Dėl ko taip nutinka ir ką daryti, kad tokių bėdų išvengtume, šiomis dienomis teiraujasi portalo Statybunaujienos.lt skaitytojai.

Apšerkšnijo durys ir langai

„Atšalus orams įstiklinto mūsų buto balkono langai iš vidaus pasidengia šerkšnu. Jei šąla labiau, apšarmoja net mediniai rėmai. Bandėme purkšti automobiliams skirtais aerozoliais, kad ant stiklo nesikauptų rasa, tačiau tai nepadeda. Kol ledukas ištirpsta, bute būna gerokai tamsiau. Gal yra kokių nors specialių priemonių, kuriomis galima padengti stiklą?“, – teiraujasi Elena S. iš Kauno.

„Mūsų gyvenamojo namo lauko durys yra iš kalto medžio. Per šalčius jos peršąla iš vidaus susidaro šerkšno sluoksnis. Kaip galima būtų jas apšildyti?“, – rūpi viename sostinės priemiesčių gyvenančiam Antanui J.

Išlinkusios varčios neatitiesi, bet nauja tarpinė padės

Durys dažniausiai apšarmoja dėl to, kad yra susidėvėjusi ar blogai prisispaudusi tarpinė ir dėl kitų mechaninių priežasčių, aiškina UAB „Vauksa“ projektų vadovas Virginijus Kuprys: „Gali būti pačios šilčiausios durys, bet jei jos bus išsikreipusios, nudilusi, nuplyšusi ar neteisingai pritvirtinta tarpinė – jei tik bus mažiausias plyšelis, pro kurį į pastato vidų patenka šaltas oras, durys apledės, ant jų kaupsis šerkšnas, nes susimaišius šaltam ir šiltam orui susidaro vadinamasis „rasos taškas“, o susikaupusi ten drėgmė sušąla. Kol nešalta tokioje vietoje paprastai „traukia“ lengvas vėjelis.

Į portalo skaitytojų klausimus sutikęs atsakyti specialistas medinių lauko durų, prie kurių buvome įpratę senais laikais, net nerekomenduoja rinktis, nes mūsų klimato sąlygomis jos „vaikšto“ ir iškrypsta, nuo drėgmės medžio masyvo durys išbrinksta ir ima strigti, o medžio šiluminės varžos koeficientas yra per mažas tokiems šalčiams, kurie į Lietuvą atėjo pastarosiomis dienomis. Jei medinės durys papildomai neapšiltintos, jos paprasčiausiai peršals. Geriau rinktis karkasines, su apšiltinimo medžiagos sluoksniu ir skarda, nes „sumuštinio“ tipo durų šiluminė varža bus didesnė, o tikimybė, kad jos iškryps, mažesnė.

Svarstydamas, dėl kokių priežasčių gali būti apšalusios Antano J. namų durys, V. Kuprys sako manantis, kad jos gali būti išsikreipę ar išlinkę, nes išlinkti gali ir eksploatuojant, arba blogai sumontuotos.

„Greičiausiai taip ir atsitiko, o tada apačioje arba viršuje atsiranda plyšelis, ir kai taip stipriai atšąla, toje vietoje iš karto apšerkšnija ir prišąla. Jei anksčiau taip nebuvo, didelė tikimybė, kad išlinko varčia. Viskas vyksta pagal termodinamikos dėsnius: temperatūra aplink duris tarsi ratu sukasi – vienoje pusėje šilta, kitoje šalta, viršuje šilta, apačioje šalta, o medis, kuris sudrėksta, gali išlinkti. Tada atsiveria plyšiai, pro kuriuos patenka šaltas oras, kuris drėgmę paverčia ledu ar šerkšnu, – sako jis ir priduria: – Klijuotas medis iškrypimo pavojų sumažina, bet vis tiek lieka didelė tikimybė, kad eksploatacijos metu durys ilgainiui iškrypsta“.

Jei plyšiai atsirado dėl netinkamo montavimo ar sudilusių tarpinių, o būsto šeimininkas medinių durų keisti nenori, V. Kuprys pataria kreiptis į specialistus, nes kai kada gali pakakti paprasčiausiai sureguliuoti ar pakeisti tarpines.

„O pats paprasčiausias ir greičiausias būdas, jei nenorite keisti varčios, nes jei ji išlinko – jau neatitiesite, įdėti storesnę tarpinę, kuri uždengs plyšį, ir vėjas nepripūs šalto oro į patalpos vidų. Kai nesusidarys rasos taškas, nebus kam prišalti. Tiesa, tai tik laikinas sprendimas, nes durys gali sunkiau užsidaryti, o priklijuota tarpinė po kurio atplyšti. O jei tarpinė tvirtinama į specialų frezuotą griovelį, reikės ieškoti meistrų, kurie ją pakeis.

Apšalęs langas. Svetainės morguefile.com nuotr.

Plastikinius langus reikia prižiūrėti

Plastikiniai langai apšąla dėl panašių problemų kaip ir durys – gal tarpinė blogai prisispaudžia prie varčios ar koks nors plyšelis atsirado. Pašnekovas juokauja, kad užsandarinti tokius langus šaltą žiemą labai paprasta ir net nereikia rėmų popieriais apklijuoti: apipurškei vandeniu, jis sušalo į ledą, užpildė visus tarpus ir joks vėjas neprapūs, kol orai atšils. Ir jau rimtai priduria, kad susidėjus plastikinius nereikia manyti, jog jie amžini.

„Gal taip ir būti, bet labai maža tikimybė, kad jų niekada nereikės pareguliuoti. Paprastai plastikinius langus iš naujo reguliuoti reikia maždaug kas penkerius metus. Reikia kviesti meistrus, kad jie sureguliuotų furnitūrą, nes tarpinės susidėvi, varčios išsikreipia, o dėl to langai prasčiau užsidaro ir atsiranda plyšiai“, – aiškina V. Kuprys.

Anot patyrusio specialisto, jei prasidėjo bėdos, visų pirma reikėtų kreiptis į įmonę, kuri sumontavo langus ir duris, o jei jos jau nėra ar dėl kitų priežasčių nenorite į ją kreiptis, galima kviesti meistrus, kurių specializuojasi teikdami priežiūros paslaugas. Tačiau tokius darbus – apžiūrėti lauko duris ir langus bei patikrinti, kaip jie užsidaro, ar neatsirado plyšių, nesudilo tarpinės, sureguliuoti, o gal ir patepti vyrius – geriau atlikti vasarą. Nors tada „nepajusi, pro kurią vietą vėjas košia, geras meistras vien pagal garsą gali pasakyti, ar langai gerai užsidaro, ar blogai“, bet bus daugiau laiko susirasti meistrus ir išspręsti problemą anksčiau, negu atėjus šalčiams viskas pasidengs ledu.

Balkonai – kaip seni namai

Balkono langai aprasoja, o paskui pasidengia šerkšnu dėl to, kad ant stiklo susikaupia iš buto sklindanti drėgmė. Kaip smarkiai jie apšals, priklauso nuo drėgmės kiekio balkone ir temperatūros anapus lango.

 „Susiformuoja rasos taškas. Dėl tos pačios priežasties šerkšnu pasidengia senų namų langai. Nesvarbu, ar rėmai bus mediniai, ar aliumininiai, ar berėmės konstrukcijos, rezultatas bus toks pats. Juk ir atvažiavę į ilgai nekūrentą sodybą randate gražiai apšalusius langus. Kai oras patalpoje sušyla, šerkšnas ištirpsta, o stiklas išdžiūsta. O balkonai šąla dėl to, kad nei grindys, nei jo pagrindas, nei sienos neapšiltinti. Ir langai iš paprasto stiklo“, – pastebi V. Kuprys.

Pasak pašnekovo, net jei langai labai sandarūs, šerkšno nepavyks išvengti, nes bute esanti drėgmė kondensuojasi ant balkono lango stiklo. Jis šaltas, todėl vanduo pavirsta ledu. Todėl norint išvengti langų rasojimo, kuris atšalus pavirsta į ledą, galima tik šildant balkoną, kad susikaupusi drėgmė išdžiūtų – ledas ištirps ir pavirtęs garais išsisklaidys pro plyšius. Tačiau tai neracionalu.

„Manau, kad bent iš dalies padėtų geresnė balkono ventiliacija, kuri bent dalį drėgmės „ištrauktų“. Panašiai, kaip darome automobilyje. Todėl Elenai S. siūlau, jei yra galimybė, pabandyti praverti balkoną iš abiejų pusių, kad pagerėtų ventiliacija. Gal tada ledo susikaups mažiau. Dar vienas būdas – užsandarinti ir apšiltinti grindis, lubas, šonus. Visą balkoną. Kad būtų kaip kambariuose“, – pataria UAB „Vauksa“ projektų vadovas V. Kuprys.  

                                               Apšalęs langas. Svetainės morguefile.com nuotr.