2026 m. gegužės 16 d. šeštadienis, 20:03:13
Reklama  |  facebook

60 metų sukaktį minintis „Ukmergės gelžbetonis“ džiaugiasi pajamų ir gamybinių apimčių augimu, bet ieško būdų didinti darbo našumą

2018-10-05 07:30
Akcinė bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ išgyvena pakilimą. Nuo 2011 m. įmonės gamybos ir pardavimų apimtys kasmet auga po 20–30 proc., o per pastaruosius 10 metų darbuotojų skaičius išaugo triskart ir auga toliau. Dabar 60 metų veiklos sukaktį mininti įmonė – tai du modernūs gamybos cechai, kurių viename gaminamas polistireninis putplastis, kitame – gelžbetonio gaminiai.
nuotrauka
Šiemet bendrovė UKMERGĖS GELŽBETONIS mini 60 metų veiklos sukaktį. Bendrovės nuotr.


Minimos įmonės
Ukmergės gelžbetonis, AB

Per 10 metų – 1 mln. kv. m kiaurymėtųjų perdengimo plokščių

Bendrovės gaminami gelžbetoniniai gaminiai skirti įvairios paskirties pastatų – gyvenamųjų, komercinių, gamybinių, sandėliavimo – statybai. 

vaclovas pakulis

Vaclovas Pakulis, bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius

„Nuo 2007 m., kuomet pradėjome gaminti kiaurymėtąsias perdengimo plokštes su nauja technologine linija, esame vieni didžiausių šių plokščių gamintojai. Suskaičiavome, kad šiemet, praėjus 10 metų nuo šios technologijos įdiegimo, būsime pagaminę 1 mln. kv. m kiaurymėtųjų perdengimo plokščių. Tai įspūdingas kiekis gaminių, kurių užtektų 6 tūkst. privačių namų pastatyti. Šios mūsų gaminamos plokštės tinka ne tik daugiabučiams, bet ir vienbučiams namams, gamykloms, sandėliams“, – dalijasi įspūdingais skaičiais Vaclovas Pakulis, bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius.

Prieš septynerius metus „Ukmergės gelžbetonio“ gamykloje pagal naujas technologijas buvo pradėti gaminti įvairūs laiptų elementai, konstrukciniai balkonų elementų sprendiniai su šilumos izoliacijos intarpais. Naujausias įmonės gaminys – pernai pradėtos gaminti gelžbetoninės vienasluoksnės ir trisluoksnės sieninės plokštės, skirtos surenkamųjų pastatų statybai. 

Didžiausia „Ukmergės gelžbetonio“ pagamintų surenkamųjų sienų plokščių dalis eksportuojama į Švediją, kur yra didelė statybinių medžiagų paklausa, o apie 90 proc. pastatų statomi iš surenkamojo gelžbetonio. Lietuvoje statybininkai pamažu irgi pradeda naudoti šiuos gaminius, jaučiama auganti surenkamojo gelžbetonio paklausa, tačiau mūras ir monolitas vis dar savo pozicijų neužleidžia.

„Pagamintos mūsų gamykloje trisluoksnės sienų plokštės, kurių aukštis siekė net 9,7 m, jau buvo panaudotos Vilniuje, statant naują baseiną S. Nėries gatvėje“, – pasakoja V. Pakulis. 

Gamina trijų tipų polistireninį putplastį

Polistireninio putplasčio gamyba yra kita stambi įmonės veiklos sritis, dėl kurios gamyklos savininkai apsisprendė dar 1996 metais. Šių produktų gamybą ir pardavimus augina ir šalies politika – įsigaliojo nauji reikalavimai statyti aukštesnės – A energinio efektyvumo – klasės pastatus. Lietuvoje daugėja pastatų, kurie yra dar aukštesnės – A+ energinio naudingumo – klasės. Intensyviai vyksta daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija. Tai yra priežastys, kurios sudaro prielaidas didinti polistireninio putplasčio gamybą ir pardavimus. 

polistireninis putplastisUkmergės gamykloje gaminamas trijų tipų polistireninis putplastis įvairiems pastatams apšiltinti. „TERMOPORAS“ – tai klasikinės, ilgaamžės baltojo polistireninio putplasčio plokštės; „GEOPORAS“ – mažai vandens įgeriančios termoizoliacinės plokštės, įprastai naudojamos pamatams apšiltinti. Pilkos spalvos polistireninis putplastis „NEOPORAS“ yra nauja, bet sparčiai populiarėjanti termoizoliacinė medžiaga. Jos populiarumą lėmė pagerintos termoizoliacinės savybės. Lietuvoje įsigaliojus privalomiems A energinio naudingumo reikalavimams, ėmė didėti ir termoizoliacinio sluoksnio storis. „NEOPORAS“ turi geresnes šilumines savybes, todėl apšiltinant pastatus šia medžiaga galima sumažinti termoizoliacinį sluoksnį.

Nemaža dalis gelžbetonio gaminių eksportuojama į Švediją, o Ukmergėje pagamintas polistireninis putplastis sėkmingai parduodamas vidaus rinkoje. 

„Prieš kelerius metus nerimavome dėl rinkos, kad Lietuvą užplūs polistireninis putplastis iš Lenkijos, tačiau situacija pasikeitė – Lietuvos gamintojai suvokė, kad negalima brangiai gaminti ir brangiai parduoti. Todėl visi šio produkto gamintojai ėmėsi maksimaliai automatizuoti procesus, taip didindami našumą ir mažindami savikainą. Tokiu būdu mes galime sėkmingai konkuruoti su įvežtine termoizoliacine medžiaga, – sako V. Pakulis. – Kita vertus, mūsų klientai įsitikino, kad kaimyninės šalies gaminių kokybė nėra nepriekaištinga. Esant panašiai kainai, jie renkasi lietuvišką, patikimesnės kokybės gaminį. Taigi, automatizavę polistireninio putplasčio gamybą ir padidinę darbo našumą, į rinką tiekiame deklaruojamos kokybės produktą.“

Sukūrė unikalią darbuotojų mokymo sistemą

Per pastaruosius 10 metų įmonės darbuotojų skaičius išaugo triskart – nuo 60 iki 180–190 darbuotojų.

„Manau, kad darbuotojų skaičius augs iki 200, nes planuojame gamybos augimą, investuojame į naujus įrenginius. Darbuotojų augimas nėra paprastas dalykas. Pirmiausia juos reikia pritraukti į gamyklą, patiems išmokyti dirbti, nes niekas nerengia gelžbetonio ar polistireninio putplasčio gamybai būtinų darbuotojų. Parengę žmones, turime ieškoti būdų, kaip juos motyvuoti dirbti ir išlaikyti įmonėje“, – sako įmonės generalinis direktorius V. Pakulis.

Šiuo atveju įmonė veikia dviem kryptimis – investuoja į mokymus ir diegia priemones, didinančias gamybos efektyvumą bei našumą. Tik tokiu atveju, vadovo pastebėjimu, darbuotojai uždirbs ne mažiau negu šalies ar Ukmergės atlyginimo vidurkis. 

Kadangi rinkai reikia ne standartizuotų, o individualių gelžbetonio gaminių, įmonė įkūrė naują projektavimo skyrių, kuriame dirba konstruktoriai, nes pirmiausia būsimą gaminį reikia suprojektuoti. Kad darbininkas galėtų pagaminti konstruktoriaus suprojektuotą gaminį, jis turi būti pakankamai kvalifikuotas, turėti specialių kompetencijų, nes tenka dirbti su sudėtingais įrenginiais.

„Kai ateina naujas žmogus, jį nuvedi į gamybos cechą, prasideda chaosas – neapmokytas žmogus tiesiog nemoka dirbti. Pamatėme problemą – kad žmogus gebėtų dirbti, jį reikia išmokyti, – pasakoja V. Pakulis. – Darbininkams mes organizuojame mokymus šešioms kvalifikacinėms kategorijoms įgyti. Parengėme mokymų programas kiekvienai kvalifikacinei kategorijai pagal gamybos sritis: pirmiausia mokoma teorijos, o tada mokoma praktiškai. Po mokymų žinias vertina specialiai sudaryta atestacinė komisija. Mokymų programos sudarytos taip, kad žmogus tikrai išmoktų dirbti, todėl įgyti visas šešias kategorijas per vienerius metus neįmanoma. Įgyti ir siekti aukštesnių kategorijų darbininkai suinteresuoti, nes nuo to priklauso ir atlyginimas.“

V. Pakulis pripažįsta, kad iš pradžių tokios sistemos paveikumu netikėjo ir patys įmonės specialistai, technologai, juolab – darbininkai. Tačiau sistema pasiteisino. Tiesa, buvo ir taip, kad po atestacijos kai kurių ilgą laiką dirbusių darbininkų kvalifikacijos kategorija buvo pažeminta.

Ribotą automatizavimo galimybę lemia individualūs gaminiai

Didindama darbuotojų skaičių, įmonė ne tik juos apmoko, bet ir diegia technologijas, keliančias darbo našumą. Tačiau ne visos gamybos sritys, bent jau šiuo metu, gali būti maksimaliai automatizuotos.  

Nuo 2011 m. įmonės gamybos ir pardavimų apimtys kasmet auga po 20–30 proc. Pradėjus gaminti naujas gelžbetonines sienines plokštes surenkamajai statybai, pasirodė, kad tokia gamyba imli rankų darbo. Tai buvo priežastys, lėmusios darbuotojų skaičiaus augimą. Nors viešojoje erdvėje itin didelis dėmesys skiriamas ketvirtajai pramonės revoliucijai arba robotizavimui, nestandartinių gelžbetonio gaminių gamyba, pasak V. Pakulio, visame pasaulyje vis dar neišsiverčia be rankų darbo. 

„Sienų plokštes gaminant pagal dabartinę technologiją, turime didinti darbuotojų skaičių, – negalime praleisti galimybės užsidirbti, gaminius tiekdami į Švediją. Tik labai gerai suvokiame, kad situacija kinta – gamindami sienines plokštes, turime ieškoti būdų, kaip tą patį gaminių kiekį gaminti pigiau, kuo daugiau procesų automatizuodami – tai neišvengiama, – sako V. Pakulis. – Kai kurios „Ukmergės gelžbetonio“ gamybos šakos, kaip perdengimo plokščių gamyba, jau pakankamai automatizuotos, darbo našumas siekia 80 proc. teorinių gamybos pajėgumų. Kitų gaminių gamybos automatizavimas laukia savo eilės.“ 

 
 
 
 
 
Akcinei bendrovei „Ukmergės gelžbetonis“ – 60 metų 
SVARBIAUSIOS DATOS:   
 
1958 m. įkurtas gamybinių įmonių kombinatas, kuriame buvo gaminami medienos gaminiai ir betonas. 
1964 m. įmonė pervadinta į Gelžbetonio gamyklą, kurioje jau buvo gaminamas ne tik betonas, bet ir gelžbetonio gaminiai. 
1976 m. pradėjo veikti naujas gelžbetonio gamybos cechas, kuris veikia iki šiol. 
1993 m. įmonė buvo privatizuota ir tapo akcine bendrove „Ukmergės gelžbetonis“. 
1996 m. „Ukmergės gelžbetonis“ pradėjo gaminti termoizoliacinę medžiagą – polistireninį putplastį. Įmonės akcininkai gerai suvokė, kad nesandarūs sovietmečio pastatai neturi perspektyvos – ateina energijos taupymo metas. Įžvalgų būta teisingų – „Ukmergės gelžbetonis“ per tuos metus tapo stambiu polistireninio putplasčio gamintoju. 
2007 m. pradėta atnaujinti gelžbetonio cecho technologinė įranga.
Ateitį projektuoja jau dabar
 
Lietuvos gelžbetonio rinka maža, o konkurencija didelė. Tai yra priežastys, verčiančios ieškoti perspektyvių sprendimų, t. y. automatizuoti, kompiuterizuoti gamybos procesus, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir didinti kompetencijas. 
 
„Lietuvos rinka ne tik maža, bet ir sunkiai prognozuojama, todėl mums kyla iššūkis būti lankstiems, gebėti greitai spręsti, greitai tenkinti užsakovų poreikius, didinti kokybės reikalavimus“, – sako 16 metų „Ukmergės gelžbetoniui“ vadovaujantis V. Pakulis.
Panašu, kad regionuose turi prasidėti naujo būsto statybos. Tokią situaciją V. Pakulis sako stebintis ir Ukmergėje – ima trūkti kokybiško naujo būsto. Iš dalies situaciją lemia ir grįžtantys iš emigracijos žmonės, ir jaunos šeimos, kurios nebenori kurtis sovietmečio namuose. 
 
Įmonės, kuri šiemet mini 60 metų sukaktį, vadovas nusiteikęs optimistiškai. Jis nelinkęs laukti, kol „užsidarius vienoms durims, atsivers kitos“. V. Pakulio vadovaujama įmonė projektuoja ateitį jau dabar, sėkmingai gelžbetonio gaminius pardavinėdama Švedijos rinkoje, stebėdama augančią polistireninio putplasčio paklausą vidaus rinkoje.
 
„Pirmiausia reikia ne skųstis, o ieškoti būdų situaciją keisti. Net ir dirbant regione, net ir gelžbetonio pramonėje, kuri nėra tokia moderni, kaip, pavyzdžiui, lazerių. Mūsų srityje taip pat yra daug potencialo, neišnaudotų galimybių. Tai ir kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų didinimas, įrangos modernizavimas, gamybos automatizavimas“, – sako bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius V. Pakulis.
 
Bendrovės UKMERGĖS GELŽBETONIS nuotr.
Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2026-05-15 08:33
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) ir bendrovė „Energesman“ pasirašė susitarimą dėl Vilniaus regiono mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos pastato atstatymo bei įrangos modernizavimo po 2025 metų pavasarį kilusio gaisro. Pagal taikos sutartį, kurią gegužės pradžio...
nuotrauka
2026-05-13 11:18
Daugelis Lietuvos daugiabučių buvo pastatyti prieš daugiau nei tris dešimtmečius, tačiau didelė jų dalis iki šiol nėra modernizuota. Tai reiškia ne tik didesnes šildymo išlaidas, bet ir prastesnį gyvenimo komfortą bei mažesnį pastatų energetinį efektyvumą. Viena perspektyviausių šiuo metu siūlomų al...
nuotrauka
2026-05-13 10:09
Bendrovės „Heidelberg Materials Lietuva Betonas“ ir „ESSPO“ pradėjo strateginį veiklų atskyrimą, kuris reikšmingai pakeis jų veiklos modelį mobilių ir stacionarių betono gamyklų segmentuose. Iki šiol kartu vystytos veiklos bus išgrynintos, o įmonės taps visiškai savarankiškomis rinkos dalyvėmis. Tei...
nuotrauka
2026-05-11 13:11
Viena didžiausių transporto infrastruktūros bendrovių Baltijos šalyse „HISK“ turi naują vadovą. Nuo gegužės 11 dienos generalinio direktoriaus pareigas pradeda eiti Marius Motiejaitis, sukaupęs ilgametę tarptautinės plėtros, nekilnojamojo turto strategijos ir kompleksinių projektų valdymo patirtį. J...
nuotrauka
2026-05-07 17:14
Šiauliuose užbaigus naujo Infekcinių ligų ir diagnostikos centro statybą, oficialiai atvertas vienas svarbiausių pastarųjų metų sveikatos infrastruktūros objektų Lietuvoje. Respublikinės Šiaulių ligoninės teritorijoje iškilęs 6 440 kv. m pastatas laikomas vienu moderniausių tokio tipo statinių šalyj...
nuotrauka
2026-05-07 11:06
Vilniaus rotušėje vykstantis kapitalinis remontas atskleidžia, kad istorinių pastatų atnaujinimas – tai ne vien techninis procesas, o nuolatinė pusiausvyros paieška tarp autentiškumo ir šiuolaikinių poreikių. Projektą įgyvendinančios Vilniaus vystymo kompanija ir „Ekstra statyba“ pabrėžia, jog spren...
nuotrauka
2026-05-07 09:50
Elektroninių įrenginių perdirbimo ir atnaujinimo srityje veikianti Lietuvos bendrovė „Supportive Electronic Service“ (SES) iš banko „Luminor“ gavo 7,1 mln. eurų finansavimą. Didžioji dalis paskolos bus skirta naujo sandėlio su administracinėmis patalpomis statybai Širvintų rajone. Įmonė tikisi, kad ...
nuotrauka
2026-05-07 09:08
Nors 2025 m. Vidurio ir Rytų Europos regione bendras nemokių įmonių skaičius augo minimaliai, tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ duomenys rodo kur kas sudėtingesnę situaciją. Regionas vis labiau fragmentuojasi, o didžiausia grėsmė Lietuvos verslui kyla ne vidaus rinkoje, bet pagrindinės...
nuotrauka
2026-05-07 08:28
Vilniaus biurų rinka šiemet išgyvena reikšmingą pokyčių etapą – pasiūlai viršijus paklausą laisvų biurų plotų kiekis sostinėje pasiekė seniai matytą lygį. Vis dėlto rinkos dalyviai situacijos nedramatizuoja ir pabrėžia, kad komercinio nekilnojamojo turto segmentas pereina į natūralią brandos fazę. E...
nuotrauka
2026-05-05 09:59
Nekilnojamojo turto nuomos rinka Lietuvoje tampa vis lankstesnė, o verslui atsiveria daugiau galimybių rinktis ne tik pagal kainą, bet ir pagal vietą, potencialą bei plėtros perspektyvas. Vienas didžiausių valstybės turto valdytojų „Turto bankas“ šiuo metu siūlo daugiau nei 40 tūkst. kv. metrų įvair...
nuotrauka
2026-05-02 08:30
Statybos sektoriui – reikšminga žinia iš teismo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patvirtino, kad statybos objekto užsakovas (statytojas), jei pareigos aiškiai neperdavė rangovui, pats atsako už tai, kad visi statybvietėje dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens ident...
nuotrauka
2026-04-30 08:56
Vilniaus nekilnojamojo turto rinka ir toliau demonstruoja aktyvumą. „EIKA Development“ duomenimis, 2026 metų balandį sostinėje parduotų butų skaičius išliko panašus kaip kovą, tačiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augimas fiksuojamas visose būsto klasėse. Didėjant pirkėjų susidomėjimui, v...
nuotrauka
2026-04-29 13:20
Vilniaus centriniame verslo rajone baigtos naujo verslo centro „Sąvaržėlė“ statybos. Konstitucijos pr. 14A iškilęs 21 tūkst. kv. m pastatas tapo pirmuoju britų architektūros studijos RSHP projektu Baltijos šalyse. Investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo „Right Bank Developmen...
nuotrauka
2026-04-28 15:59
Šiauliuose, Purienų g. 48, pradedamas statyti naujasis Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Užbaigus 21,9 mln. eurų vertės projektą, vienoje vietoje bus sutelkti visi mieste veikiantys policijos padaliniai. Tikimasi, kad tai pagerins gyventojų aptarnavimą, paslaugų prieinamumą ir ...
nuotrauka
2026-04-28 08:21
Kairiajame Nemuno krante Kaune sparčiai vyksta vieno svarbiausių miesto projektų statybos – čia kyla M. K. Čiurlionio koncertų centras. Statybvietėje jau atliekami pamatų, požeminių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų darbai. Modernus objektas ateityje taps ne tik reikšminga kultūros erdve, bet ir na...
nuotrauka
2026-04-23 07:21
Šiuolaikiniame statybos sektoriuje tvarumas nebėra vien skambus lozungas ar teorinė vizija – tai tampa griežtu techniniu reikalavimu ir konkurenciniu pranašumu. Naujosios Akmenės gamykla „Eternit Baltic“ žengė itin reikšmingą praktinį žingsnį šia kryptimi: bendrovei pavyko perpus sumažinti plastikin...
nuotrauka
2026-04-23 06:36
Vilniaus Fabijoniškių rajone bręsta reikšmingi pokyčiai – NT vystymo bendrovė „Homa Group“ gavo leidimą rekonstruoti pastatų kompleksą ties Fabijoniškių ir Ateities gatvių sankryža. Įgyvendinus projektą „Jaunatis“, čia atsiras ne tik modernizuotos komercinės erdvės, bet ir naujas gyvenamasis kvartal...
nuotrauka
2026-04-22 06:24
Vilniuje ilgai strigęs „Maskvos namų“ griovimo klausimas pagaliau įgauna realų pagreitį. Po pateikimo Seimas pritarė Labdaros ir paramos įstatymo pataisai, kuri leistų paramą teikti ne tik lėšomis ar paslaugomis, bet ir darbais. Tai atveria kelią statybų bendrovėms tiesiogiai prisidėti prie pastato ...
nuotrauka
2026-04-21 17:06
Artimųjų Rytų destabilizacija ir įtampa aplink Hormūzo sąsiaurį yra veiksnys, kuris per energetikos išteklius jau nugula į lietuviškas statybos sąmatas. Bendrovės SISTELA vadovas Albinas Vaitkevičius konstatuoja: po ilgesnio stabilumo laikotarpio, apibendrinta balandžio mėnesio analizė rodo, jog ben...
nuotrauka
2026-04-20 07:20
Ar modernios geopolimerų injekcijos iš tiesų gali tapti proveržiu, gerinant silpnus gruntus? Atsakymų į šiuos fundamentalius geotechnikos klausimus ieškoma 2024–2026 m. vykdomame moksliniame projekte „Geopolimerų injekcijų vystymas“, kurį pristatydamas UAB „Geolift Baltic“ inžinierius Valdas Korduša...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka

Kaip 100 m² balą paversti 20-čia stovėjimo vietų: paslaptis slypi po žeme

Tradicinės nuotekų sistemos nebespėja susidoroti su momentinėmis liūčių apkrovomis, todėl miestų gatvės ir sklypai vis dažniau virsta ežerais. Pagrindinė šiandienos inžinerijos žinia – lieta...