2026 m. rugpjūčio 20 d. ketvirtadienis, 7:57:12
Reklama  |  facebook

60 metų sukaktį minintis „Ukmergės gelžbetonis“ džiaugiasi pajamų ir gamybinių apimčių augimu, bet ieško būdų didinti darbo našumą

2018-10-05 07:30
Akcinė bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ išgyvena pakilimą. Nuo 2011 m. įmonės gamybos ir pardavimų apimtys kasmet auga po 20–30 proc., o per pastaruosius 10 metų darbuotojų skaičius išaugo triskart ir auga toliau. Dabar 60 metų veiklos sukaktį mininti įmonė – tai du modernūs gamybos cechai, kurių viename gaminamas polistireninis putplastis, kitame – gelžbetonio gaminiai.
nuotrauka
Šiemet bendrovė UKMERGĖS GELŽBETONIS mini 60 metų veiklos sukaktį. Bendrovės nuotr.


Minimos įmonės
Ukmergės gelžbetonis, AB

Per 10 metų – 1 mln. kv. m kiaurymėtųjų perdengimo plokščių

Bendrovės gaminami gelžbetoniniai gaminiai skirti įvairios paskirties pastatų – gyvenamųjų, komercinių, gamybinių, sandėliavimo – statybai. 

vaclovas pakulis

Vaclovas Pakulis, bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius

„Nuo 2007 m., kuomet pradėjome gaminti kiaurymėtąsias perdengimo plokštes su nauja technologine linija, esame vieni didžiausių šių plokščių gamintojai. Suskaičiavome, kad šiemet, praėjus 10 metų nuo šios technologijos įdiegimo, būsime pagaminę 1 mln. kv. m kiaurymėtųjų perdengimo plokščių. Tai įspūdingas kiekis gaminių, kurių užtektų 6 tūkst. privačių namų pastatyti. Šios mūsų gaminamos plokštės tinka ne tik daugiabučiams, bet ir vienbučiams namams, gamykloms, sandėliams“, – dalijasi įspūdingais skaičiais Vaclovas Pakulis, bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius.

Prieš septynerius metus „Ukmergės gelžbetonio“ gamykloje pagal naujas technologijas buvo pradėti gaminti įvairūs laiptų elementai, konstrukciniai balkonų elementų sprendiniai su šilumos izoliacijos intarpais. Naujausias įmonės gaminys – pernai pradėtos gaminti gelžbetoninės vienasluoksnės ir trisluoksnės sieninės plokštės, skirtos surenkamųjų pastatų statybai. 

Didžiausia „Ukmergės gelžbetonio“ pagamintų surenkamųjų sienų plokščių dalis eksportuojama į Švediją, kur yra didelė statybinių medžiagų paklausa, o apie 90 proc. pastatų statomi iš surenkamojo gelžbetonio. Lietuvoje statybininkai pamažu irgi pradeda naudoti šiuos gaminius, jaučiama auganti surenkamojo gelžbetonio paklausa, tačiau mūras ir monolitas vis dar savo pozicijų neužleidžia.

„Pagamintos mūsų gamykloje trisluoksnės sienų plokštės, kurių aukštis siekė net 9,7 m, jau buvo panaudotos Vilniuje, statant naują baseiną S. Nėries gatvėje“, – pasakoja V. Pakulis. 

Gamina trijų tipų polistireninį putplastį

Polistireninio putplasčio gamyba yra kita stambi įmonės veiklos sritis, dėl kurios gamyklos savininkai apsisprendė dar 1996 metais. Šių produktų gamybą ir pardavimus augina ir šalies politika – įsigaliojo nauji reikalavimai statyti aukštesnės – A energinio efektyvumo – klasės pastatus. Lietuvoje daugėja pastatų, kurie yra dar aukštesnės – A+ energinio naudingumo – klasės. Intensyviai vyksta daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija. Tai yra priežastys, kurios sudaro prielaidas didinti polistireninio putplasčio gamybą ir pardavimus. 

polistireninis putplastisUkmergės gamykloje gaminamas trijų tipų polistireninis putplastis įvairiems pastatams apšiltinti. „TERMOPORAS“ – tai klasikinės, ilgaamžės baltojo polistireninio putplasčio plokštės; „GEOPORAS“ – mažai vandens įgeriančios termoizoliacinės plokštės, įprastai naudojamos pamatams apšiltinti. Pilkos spalvos polistireninis putplastis „NEOPORAS“ yra nauja, bet sparčiai populiarėjanti termoizoliacinė medžiaga. Jos populiarumą lėmė pagerintos termoizoliacinės savybės. Lietuvoje įsigaliojus privalomiems A energinio naudingumo reikalavimams, ėmė didėti ir termoizoliacinio sluoksnio storis. „NEOPORAS“ turi geresnes šilumines savybes, todėl apšiltinant pastatus šia medžiaga galima sumažinti termoizoliacinį sluoksnį.

Nemaža dalis gelžbetonio gaminių eksportuojama į Švediją, o Ukmergėje pagamintas polistireninis putplastis sėkmingai parduodamas vidaus rinkoje. 

„Prieš kelerius metus nerimavome dėl rinkos, kad Lietuvą užplūs polistireninis putplastis iš Lenkijos, tačiau situacija pasikeitė – Lietuvos gamintojai suvokė, kad negalima brangiai gaminti ir brangiai parduoti. Todėl visi šio produkto gamintojai ėmėsi maksimaliai automatizuoti procesus, taip didindami našumą ir mažindami savikainą. Tokiu būdu mes galime sėkmingai konkuruoti su įvežtine termoizoliacine medžiaga, – sako V. Pakulis. – Kita vertus, mūsų klientai įsitikino, kad kaimyninės šalies gaminių kokybė nėra nepriekaištinga. Esant panašiai kainai, jie renkasi lietuvišką, patikimesnės kokybės gaminį. Taigi, automatizavę polistireninio putplasčio gamybą ir padidinę darbo našumą, į rinką tiekiame deklaruojamos kokybės produktą.“

Sukūrė unikalią darbuotojų mokymo sistemą

Per pastaruosius 10 metų įmonės darbuotojų skaičius išaugo triskart – nuo 60 iki 180–190 darbuotojų.

„Manau, kad darbuotojų skaičius augs iki 200, nes planuojame gamybos augimą, investuojame į naujus įrenginius. Darbuotojų augimas nėra paprastas dalykas. Pirmiausia juos reikia pritraukti į gamyklą, patiems išmokyti dirbti, nes niekas nerengia gelžbetonio ar polistireninio putplasčio gamybai būtinų darbuotojų. Parengę žmones, turime ieškoti būdų, kaip juos motyvuoti dirbti ir išlaikyti įmonėje“, – sako įmonės generalinis direktorius V. Pakulis.

Šiuo atveju įmonė veikia dviem kryptimis – investuoja į mokymus ir diegia priemones, didinančias gamybos efektyvumą bei našumą. Tik tokiu atveju, vadovo pastebėjimu, darbuotojai uždirbs ne mažiau negu šalies ar Ukmergės atlyginimo vidurkis. 

Kadangi rinkai reikia ne standartizuotų, o individualių gelžbetonio gaminių, įmonė įkūrė naują projektavimo skyrių, kuriame dirba konstruktoriai, nes pirmiausia būsimą gaminį reikia suprojektuoti. Kad darbininkas galėtų pagaminti konstruktoriaus suprojektuotą gaminį, jis turi būti pakankamai kvalifikuotas, turėti specialių kompetencijų, nes tenka dirbti su sudėtingais įrenginiais.

„Kai ateina naujas žmogus, jį nuvedi į gamybos cechą, prasideda chaosas – neapmokytas žmogus tiesiog nemoka dirbti. Pamatėme problemą – kad žmogus gebėtų dirbti, jį reikia išmokyti, – pasakoja V. Pakulis. – Darbininkams mes organizuojame mokymus šešioms kvalifikacinėms kategorijoms įgyti. Parengėme mokymų programas kiekvienai kvalifikacinei kategorijai pagal gamybos sritis: pirmiausia mokoma teorijos, o tada mokoma praktiškai. Po mokymų žinias vertina specialiai sudaryta atestacinė komisija. Mokymų programos sudarytos taip, kad žmogus tikrai išmoktų dirbti, todėl įgyti visas šešias kategorijas per vienerius metus neįmanoma. Įgyti ir siekti aukštesnių kategorijų darbininkai suinteresuoti, nes nuo to priklauso ir atlyginimas.“

V. Pakulis pripažįsta, kad iš pradžių tokios sistemos paveikumu netikėjo ir patys įmonės specialistai, technologai, juolab – darbininkai. Tačiau sistema pasiteisino. Tiesa, buvo ir taip, kad po atestacijos kai kurių ilgą laiką dirbusių darbininkų kvalifikacijos kategorija buvo pažeminta.

Ribotą automatizavimo galimybę lemia individualūs gaminiai

Didindama darbuotojų skaičių, įmonė ne tik juos apmoko, bet ir diegia technologijas, keliančias darbo našumą. Tačiau ne visos gamybos sritys, bent jau šiuo metu, gali būti maksimaliai automatizuotos.  

Nuo 2011 m. įmonės gamybos ir pardavimų apimtys kasmet auga po 20–30 proc. Pradėjus gaminti naujas gelžbetonines sienines plokštes surenkamajai statybai, pasirodė, kad tokia gamyba imli rankų darbo. Tai buvo priežastys, lėmusios darbuotojų skaičiaus augimą. Nors viešojoje erdvėje itin didelis dėmesys skiriamas ketvirtajai pramonės revoliucijai arba robotizavimui, nestandartinių gelžbetonio gaminių gamyba, pasak V. Pakulio, visame pasaulyje vis dar neišsiverčia be rankų darbo. 

„Sienų plokštes gaminant pagal dabartinę technologiją, turime didinti darbuotojų skaičių, – negalime praleisti galimybės užsidirbti, gaminius tiekdami į Švediją. Tik labai gerai suvokiame, kad situacija kinta – gamindami sienines plokštes, turime ieškoti būdų, kaip tą patį gaminių kiekį gaminti pigiau, kuo daugiau procesų automatizuodami – tai neišvengiama, – sako V. Pakulis. – Kai kurios „Ukmergės gelžbetonio“ gamybos šakos, kaip perdengimo plokščių gamyba, jau pakankamai automatizuotos, darbo našumas siekia 80 proc. teorinių gamybos pajėgumų. Kitų gaminių gamybos automatizavimas laukia savo eilės.“ 

 
 
 
 
 
Akcinei bendrovei „Ukmergės gelžbetonis“ – 60 metų 
SVARBIAUSIOS DATOS:   
 
1958 m. įkurtas gamybinių įmonių kombinatas, kuriame buvo gaminami medienos gaminiai ir betonas. 
1964 m. įmonė pervadinta į Gelžbetonio gamyklą, kurioje jau buvo gaminamas ne tik betonas, bet ir gelžbetonio gaminiai. 
1976 m. pradėjo veikti naujas gelžbetonio gamybos cechas, kuris veikia iki šiol. 
1993 m. įmonė buvo privatizuota ir tapo akcine bendrove „Ukmergės gelžbetonis“. 
1996 m. „Ukmergės gelžbetonis“ pradėjo gaminti termoizoliacinę medžiagą – polistireninį putplastį. Įmonės akcininkai gerai suvokė, kad nesandarūs sovietmečio pastatai neturi perspektyvos – ateina energijos taupymo metas. Įžvalgų būta teisingų – „Ukmergės gelžbetonis“ per tuos metus tapo stambiu polistireninio putplasčio gamintoju. 
2007 m. pradėta atnaujinti gelžbetonio cecho technologinė įranga.
Ateitį projektuoja jau dabar
 
Lietuvos gelžbetonio rinka maža, o konkurencija didelė. Tai yra priežastys, verčiančios ieškoti perspektyvių sprendimų, t. y. automatizuoti, kompiuterizuoti gamybos procesus, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir didinti kompetencijas. 
 
„Lietuvos rinka ne tik maža, bet ir sunkiai prognozuojama, todėl mums kyla iššūkis būti lankstiems, gebėti greitai spręsti, greitai tenkinti užsakovų poreikius, didinti kokybės reikalavimus“, – sako 16 metų „Ukmergės gelžbetoniui“ vadovaujantis V. Pakulis.
Panašu, kad regionuose turi prasidėti naujo būsto statybos. Tokią situaciją V. Pakulis sako stebintis ir Ukmergėje – ima trūkti kokybiško naujo būsto. Iš dalies situaciją lemia ir grįžtantys iš emigracijos žmonės, ir jaunos šeimos, kurios nebenori kurtis sovietmečio namuose. 
 
Įmonės, kuri šiemet mini 60 metų sukaktį, vadovas nusiteikęs optimistiškai. Jis nelinkęs laukti, kol „užsidarius vienoms durims, atsivers kitos“. V. Pakulio vadovaujama įmonė projektuoja ateitį jau dabar, sėkmingai gelžbetonio gaminius pardavinėdama Švedijos rinkoje, stebėdama augančią polistireninio putplasčio paklausą vidaus rinkoje.
 
„Pirmiausia reikia ne skųstis, o ieškoti būdų situaciją keisti. Net ir dirbant regione, net ir gelžbetonio pramonėje, kuri nėra tokia moderni, kaip, pavyzdžiui, lazerių. Mūsų srityje taip pat yra daug potencialo, neišnaudotų galimybių. Tai ir kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų didinimas, įrangos modernizavimas, gamybos automatizavimas“, – sako bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius V. Pakulis.
 
Bendrovės UKMERGĖS GELŽBETONIS nuotr.
Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2026-08-19 11:17
„Forum Palace“ Vilniuje laukia didžiausias iki šiol sporto klubo atnaujinimas. Į kompleksišką maždaug 5 tūkst. kv. m ploto erdvių pertvarkymą numatoma investuoti apie 4 mln. eurų. Dalį šių lėšų – 3,2 mln. eurų – finansuoja „Urbo“ bankas, bendrovei „Forumo rūmai“ suteikęs iš viso 8,8 mln. eurų finans...
nuotrauka
2026-08-18 07:34
Subtilus santykis tarp dinamiško oro uosto šurmulio ir ramybės ieškančio keliautojo tapo pagrindine ašimi, aplink kurią sukurta atnaujinta „AIRINN Vilnius Airport“ viešbučio interjero visuma. Interjero studijos „In Arch“ vadovė Indrė Dorofėjūtė kartu su dizainere Laura Dudinska iš esmės transformavo...
nuotrauka
2026-08-17 08:47
Nepriklausomiems ekspertams baigus Vilniuje, Šeškinės g. 32, esančio prekybos centro techninės būklės vertinimą, pastato valdytojas „Baltisches Haus“ šeštadienį atnaujino jo veiklą. Atsižvelgus į ekspertų išvadas, sustiprinta stogo konstrukcija, o atlikus darbus patvirtinta, kad pastate užtikrintos ...
nuotrauka
2026-08-13 13:44
„Naresta“ mėnesiu anksčiau, nei planuota, baigė „Galio Group“ Vilniuje, šalia Vingio parko, vystomo gyvenamųjų namų kvartalo „ReVingis“ trečiojo etapo „City Space“ statybos darbus. Trijuose naujai iškilusiuose daugiabučiuose įrengti 165 butai. Į šį etapą investuota daugiau kaip 21 mln. Eur be PVM.
nuotrauka
2026-08-13 11:25
Vilniuje pradėti pirmieji daugiabučių atnaujinimo darbai, naudojant skydinės renovacijos technologiją. Žirmūnuose, Tuskulėnų g. 6, jau montuojami gamykloje pagaminti fasado skydai, o netrukus tokie darbai prasidės ir Antakalnio g. 91. Ši technologija leidžia didžiąją dalį darbų perkelti iš statybvie...
nuotrauka
2026-08-13 10:00
Liepą Šiaulių pramoniniame rajone (Pramonės g. 24B) oficialiai duris atvėrė naujasis „SDG grupės“ biuras. Beveik 950 kv. m ploto A++ energinio naudingumo pastatas žymi ne tik kokybinį įmonės plėtros šuolį, bet ir tapo ryškiu Šiaulių miesto architektūriniu akcentu. Strateginė investicija į nuosavą bi...
nuotrauka
2026-08-12 12:00,      papildyta 2026-08-13 14:15, Papildyta nuotraukomis
Šiuolaikinis verslo biuras jau seniai peržengė tiesiog darbo vietos sąvoką – šiandien tai įmonės identiteto, vertybių ir strateginių tikslų išraiška. Teisinių paslaugų sektoriuje, kur reprezentatyvumas privalo derėti su maksimaliu konfidencialumu, erdvės planavimas tampa ypatingu iššūkiu. Advokatų k...
nuotrauka
2026-08-10 13:08
„EIKA Construction“ laimėjo Panevėžio miesto savivaldybės skelbtą konkursą ir pasirašė sutartį dėl naujo pastato Savanorių a. 3A, šalia miesto autobusų stoties, statybos. Beveik 2 tūkst. kv. m pastate bus įrengtas Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius ir 21 būstas, skirtas Panevėži...
nuotrauka
2026-08-10 12:15
Besiplečiančiame Vilniaus Kalnėnų rajone žengtas svarbus žingsnis – Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą naujo darželio-pradinės mokyklos statybai Moravų g. 4. 14 215 kv. m ploto ugdymo įstaigoje numatoma įrengti vietas 576 pradinių klasių mokiniams ir 380 darželinukų. Pro...
nuotrauka
2026-08-06 08:07
Betonas yra viena svarbiausių statybinių medžiagų pasaulyje, tačiau jo pagrindinės sudedamosios dalies – portlandcemenčio – gamyba išlieka vienu didžiausių statybų sektoriaus CO₂ emisijų šaltinių. Ieškodami tvaresnių alternatyvų, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė iš atliekų ...
nuotrauka
2026-08-05 07:29
Šiuolaikinėje energiškai efektyvioje statyboje (A++ klasės bei pasyviuosiuose pastatuose) langų konstrukcijoms keliami ypač griežti sandarumo bei garso izoliacijos reikalavimai pagal EN 1026 ir EN 12207 standartus. Net ir pasirinkus aukščiausios klasės trijų stiklų paketą bei modernų PVC, aliuminio ...
nuotrauka
2026-08-03 07:21
Vilniaus Žirmūnuose prasidėjo pirmojo Lietuvoje daugiabučio skydinė renovacija. Ant Tuskulėnų g. 6 esančio penkiaaukščio jau montuojami gamykloje pagaminti fasado skydai, leidžiantys pastatą apšiltinti gerokai greičiau nei taikant įprastus renovacijos sprendimus. Projektą įgyvendinanti Aplinkos proj...
nuotrauka
2026-07-31 10:26
Įgyvendinant Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ projektą Vilniuje pasiektas dar vienas reikšmingas etapas – pasirašyta 13,55 mln. eurų vertės scenos inžinerinės įrangos tiekimo sutartis. Joje numatyta įdiegti pažangias scenos inžinerijos, garso, apšvietimo, vaizdo, ryšio ir valdymo sistemas,...
nuotrauka
2026-07-30 09:10
Kaune pradedamas dar vienas stambus sporto infrastruktūros projektas – Aleksote, Europos pr. 105A, pradedamos universalios futbolo ir regbio arenos statybos. Viešąjį rangos konkursą laimėjo bendrovė „Infes“, o projektinius pasiūlymus parengė bendrovė „Maspro“.
nuotrauka
2026-07-29 11:05
Vilniaus senamiesčio teritorijoje, kurioje ilgą laiką stovėjo apleisti garažai ir sandėliai, baigtas beveik 40 mln. eurų vertės gyvenamosios ir komercinės paskirties kompleksas „Sanguškų parkas“. Tarp Subačiaus, Žiupronių, K. Vanagėlio ir M. Daukšos gatvių iškilusio projekto generalinė rangovė „Nare...
nuotrauka
2026-07-28 09:34
Prie nekilnojamojo turto plėtros, statybų ir investicijų valdymo grupės „EIKA Group“ vadovų komandos prisijungė finansų ir investicijų srityje ilgametę patirtį sukaupęs Šarūnas Anilionis. Jis pradėjo eiti grupės finansų vadovo (CFO) pareigas. Šiuo pokyčiu „EIKA Group“ siekia sustiprinti finansų vald...
nuotrauka
2026-07-27 09:23
Pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupė „Civinity“ užbaigė Kroatijos liftų bendrovių „Metus“ ir „Metus Service“ įsigijimą iš Švedijos bendrovės „Sdiptech“. 2,44 mln. eurų vertės sandoris sustiprina grupės pozicijas Kroatijoje ir Slovėnijoje bei atveria galimybes plėsti liftų priežiūros pas...
nuotrauka
2026-07-24 11:07
Šiuolaikinė tiltų inžinerija evoliucionuoja, kai ekologinio tvarumo reikalavimai susijungia su pažangiausiomis gamybos technologijomis. Vilniaus pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nerį statyba žymi naują etapą Lietuvos infrastruktūros istorijoje, nes tokio masto laikančiosioms konstrukcijoms pirmą k...
nuotrauka
2026-07-23 13:57
Registrų centro atlikta 2025 metų finansinių ataskaitų analizė rodo, kad šalies verslas pernai išlaikė augimo tempą, tačiau statybų sektoriuje rezultatai buvo nevienodi. Dalis statybų ir kelių tiesimo įmonių fiksavo mažesnę apyvartą, nors bendra visų finansines ataskaitas pateikusių Lietuvos įmonių ...
nuotrauka
2026-07-23 10:34
Po rekonstrukcijos patikrinimo paaiškėjo, kad Kauno centrinio pašto rūmų atnaujinimo darbai vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pažeidimų nenustatė. Istorinis pastatas, tapęs Kauno modernizmo architektūros simboliu, šiuo metu pritaikomas...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas