška žmonių ir institucijų nuomonė, kad architektūrą galima vertinti tik remiantis kriterijais „gražu-negražu“. Šiandien suvokimas apie architektūros kokybę keičiasi ir apima daugybę sričių: atitiktį darnaus vystymosi principams, darną su esama urbanistine struktūra, paveldėtomis vertėmis, aplinką, kuria be specialaus pritaikymo gali naudotis visos visuomenės grupės. Tai ir sprendinių ekonomiškumas užtikrinant efektyvų statinio gyvavimo ciklą, optimalų kokybės ir kainos santykį. Svarbus aspektas yra inovatyvumas – naujos originalios architektūrinių ir urbanistinių sprendimų idėjos, pažangios technologijos, medžiagos ir funkcionali, lanksti struktūra. Galiausiai – vientisa architektūrinė idėja ir estetika, objekto meninė išraiška“, – pažymi aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė.

Patvirtinta metodika, kuri padės savivaldybėms aktyviau įsitraukti į architektūros kokybės gerinimo procesus. Savivaldybių tarybos iki šių metų pabaigos įgaliotos parengti gaires dėl metodikos taikymo konkrečioje savivaldybėje, atsižvelgiant į jos teritorijoms būdingus urbanistinius ypatumus.

Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis sako, kad savivaldai suteiktas stiprus įrankis parengti savo regiono charakterį atitinkančius architektūros ir urbanistikos kokybės vertinimo kriterijus ir pagal juos spręsti apie teritorijų planavimo dokumentų ir statybos projektų sprendinių kokybę.

„Kaip parodė Vilniaus mieste taikomų 10 architektūros taisyklių pavyzdys, visiems vienodai taikomi projektų sprendinių kokybės vertinimo kriterijai gali ypač padidinti miesto patrauklumą, pagerinti gyvenimo kokybę. Dabar savo miestų ir miestelių poreikius atitinkančius kokybinius kriterijus galės nusistatyti visos savivaldybės, o SSVA yra pasiruošusi joms suteikti visą reikiamą pagalbą“, – teigia Mindaugas Pakalnis.

Objektai, kuriems būtinas architektūrinis konkursas: sąrašas atnaujinamas

Taip pat bus lengviau įsigyti kokybiškesnes architektūros paslaugas. Papildytas nuo 2017 m. galiojantis reikalavimas savivaldybėms sudaryti objektų, kuriems privaloma rengti architektūrinius konkursus, sąrašą. Be to, prieš jį patvirtinant reikės gauti atitinkamos regioninės architektūros tarybos rekomendaciją. Regioninės architektūros tarybos galės ir savo iniciatyva rekomenduoti tokių objektų sąrašus savivaldybėms, kurios dar nėra jų sudariusios.

Regioninėms architektūros taryboms suteiktas svarbesnis vaidmuo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese. Savivaldybių vyriausieji architektai galės kreiptis į jas, atidedant leidimų išdavimų terminus, kai architektūros kokybės įvertinimui reikalingos papildomos ekspertinės išvados.

Kitas svarbus pasikeitimas – rengiant šių objektų architektūrinius konkursus bus taikomi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai. Architekto paslaugos bus perkamos ne už mažiausią kainą, o remsis kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu. Ši nuostata bus taikoma perkant bet kokią architektūros paslaugą viešųjų pirkimų būdu ir tai yra didelis žingsnis į priekį, nes dažniausiai šiuo būdu įsigyjamos paslaugos projektuojant visuomenei svarbius pastatus, viešas erdves, objektus.

Įtvirtintas reikšmingas ir architektų bendruomenės labai lauktas pokytis – sujungti architektūrą ir meną. Tai atspindi ir EK Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos idėjas. Kai pastatui projektuoti skelbiamas architektūrinis konkursas, turi būti numatytos lėšos meno kūriniams sukurti ar įsigyti. Kai objektas statomas valstybės biudžeto lėšomis, meno kūriniams turi būti numatoma ne mažiau kaip 1 proc. suma nuo statinio statybos sąmatinės vertės. Reikalavimas galios architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu požiūriu svarbioms statyboms. Pavyzdžiui, mokykloms, darželiams, bibliotekoms.

Numatytas tęstinis autorių dalyvavimas statinio projekto rengime užtikrins geresnę jų teisų apsaugą. Projektuotojas projekte ir projektiniuose pasiūlymuose turės nurodyti kūrinio autorius. Autoriai turės pasirašyti projektinius pasiūlymus, techninį darbo projektą pritardami statinio architektūros sprendiniams. Aiškiai įvardijama prievolė keičiant projektą projektuotojui turėti statinio architektūros kūrinio autoriaus sutikimą. Tai leis išvengti atvejų, kai besikeičiant projektuotojams nukenčia ir architektūros kokybė, teisminių, architektų profesinės etikos ginčų.