2026 m. spalio 15 d. ketvirtadienis, 17:50:28
Reklama  |  facebook

60 metų sukaktį minintis „Ukmergės gelžbetonis“ džiaugiasi pajamų ir gamybinių apimčių augimu, bet ieško būdų didinti darbo našumą

2018-10-05 07:30
Akcinė bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ išgyvena pakilimą. Nuo 2011 m. įmonės gamybos ir pardavimų apimtys kasmet auga po 20–30 proc., o per pastaruosius 10 metų darbuotojų skaičius išaugo triskart ir auga toliau. Dabar 60 metų veiklos sukaktį mininti įmonė – tai du modernūs gamybos cechai, kurių viename gaminamas polistireninis putplastis, kitame – gelžbetonio gaminiai.
nuotrauka
Šiemet bendrovė UKMERGĖS GELŽBETONIS mini 60 metų veiklos sukaktį. Bendrovės nuotr.


Minimos įmonės
Ukmergės gelžbetonis, AB

Per 10 metų – 1 mln. kv. m kiaurymėtųjų perdengimo plokščių

Bendrovės gaminami gelžbetoniniai gaminiai skirti įvairios paskirties pastatų – gyvenamųjų, komercinių, gamybinių, sandėliavimo – statybai. 

vaclovas pakulis

Vaclovas Pakulis, bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius

„Nuo 2007 m., kuomet pradėjome gaminti kiaurymėtąsias perdengimo plokštes su nauja technologine linija, esame vieni didžiausių šių plokščių gamintojai. Suskaičiavome, kad šiemet, praėjus 10 metų nuo šios technologijos įdiegimo, būsime pagaminę 1 mln. kv. m kiaurymėtųjų perdengimo plokščių. Tai įspūdingas kiekis gaminių, kurių užtektų 6 tūkst. privačių namų pastatyti. Šios mūsų gaminamos plokštės tinka ne tik daugiabučiams, bet ir vienbučiams namams, gamykloms, sandėliams“, – dalijasi įspūdingais skaičiais Vaclovas Pakulis, bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius.

Prieš septynerius metus „Ukmergės gelžbetonio“ gamykloje pagal naujas technologijas buvo pradėti gaminti įvairūs laiptų elementai, konstrukciniai balkonų elementų sprendiniai su šilumos izoliacijos intarpais. Naujausias įmonės gaminys – pernai pradėtos gaminti gelžbetoninės vienasluoksnės ir trisluoksnės sieninės plokštės, skirtos surenkamųjų pastatų statybai. 

Didžiausia „Ukmergės gelžbetonio“ pagamintų surenkamųjų sienų plokščių dalis eksportuojama į Švediją, kur yra didelė statybinių medžiagų paklausa, o apie 90 proc. pastatų statomi iš surenkamojo gelžbetonio. Lietuvoje statybininkai pamažu irgi pradeda naudoti šiuos gaminius, jaučiama auganti surenkamojo gelžbetonio paklausa, tačiau mūras ir monolitas vis dar savo pozicijų neužleidžia.

„Pagamintos mūsų gamykloje trisluoksnės sienų plokštės, kurių aukštis siekė net 9,7 m, jau buvo panaudotos Vilniuje, statant naują baseiną S. Nėries gatvėje“, – pasakoja V. Pakulis. 

Gamina trijų tipų polistireninį putplastį

Polistireninio putplasčio gamyba yra kita stambi įmonės veiklos sritis, dėl kurios gamyklos savininkai apsisprendė dar 1996 metais. Šių produktų gamybą ir pardavimus augina ir šalies politika – įsigaliojo nauji reikalavimai statyti aukštesnės – A energinio efektyvumo – klasės pastatus. Lietuvoje daugėja pastatų, kurie yra dar aukštesnės – A+ energinio naudingumo – klasės. Intensyviai vyksta daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija. Tai yra priežastys, kurios sudaro prielaidas didinti polistireninio putplasčio gamybą ir pardavimus. 

polistireninis putplastisUkmergės gamykloje gaminamas trijų tipų polistireninis putplastis įvairiems pastatams apšiltinti. „TERMOPORAS“ – tai klasikinės, ilgaamžės baltojo polistireninio putplasčio plokštės; „GEOPORAS“ – mažai vandens įgeriančios termoizoliacinės plokštės, įprastai naudojamos pamatams apšiltinti. Pilkos spalvos polistireninis putplastis „NEOPORAS“ yra nauja, bet sparčiai populiarėjanti termoizoliacinė medžiaga. Jos populiarumą lėmė pagerintos termoizoliacinės savybės. Lietuvoje įsigaliojus privalomiems A energinio naudingumo reikalavimams, ėmė didėti ir termoizoliacinio sluoksnio storis. „NEOPORAS“ turi geresnes šilumines savybes, todėl apšiltinant pastatus šia medžiaga galima sumažinti termoizoliacinį sluoksnį.

Nemaža dalis gelžbetonio gaminių eksportuojama į Švediją, o Ukmergėje pagamintas polistireninis putplastis sėkmingai parduodamas vidaus rinkoje. 

„Prieš kelerius metus nerimavome dėl rinkos, kad Lietuvą užplūs polistireninis putplastis iš Lenkijos, tačiau situacija pasikeitė – Lietuvos gamintojai suvokė, kad negalima brangiai gaminti ir brangiai parduoti. Todėl visi šio produkto gamintojai ėmėsi maksimaliai automatizuoti procesus, taip didindami našumą ir mažindami savikainą. Tokiu būdu mes galime sėkmingai konkuruoti su įvežtine termoizoliacine medžiaga, – sako V. Pakulis. – Kita vertus, mūsų klientai įsitikino, kad kaimyninės šalies gaminių kokybė nėra nepriekaištinga. Esant panašiai kainai, jie renkasi lietuvišką, patikimesnės kokybės gaminį. Taigi, automatizavę polistireninio putplasčio gamybą ir padidinę darbo našumą, į rinką tiekiame deklaruojamos kokybės produktą.“

Sukūrė unikalią darbuotojų mokymo sistemą

Per pastaruosius 10 metų įmonės darbuotojų skaičius išaugo triskart – nuo 60 iki 180–190 darbuotojų.

„Manau, kad darbuotojų skaičius augs iki 200, nes planuojame gamybos augimą, investuojame į naujus įrenginius. Darbuotojų augimas nėra paprastas dalykas. Pirmiausia juos reikia pritraukti į gamyklą, patiems išmokyti dirbti, nes niekas nerengia gelžbetonio ar polistireninio putplasčio gamybai būtinų darbuotojų. Parengę žmones, turime ieškoti būdų, kaip juos motyvuoti dirbti ir išlaikyti įmonėje“, – sako įmonės generalinis direktorius V. Pakulis.

Šiuo atveju įmonė veikia dviem kryptimis – investuoja į mokymus ir diegia priemones, didinančias gamybos efektyvumą bei našumą. Tik tokiu atveju, vadovo pastebėjimu, darbuotojai uždirbs ne mažiau negu šalies ar Ukmergės atlyginimo vidurkis. 

Kadangi rinkai reikia ne standartizuotų, o individualių gelžbetonio gaminių, įmonė įkūrė naują projektavimo skyrių, kuriame dirba konstruktoriai, nes pirmiausia būsimą gaminį reikia suprojektuoti. Kad darbininkas galėtų pagaminti konstruktoriaus suprojektuotą gaminį, jis turi būti pakankamai kvalifikuotas, turėti specialių kompetencijų, nes tenka dirbti su sudėtingais įrenginiais.

„Kai ateina naujas žmogus, jį nuvedi į gamybos cechą, prasideda chaosas – neapmokytas žmogus tiesiog nemoka dirbti. Pamatėme problemą – kad žmogus gebėtų dirbti, jį reikia išmokyti, – pasakoja V. Pakulis. – Darbininkams mes organizuojame mokymus šešioms kvalifikacinėms kategorijoms įgyti. Parengėme mokymų programas kiekvienai kvalifikacinei kategorijai pagal gamybos sritis: pirmiausia mokoma teorijos, o tada mokoma praktiškai. Po mokymų žinias vertina specialiai sudaryta atestacinė komisija. Mokymų programos sudarytos taip, kad žmogus tikrai išmoktų dirbti, todėl įgyti visas šešias kategorijas per vienerius metus neįmanoma. Įgyti ir siekti aukštesnių kategorijų darbininkai suinteresuoti, nes nuo to priklauso ir atlyginimas.“

V. Pakulis pripažįsta, kad iš pradžių tokios sistemos paveikumu netikėjo ir patys įmonės specialistai, technologai, juolab – darbininkai. Tačiau sistema pasiteisino. Tiesa, buvo ir taip, kad po atestacijos kai kurių ilgą laiką dirbusių darbininkų kvalifikacijos kategorija buvo pažeminta.

Ribotą automatizavimo galimybę lemia individualūs gaminiai

Didindama darbuotojų skaičių, įmonė ne tik juos apmoko, bet ir diegia technologijas, keliančias darbo našumą. Tačiau ne visos gamybos sritys, bent jau šiuo metu, gali būti maksimaliai automatizuotos.  

Nuo 2011 m. įmonės gamybos ir pardavimų apimtys kasmet auga po 20–30 proc. Pradėjus gaminti naujas gelžbetonines sienines plokštes surenkamajai statybai, pasirodė, kad tokia gamyba imli rankų darbo. Tai buvo priežastys, lėmusios darbuotojų skaičiaus augimą. Nors viešojoje erdvėje itin didelis dėmesys skiriamas ketvirtajai pramonės revoliucijai arba robotizavimui, nestandartinių gelžbetonio gaminių gamyba, pasak V. Pakulio, visame pasaulyje vis dar neišsiverčia be rankų darbo. 

„Sienų plokštes gaminant pagal dabartinę technologiją, turime didinti darbuotojų skaičių, – negalime praleisti galimybės užsidirbti, gaminius tiekdami į Švediją. Tik labai gerai suvokiame, kad situacija kinta – gamindami sienines plokštes, turime ieškoti būdų, kaip tą patį gaminių kiekį gaminti pigiau, kuo daugiau procesų automatizuodami – tai neišvengiama, – sako V. Pakulis. – Kai kurios „Ukmergės gelžbetonio“ gamybos šakos, kaip perdengimo plokščių gamyba, jau pakankamai automatizuotos, darbo našumas siekia 80 proc. teorinių gamybos pajėgumų. Kitų gaminių gamybos automatizavimas laukia savo eilės.“ 

 
 
 
 
 
Akcinei bendrovei „Ukmergės gelžbetonis“ – 60 metų 
SVARBIAUSIOS DATOS:   
 
• 1958 m. įkurtas gamybinių įmonių kombinatas, kuriame buvo gaminami medienos gaminiai ir betonas. 
• 1964 m. įmonė pervadinta į Gelžbetonio gamyklą, kurioje jau buvo gaminamas ne tik betonas, bet ir gelžbetonio gaminiai. 
• 1976 m. pradėjo veikti naujas gelžbetonio gamybos cechas, kuris veikia iki šiol. 
• 1993 m. įmonė buvo privatizuota ir tapo akcine bendrove „Ukmergės gelžbetonis“. 
• 1996 m. „Ukmergės gelžbetonis“ pradėjo gaminti termoizoliacinę medžiagą – polistireninį putplastį. Įmonės akcininkai gerai suvokė, kad nesandarūs sovietmečio pastatai neturi perspektyvos – ateina energijos taupymo metas. Įžvalgų būta teisingų – „Ukmergės gelžbetonis“ per tuos metus tapo stambiu polistireninio putplasčio gamintoju. 
• 2007 m. pradėta atnaujinti gelžbetonio cecho technologinė įranga.
Ateitį projektuoja jau dabar
 
Lietuvos gelžbetonio rinka maža, o konkurencija didelė. Tai yra priežastys, verčiančios ieškoti perspektyvių sprendimų, t. y. automatizuoti, kompiuterizuoti gamybos procesus, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir didinti kompetencijas. 
 
„Lietuvos rinka ne tik maža, bet ir sunkiai prognozuojama, todėl mums kyla iššūkis būti lankstiems, gebėti greitai spręsti, greitai tenkinti užsakovų poreikius, didinti kokybės reikalavimus“, – sako 16 metų „Ukmergės gelžbetoniui“ vadovaujantis V. Pakulis.
Panašu, kad regionuose turi prasidėti naujo būsto statybos. Tokią situaciją V. Pakulis sako stebintis ir Ukmergėje – ima trūkti kokybiško naujo būsto. Iš dalies situaciją lemia ir grįžtantys iš emigracijos žmonės, ir jaunos šeimos, kurios nebenori kurtis sovietmečio namuose. 
 
Įmonės, kuri šiemet mini 60 metų sukaktį, vadovas nusiteikęs optimistiškai. Jis nelinkęs laukti, kol „užsidarius vienoms durims, atsivers kitos“. V. Pakulio vadovaujama įmonė projektuoja ateitį jau dabar, sėkmingai gelžbetonio gaminius pardavinėdama Švedijos rinkoje, stebėdama augančią polistireninio putplasčio paklausą vidaus rinkoje.
 
„Pirmiausia reikia ne skųstis, o ieškoti būdų situaciją keisti. Net ir dirbant regione, net ir gelžbetonio pramonėje, kuri nėra tokia moderni, kaip, pavyzdžiui, lazerių. Mūsų srityje taip pat yra daug potencialo, neišnaudotų galimybių. Tai ir kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų didinimas, įrangos modernizavimas, gamybos automatizavimas“, – sako bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius V. Pakulis.
 
Bendrovės UKMERGĖS GELŽBETONIS nuotr.
Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2026-10-15 09:07
Vilniuje kylantys Nacionalinis stadionas ir Nacionalinė koncertų salė-Tautos namai artėja prie svarbių statybos etapų: stadione ruošiamasi montuoti stogą, o koncertų salės konstrukcijas planuojama užbaigti dar šiemet. Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės vadovai sutarė dėl bendros tolesnio pr...
nuotrauka
2026-10-15 07:27
Statybvietėje vagystė ar vandalizmas reiškia ne tik prarastą turtą. Pavogti įrankiai, kabeliai, kuras ar įranga gali sustabdyti darbus, sukelti papildomų išlaidų ir nukelti projekto terminus. Todėl šiuolaikinė apsauga verslui tampa ne vien priemone turtui saugoti – ji padeda užkirsti kelią incidentu...
nuotrauka
2026-10-15 06:28
Gynybos pramonės investuotojams Lietuvoje gali atsiverti kelias greičiau pradėti gamybą ir plėsti pajėgumus. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų strategiškai svarbiems privataus verslo gynybos ir saugumo pramonės projektams suteikti valstybei svarbaus projekto statusą ir pasinaudoti supapra...
nuotrauka
2026-10-14 07:15
„Cramo“ vardas Lietuvos rinkoje pradeda naują etapą – nuo 2026 m. rugsėjo bendrovė palaipsniui pereina prie „Boels Rental“ prekės ženklo. Tačiau klientams svarbiausia ne naujas logotipas: už jo slypi didesnė tarptautinė grupė, platesnis technikos ir įrangos pasirinkimas, daugiau specializuotų sprend...
nuotrauka
2026-10-12 10:53
Daugiau nei 5 mln. eurų investicija Alytuje virto nauja mokslo infrastruktūra – baigtos Kauno kolegijos Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centro „FoodHealth“ statybos. Komplekso išskirtinumas – 800 kv. m ploto žaliųjų inovacijų erdvė ir specializuotos laboratorijos, skirtos maisto bei sveik...
nuotrauka
2026-10-12 08:25
Priedanga, kurioje neapsaugotos konstrukcijos, nėra tinkamos vėdinimo sistemos, o langai užklijuoti apsaugine plėvele, gali suteikti klaidingą saugumo jausmą – ir realaus pavojaus metu tapti papildomu rizikos šaltiniu.
nuotrauka
2026-10-09 11:00
Vilniaus Šeškinėje daugiau nei dvigubai išaugusi pradinė nekilnojamojo turto aukciono kaina parodė, kiek gali būti vertas didelis sklypas intensyviai užstatytoje miesto dalyje. Daugiau nei 62 arų teritoriją su administraciniu pastatu Buivydiškių gatvėje už beveik 5,53 mln. eurų įsigijo „Maxima LT“ a...
nuotrauka
2026-10-08 09:16
Kauno verslo miestelis „Urban HUB“ žengia į kitą plėtros etapą – „Luminor“ suteikė ilgalaikį finansavimą pirmajam projekto etapui, o atlaisvintas „SBA Urban“ nuosavas kapitalas leis ruoštis naujoms investicijoms. Projektui augant numatoma, kad bendras nuomojamas plotas Kaune pasieks apie 60 000 kv. ...
nuotrauka
2026-10-07 16:25
NT rinkos stabdžiai kol kas nespaudžiami – rugsėjį Lietuvoje įregistruota net 12,6 tūkst. sandorių, o per devynis mėnesius jų skaičius jau 8,1 proc. lenkia praėjusių metų rezultatą. Jei paskutiniai metų mėnesiai nepakeis krypties, 2026-uosius NT rinka gali užbaigti akivaizdžiai aktyviau nei 2025-uos...
nuotrauka
2026-10-07 15:56
Vilniaus centre stovintis daugiau nei 50 metų pastatas netrukus turėtų kardinaliai pakeisti savo veidą ir energetinį efektyvumą. Turto banko vystomas administracinio pastato Gedimino pr. 38 modernizavimo projektas projektavimo stadijoje pelnė tarptautinį BREEAM „Excellent“ įvertinimą – projektas sur...
nuotrauka
2026-10-07 06:19
Šalčininkuose verslui atsiveria naujos galimybės – čia pradėjo veikti jau 17-oji Inovacijų agentūros aktyvaus verslo erdvė „Spiečius“. Iki metų pabaigos jų tinklas išsiplės dar trimis erdvėmis, todėl Lietuvoje iš viso veiks 20 „Spiečių“.
nuotrauka
2026-10-06 07:07
Klaipėdos regione statybų įmonės susiduria su aštrėjančia kova dėl darbuotojų – sektorius yra tarp daugiausia personalo prarandančių sričių, o darbuotojai vis dažniau keliasi pas kitus darbdavius. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad ši migracija pirmiausia reiškia ne profesijos keitimą, o konkurenc...
nuotrauka
2026-10-06 06:50
Rūdninkuose jau stovi Vokietijos brigadai skirti gyvenamieji korpusai, kuriuose galės apsigyventi iki 600 karių – taip į finišo tiesiąją įžengė vienas didžiausių Lietuvos karinės infrastruktūros projektų. Šalia naujų pastatų pasodinta ir simbolinė ąžuolų alėja.
nuotrauka
2026-10-02 09:51
Alytuje pardavimui ruoštas valstybės pastatas netikėtai gavo naują paskirtį – po 435,2 tūkst. eurų vertės remonto Savanorių g. 4 įsikūrė Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnyba. Sprendimas atnaujinti pastatą priimtas atsiradus didesnių patalpų poreikiui, o iki šiol kariuom...
nuotrauka
2026-10-02 08:56
Iki 2030 m. Lietuva turi atnaujinti beveik 2,2 mln. kv. m valstybės ir savivaldybių viešųjų pastatų, tačiau iki šiol padaryta tik maždaug penktadalis darbo. Valstybės kontrolė perspėja: jei artimiausiu metu nebus užtikrintas apie 681 mln. eurų finansavimas, iki 2030-ųjų gali likti neatnaujinta bevei...
nuotrauka
2026-10-01 08:14
Estijos medienos pramonės grupė „Lemeks Grupp“ stiprina savo pozicijas Lietuvos rinkoje – jos valdoma „Palmako“ rugsėjo 30 d. užbaigė vienos didžiausių Baltijos šalyse klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų „Jūrės Medis“ įsigijimą. Sandoris turėtų išplėsti „Palmako“ gamybos galimybes ir sustiprin...
nuotrauka
2026-10-01 08:00
Kauno Dainavos mikrorajone į žemę įleista statybų kapsulė žymi 130 vietų senjorų globos namų projekto pradžią – į beveik 3 500 kv. m pastatą investuojama 10 mln. eurų, o darbus planuojama užbaigti per metus. Generalinio rangovo vaidmuo patikėtas „Conres“.
nuotrauka
2026-10-01 07:16
Nuo kitų metų pradžios Lietuvos elektrotechnikos ir apšvietimo rinkoje – reikšmingas pokytis: „Würth“ grupei priklausančios „Gaudrė“ ir „Elektrobalt“ taps viena įmone. Po susijungimo organizacijoje bus išsaugoti abu rinkoje žinomi prekės ženklai, o bendrai įmonei vadovaus du vadovai.
nuotrauka
2026-09-29 09:19
Daugiau kaip 12 mln. eurų investicija keičia buvusios „Švyturio“ alaus daryklos paskirtį – rekonstruojamoje 5300 kv. metrų patalpoje Klaipėdos centre įsikurs naujasis Klaipėdos licėjaus pastatas. 2027 m. rugsėjį mokykla turėtų priimti pirmuosius mokinius, o pastate bus įrengti ne tik 34 mokymo kabin...
nuotrauka
2026-09-29 06:10
Vilniaus kongresų centras pagaliau pereina nuo architektūrinės vizijos prie realaus projekto – pasirašyta projektavimo sutartis su architektūrinės idėjos konkursą laimėjusia „IMPLMNT architects“. Projektuotojų laukia ambicinga užduotis: sukurti iki 4,4 tūkst. dalyvių priimsiantį tarptautinių konfere...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas