Priemonė finansuojama iš Klimato kaitos programos lėšų, o bendra kvietimui numatyta suma siekia 7,1 mln. eurų.

Finansavimo sąlygos ir technologiniai reikalavimai

Dotacijos skiriamos šilumos siurbliams (oras–vanduo, vanduo–vanduo, žemė–vanduo, oras–oras), kurie užpildyti alternatyviais šaltnešiais: CO2, amoniaku, propanu arba F-dujomis ir jų mišiniais, kurių visuotinio atšilimo potencialas (VAP) yra mažesnis nei 150. Įranga, kurios VAP viršija 150, nefinansuojama. Toks ribojimas tiesiogiai orientuotas į mažo klimato poveikio technologijų diegimą ir aukštesnius aplinkosauginius standartus.

Be šilumos siurblių, finansuojami ir komfortiniai vėsintuvai (vanduo ir (ar) druskų tirpalas–vanduo; oras–vanduo). Parama apima ne tik įrangos įsigijimą, bet ir jos diegimo bei montavimo darbus, taip užtikrinant visapusišką projektų įgyvendinimą.

Vienam pareiškėjui gali būti skirta iki 1,45 mln. eurų dotacija, todėl ši priemonė aktuali ir didesnės apimties infrastruktūros modernizavimo projektams.

Kas gali pretenduoti į paramą

Į finansavimą gali pretenduoti gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, bibliotekos, socialinės globos paslaugas teikiančios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė. Taip pat paraiškas gali teikti socialines paslaugas teikiančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo reikalavimus, registruotos Juridinių asmenų registre ir turinčios NVO žymą.

Paraiškas iki 2027 m. vasario 13 d. priima Aplinkos projektų valdymo agentūra per informacinę sistemą APVIS. Kvietimas paskelbtas 2025 m. vasarį, o šiuo metu jau pateiktos trys paraiškos už 923 tūkst. eurų.

Strateginis kontekstas ir klimato kaitos iššūkiai

Priemonė įgyvendinama pagal Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 m., kuriame numatyta kryptingai mažinti F-dujų naudojimą ir skatinti mažo VAP technologijų plėtrą. Tai ne tik emisijų mažinimo, bet ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonė.

Pastaraisiais metais ekstremalūs karščiai tampa vis dažnesni. 2024-ieji buvo šilčiausi metai per beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją, o dienų, kai oro temperatūra viršija 30 °C, skaičius per kelis dešimtmečius išaugo daugiau nei tris kartus. Todėl investicijos į efektyvias, mažo klimato poveikio šildymo ir vėsinimo sistemas ypač svarbios pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – gydymo, globos ir socialinių paslaugų įstaigų paslaugų gavėjams.